„Yra technologijos, pritaikytos neregiams. Bet trūksta infrastruktūros miestuose, pastatuose. Pavyzdžiui, ne visi šviesoforai skleidžia garsą, leidžiantį aklajam ramiai pereiti gatvę. Iškilias šaligatvių linijas, turinčias akliesiems rodyti kelią, greičiausiai kloja žmonės, kurie greičiausiai net nesupranta, kam jos reikalingos. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad tokia linija veda tiesiai į stulpą“, – laidoje „Delfi rytas“ apie aplinkos pritaikymo neįgaliesiems ypatumus pasakojo N. Montvydas.
Komandos draugui pritarė ir kitas 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinis čempionas M. Brazauskis. Pasak golbolo žaidėjo, infrastruktūros trūkumus įveikti padeda žmonės.
„Yra kitų priemonių kliūtims įveikti. Pavyzdžiui, ta pati baltoji lazdelė padeda, kai šaligatviai neturi iškilių vedančių linijų. Kartais ta lazdelė padeda prisišaukti ir kito žmogaus pagalbą. Tas žmogus tave palydės per gatvę, kur šviesoforas neskleidžia garso.
Mano patirtis sako, kad žmonės yra linkę padėti. Tiesiog reikia būti komunikabiliam ir bendrauti. Reikia ne tik mokėti pasakyti: priimsiu jūsų pagalbą. Aišku, jeigu nereikia tos pagalbos, tai ir nebūtina ją priimti. Tik nereikia būti grubiam. Žmonės būtent to ir bijo – grubumo.
Pavyzdžiui, žmogus sako: bijojau prieiti prie žmogaus su baltąja lazdele, nes nenorėjau jo įžeisti. Nereikia to bijoti. Esame tokie kaip visi, tik turime specialių poreikių“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė M. Brazauskis.
„Laikai gerėja. Šiandien daug daugiau žmonių nori palydėti neregį per gatvę ar įspėti apie kliūtį. Padėtis tikrai yra geresnė nei anksčiau“, – aplinkinių supratimu džiaugėsi N. Montvydas.
Pasak daug šalių su rinktine apkeliavusių sportininkų, bene labiausiai neįgaliesiems draugiškos šalys yra Skandinavijos valstybės. Esą, Lietuva pasaulio kontekste neatrodo blogai, bet dar turi kur tobulėti.
Laidos „Delfi rytas“ žiūrovams papasakoję apie golbolą, N. Montvydas ir M. Brazauskis atskleidė, jog mūsų šalies rinktinė turi geras sąlygas rengtis varžyboms, bet dabartiniams žaidėjams trūksta pamainos.
„Jeigu šią laidą stebi žmogus, turintis regėjimo sutrikimą ir norintis sportuoti, jis gali Feisbuke susirasti Nacionalinę golbolo asociaciją. Nukreipti į komandą gali ir Lietuvos paralimpinis komitetas ar Lietuvos aklųjų sporto federacija. Taip atras kelią pas mus“, – sportuoti pakvietė M. Brazauskis.
Golbolas – paralimpinė aklųjų ir silpnaregių sporto šaka, sukurta po II pasaulinio karo kaip reabilitacijos priemonė karo veteranams. Golbolo populiarumas vis augo, o 1980 m. ši sporto šaka buvo įtraukta į vasaros paralimpinių žaidynių programą.
Lietuvos golbolo rinktinė – viena tituluočiausių komandų pasaulyje, kurios trofėjų kolekcijoje – visi įmanomi titulai, iškovoti paralimpinėse žaidynės, Europos ir pasaulio čempionatuose.
Lietuvos golbolo rinktinė pernai iškovojo kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes, kuriose gins 2016 m. Rio de Žaneire iškovotus čempionų titulus.