Panevėžys iš tiesų gali didžiuotis savo sportininkais. Paskutiniais mėnesiais jo atstovai dažnai renka aukso medalius aukšto lygio varžybose. Su nugalėtojos vardu iš pasaulio svarsčių kilnojimo čempionato neseniai grįžo jauna smilgietė Rūta Šalkauskaitė.
O šį mėnesį sėkmė itin šypsojosi Panevėžio apylinkės prokurorui keturiasdešimtmečiam P. Jasiukaičiui. Italijoje, NABBA Europos kultūrizmo čempionate Paulius prieš porą savaitgalių laimėjo antrą vietą, o lapkričio 2-ąją buvo nepralenkiamas Anglijoje vykusiose prestižinėse NABBA organizacijos „Universe“ kultūrizmo ir fitneso varžybose vyrų kultūrizmo amžiaus kategorijoje per 40 metų ir tapo čempionu.
Už raumeningos nugaros palikęs šešiolika varžovų, panevėžietis tapo pirmuoju lietuviu, pasiekusiu tokį lygį. „Tai yra pagrindinės, pačios seniausios ir pirmiausios, daugiau nei 70 metų gyvuojančios tarptautinės kultūrizmo varžybos pasaulyje. Jose dalyvauti yra prestižo reikalas, pats A. Švarcnegeris yra daugkartinis tokio čempionato laimėtojas.
Be to, NABBA – pirmoji sporto federacija, oficialiai pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę, ji tai padarė per kelias savaites nuo 1990-ųjų kovo 11-osios“, – pasakojo po varžybų atsigaunantis P. Jasiukaitis.
Medalių kolekcija
Iš Kauno kilęs P. Jasiukaitis į Panevėžį tirti nusikaltimų atsikraustė prieš 14 metų. Kauniečiui tada Aukštaitijos sostinė pasirodė labai tvarkinga ir patogi, niekuo nenusileidusi jo gimtajam miestui. „Panevėžys man neatrodė provincija, visur buvo tvarkinga, gatvės apšviestos, čia patogu gyventi.
Bet paskutiniu metu tas atsinaujinimas jau kelia nuostabą – kloja perkloja gatves, duobes užpila asfaltu ir kojom užtrypia“, – kritikos į Panevėžio daržą šiek tiek mesteli pašnekovas.
Tačiau kur kas labiau jį nuvylė miesto dėmesys sportui. Grįžęs su didžiausiu kada nors lietuvių pasiektu medaliu kultūrizmo šakoje, kurį neaišku, ar kas dar artimiausiu metu sugebės pelnyti, čempionas nesulaukė pasveikinimo ar oficialaus sutikimo.
„Panevėžyje nejaučiama sportinio pulso, kas čia ką daro ir kur laimi. Toks vaizdas, kad tai mūsų pačių asmeninis reikalas“, – sako Paulius, nors jo kolekcijoje visa krūva medalių. Sportuoti su štanga ir svarmenimis pradėjęs prieš 17 metų, jis jau netrukus važinėjo po varžybas.
Iš pradžių kaip fitneso atstovas laimėjo visus įmanomus titulus tiek Europos, tiek pasaulinio lygio čempionatuose, vėliau perėjo į kultūrizmą ir toliau skina didžiules pergales. Į sceną susirungti su stipriausiais varžovais panevėžietis lipa kiekvienais metais.
Traukia medicina
Įdomu, kad nuo mokyklinio amžiaus, kai dar domėjosi dziudo, P. Jasiukaitis buvo kategoriškai nusiteikęs prieš štangas. Kol vieną dieną atsitiktinai užėjo į sporto klubą ir užsikabino ilgam.
„Labiausiai mane šiame sporte motyvuoja galimybė atitrūkti nuo darbo. Čia kaip terapija, kai pamiršti visus popierius, bylas – tiesiog išsivalo galva, kitaip būtų labai sunku“, – patikina prokuroro duoną jau seniai kremtantis vyras, laisvalaikiu dar besidomintis psichologija.
Pauliui patinka jo tiesioginis darbas, nors kai kurie tyrimai užtrunka ir metų metus. Sunkiausia, anot jo, nagrinėti su užsieniu, internetiniais tinklais susijusias bylas. O 95 proc. žmogžudysčių, pasak teisininko, išprovokuoja buitiniai konfliktai.
Tačiau Paulius pripažįsta, kad mieliau patyrinėtų žmogaus kūną nei nusikaltimų peripetijas. Dabar jis supranta, kad ne sportininko ir ne teisininko kelias jam labiausiai patiktų, o mediko.
„Visai įdomu būtų remontuoti žmogų, – juokiasi prokuroras, kuris laisvalaikiu dabar tik sportines mašinas konstruoja. – Lietuvos švietimui labai dar trūksta sistemos, baigęs mokyklą žmogus nežino, ką jam toliau norėtųsi veikti ir kas tiktų. Lygiai taip ir aš po vidurinės tiesiog nusprendžiau rinktis teisę.“
Panevėžietis žavisi kitų, labiau išsivysčiusių šalių patirtimi, kur nuo mažens mokykla ieško vaikui tinkamiausios krypties ir vyresnėse klasėse jam suteikia galimybę dirbti, išbandyti, kaip iš arti atrodo viena ar kita profesija.
