Maždaug prieš metus toje pačioje kerlingo arenoje vykusiame kitame turnyre M. Jurkutė patyrė sunkią kojos traumą, po kurios pirmą kartą ant ledo ji užlipo tik po 8 mėnesių – prieš pat Lietuvos mišrių dvejetų čempionatą.
„Šis turnyras Rygoje realiai buvo pirmas tarptautinis turnyras po daugiau nei metų pertraukos. Kadangi pasiruošti tokiam turnyrui Lietuvoje neįmanoma, į Rygą nuvykome keletą dienų anksčiau, kad nebūtų visiškai gėda prieš latvius, kurių žaidėjai arena gali naudotis kone kasdien. Pagrindinis tikslas buvo grįžti į komandinę formą ir prisijaukinti profesionaliai paruoštą ledą“, – kalbėjo P. Rymeikis.
Natūralu, kad turnyre lietuviams prireikė laiko įsižaisti. Pirmosiose B grupės rungtynėse M. Jurkutė ir P. Rymeikis 4:13 pralaimėjo latviams Ritvars Gulbis ir Dainai Baronei. Vėliau mūsiškiai 4:9 nusileido latviams Janiui Vondai ir Zandai Pristei-Vondai ir 1:7 turėjo pripažinti vėliau bronzą iškovojusių latvių Ansis Regza ir Katrinos Gaidules pranašumą.
Savo žaidimo skonį lietuviai pajuto ketvirtosiose grupės rungtynėse, kuriose 8:5 buvo nugalėti Latvijos čempionai ir šiame turnyre antrą vietą užėmę Artis Zentelis ir Ieva Rudzite.
„Nors ir norėjosi pasirodyti kuo geriau, aiškiai suvokėme, kad, visų pirma, tai yra turnyras, kuriame reikia susitvarkyti su savimi ir jau tik tada galima galvoti apie pergales prieš kitas komandas. Kai paskutinėse grupės varžybose įveikėme dabartinius Latvijos čempionus, kovoti begalėjom tik dėl 9 vietos. Paskutinį, lemiamą metimą kovoje su Latvijos čempionais M. Jurkutė atliko likus vos 3 sekundėms iki mačo pabaigos. Tai irgi prideda pasitikėjimo dažnai metimus atliekant stresinėse, įtemptose situacijose“, – mintimis dalinosi P. Rymeikis.
Nors ši pergalė neleido pakilti iš grupės dugno, lietuviai turnyrą užbaigė pergalinga nata. Susitikime dėl 9 vietos Lietuvos duetas 8:5 pranoko latvius Sanitą Saulgriezę bei Janį Redlihs.
Prieš kiekvienas grupės rungtynes abiejų komandų žaidėjai turi „atvežti“ po vieną akmenį kuo arčiau taikinio centro ir pagal tai sprendžiamą, kuri jų kėlinuką pradeda turėdama paskutinio akmens pranašumą. Čia lietuviai užfiksavo neblogus rezultatus ir pagal suminį rodiklį grupėje tik pora cm (399 cm prieš 401 cm iš 9 metimų) nusileidome turnyro nugalėtojams.
„Deja, tai niekaip neatsispindėjo pirmose trijose grupės rungtynėse, nes viena yra atvežti akmenį į tuščius namus ir visai kas kita jį „suvairuoti“ tarp kitų akmenų, kai jau kartais ir po akmens paleidimo supranti, kad planas A nesigaus ir šluotele akmenį reikia manipuliuoti plano B ar net C link. Tam trūksta ir elementaraus pasiruošimo ant tokio lygio ledo, ir žaidybinės praktikos, ir net komunikacijos žaidimo metu subtilybių. Beje, net kerlingo areną turintys latviai treniruotėms ir turnyrams naudoja skirtingus akmenis, skirtingai ruošia ledą, tad nors treniruotės užsienyje jau yra šiokia tokia maloni ir būtina prabanga, tai dar neužtikrina, kad atvykęs į turnyrą galėsi rodyti aukščiausio lygio rezultatus – tam reikia nuolat dalyvauti tarptautiniuose turnyruose“, – pabrėžė P. Rymeikis.
Turnyro triumfavo estai Harris Lillas ir Marie Turmann, kurie finale 6:4 įveikė A. Zentelį bei E. Rudzitę.