Tokia metodika, pasak P. Jasiukaičio, net ir sporte labai naudinga, nes valstybei duoda daug perspektyvių sportininkų. „Kai kuriose valstybėse į pirmą klasę atėjęs vaikas visapusiškai įvertinamas įvairiais testais, tada sudaromas jam tinkamų sporto šakų sąrašas, iš kurio tėvai ir pats mokinys pasirenka vieną ar kitą.
Taip ir gerų sportininkų surandama daugiau, ir jų perspektyvos iš karto geresnės. O pas mus kas kur sugalvoja, ten eina – galiausiai niekas nebetinka ir vaikas meta bet kokį sportą, juo net nebesidomi“, – pažymi čempionas.
Jį itin žavi sportu vis labiau tikintis pasaulis. Politika ir ekonomika, pasak Pauliaus, rodo, kad po 30 metų žmonės skirs žymiai daugiau dėmesio fizinei sveikatai ir judėjimui. Jam norėtųsi, kad ir Lietuva šiuo aspektu neatsiliktų.
Kova su alkiu
Kultūrizmas ir fitnesas sparčiai populiarėja, jį vis labiau mėgsta ir lietuviai. Tačiau ši sporto šaka vis dar nėra įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą.
„Čekijoje kultūrizmas toks pat populiarus, kaip pas mus krepšinis, bet vis tiek dar nėra vertas olimpiados“, – stebisi P. Jasiukaitis.
Jis pats puikiai žino, kiek jėgų ir ištvermės toks užsiėmimas reikalauja. Panevėžietis savo raumenyną treniruoja beveik kiekvieną dieną sporto salėje po 2–2,5 val.
Bet 70 proc. rezultato lemia mityba – tad kultūristų ir panašių sportininkų dalia nuolat kovoti su alkiu. P. Jasiukaitis šypsosi, kad čia jam padeda darbas, nukreipiantis mintis nuo nereikalingo kąsnio. O įkyriems vaišių siūlytojams sportininkas visada atkerta, kad disciplina yra disciplina.
„Sako, paimk truputį, nieko neatsitiks. Tokiems atkertu: ar sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui truputį važiuojate pirmyn?“ – pasakoja Paulius.
Anot jo, „draudžiamas vaisius“ prieš pat svarbias varžybas gali labai sugadinti rezultatą. Varškė, kiaušiniai, žuvis ir vanduo – tokį meniu panevėžietis propaguoja likus dar visam pusmečiui iki svarbaus pasirodymo.
O paskutinę dieną, kai tenka lipti į sceną, negeria net vandens. Režimas reikalauja ištvermės, bet šiam sportininkui tai nėra sunku – per ilgus metus jis jau priprato prie tokių gyvenimo sąlygų ir aplinkinių nebestebina kolegos į darbą atsineštos maisto dėžutės.
Greitų stebuklų nebūna
Dalis kultūrizmo siejasi ir su artistiškumu, juk per pasirodymus tenka pasirinkti savo programas, muziką, pozavimo būdus.
Scenos jaudulio nebijantis P. Jasiukaitis pasakoja, kad dabar jau ir kitiems padeda įveikti šią užduotį. Be to, su laiku šiame sporte vis svarbesnė tampa ištobulinta kūno formą. Tiesa ir tai, pasak panevėžiečio, kad kultūristui labai svarbūs genai.
„Norint kultivuoti tokį sportą, reikia pasirinkti ir tinkamus tėvus. O sportuodamas genus gali puikiai panaudoti arba visai juos sugadinti“, – teigia sportininkas. Per septyniolika metų jis puikiai perprato savo organizmą ir pasirinktą sporto šaką.
Jį treniruoja ne vieną čempioną išugdęs buvęs panevėžietis Saulius Misevičius. Sportininkas dažnai sulaukia replikų, esą kultūristai – steroidų ir kitų preparatų kūrinys. Paulius tokiems gudruoliams siūlo patiems išbandyti greitą cheminį būdą ir savu kailiu įrodyti reiškiamas tiesas.
Tam tikrus papildus čempionas vartoja, bet ilgi metai siekiant NABBA titulo rodo, kad stebuklų be darbo ir užsispyrimo nebūna. „Dar vieną kartą NABBA varžybose dalyvavau 2008-aisiais, tada nepatekau nė į šešetuką – ilgą kelią reikėjo nueiti iki nugalėtojo vardo, per kelis mėnesius čia nieko nepasieksi“, – sako P. Jasiukaitis.
O komentarų apie savo rezultatus sporte po straipsniais jis nelabai skaito. Paulius juokauja, kad nelabai kas drįsta apie prokurorą kažką blogo ar įžeidaus parašyti.
Paklaustas, ar pavyksta rasti laiko ir kitiems pomėgiams, teisininkas kultūristas tvirtina, kad norint viską galima suderinti. Nors P. Jasiukaičio širdis užimta, jis šeimos dar neturi, tad kelios valandos sporto salėje netrukdo, o mylimoji visada palaiko savo čempioną.
Tačiau į sportą kreipti savo karjeros teisininkas nežada, tai esą visada liks pomėgiu. Panevėžietis tik atsargiai pagalvoja apie profesionalių, elitinių pasaulio sportininkų gretas.