PSO mato opesnių problemų
Ar jauni ir sveikata trykštantys, tačiau būtent tuo sau duoną ir užsidirbantys bei žiūrovams pramogą suteikiantys sportininkai turėtų būti skiepijami anksčiau nei socialinės grupės, kurioms koronavirusas kelia didesnį tiesioginį pavojų?
Į šį klausimą anksčiau ar vėliau turės atsakyti visos 206 Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) pripažintos šalys, kurių ateinančią vasarą laukia pasirodymas Tokijo žaidynėse.
Kai kurios tai jau padarė.
Pasaulyje pagal paskiepytos populiacijos dalį pirmaujantis Izraelis praėjusią savaitę buvo vakcinavęs pusę savo olimpinės rinktinės.
Kinija atskirai nepranešė apie sportininkams skirtas vakcinas, tačiau šalyje įsibėgėjus masiniam skiepijimuisi, mažai kas abejoja, jog valstybės prestižo rodikliu laikomi atletai nebuvo palikti nuošalyje.
Praėjusią savaitę pirmoji Europos Sąjungoje skiepyti olimpiečius pradėjo Vengrija, tą patį padarė Serbija, ruošianti planinio sportininkų vakcinavimo tvarką skelbiasi Rusija, tokių ketinimų turi Danija, Belgija, Graikija, Pietų Korėja. Kiek vėliau prie šios kompanijos ketina prisijungti Indija ir Australija.
Nors, pavyzdžiui, tame pačiame Žaliajame žemyne ne visi atletai entuziastingai sutiko žinias apie vakcinavimą prioriteto tvarka.
„Sportininkai visada galvoja, kaip sunkiai turi dirbti dėl savo pasiekimų. Tačiau aplinkui žmonės praranda darbus ir gyvybes. Manau, kad yra daug svarbesnių dalykų nei bėgimas. Žmonės miršta, tad nemanau, kad mums turėtų būti teikiamas bet koks prioritetas, nemanau, kad turėtume aplenkti bendrą eilę“, – sakė Australijos vidutinių nuotolių bėgikas Brettas Robinsonas.
Su juo sutinka Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Dėl ribotų vakcinos tiekėjų pajėgumų skiepijimo kampanijos turėtų ilgokai užsitęsti visoje planetoje, o dar grėsmingiau PSO atrodo disproporcijos tarp turtingų ir skurdesnių valstybių galimybių aprūpinti savo piliečius vakcina.
„Susidūrėme su globalia krize, kurią sprendžiant pirmiausia reikia pasirūpinti medikais ir jiems padedančiu personalu, taip pat vyresniais ir labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais. Tai nesumenkina mūsų visų troškimo surengti nuostabią sporto šventę, kuria galėtų džiaugtis visos šalys. Vis dėlto realybė tokia: vakcinos neužtenka, dabar ją reikėtų deramai paskirstyti tiems, kam ji reikalingiausia“, – teigė PSO sveikatos nepaprastųjų situacijų programos direktorius Michaelas Ryanas.
„Visuose pasaulio kampeliuose yra pagyvenusių žmonių, visur yra medicinos darbuotojų. Visur jie turėtų būti ir vienodai apsaugoti. Šiuo metu tai mums turėtų būti opiausia problema“, – dar konkretesnis PSO generalinio direktoriaus patarėjas Bruce'as Aylwardas.
Kodėl išmintinga neskubėti
Dalis šalių tokia logika ir vadovaujasi.
Vokietija, Jungtinė Karalystė, Brazilija nesiruošia daryti olimpiečiams išimčių savo vakcinavimo grafikuose.
Pirmadienį tokią mintį atmetė Estija, kurios atsakingų pareigūnų nuomone, „potenciali sėkmė olimpinėse žaidynėse, žiūrint pragmatiškai, neatsveria galimų mirčių nuo koronaviruso“.
„Mes niekada neprašysime vakcinos savo olimpiečiams be eilės, to net nenorime. Vyresni žmonės turi šventą teisę būti paskiepyti anksčiau nei 20-metis atletas“, – pareiškė ir Italijos olimpinio komiteto prezidentas Giovanni Malago.
Bene aštriausia diskusija – Kanadoje, kur ją pakurstė vietinis IOC narys Dickas Poundas.
„Kanadoje olimpinius kelialapius gali iškovoti 300-400 sportininkų. Panaudoti kelis šimtus vakcinų iš kelių milijonų tam, kad šalis būtų reprezentuojama tarptautiniu lygiu, būtų pamatuotas sprendimas. Nemanau, kad dėl to kiltų visuomenės nepasitenkinimas“, – dėstė seniausiai IOC priklausantis narys.
Tačiau nepasitenkinimas kilo – ne tik visuomenėje, bet ir tarp pačių sportininkų.
„Norėčiau dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bet galėsiu tai daryti tik tada, kai žinosiu, kad mano bendruomenė yra saugi. O tai reiškia pamatuotą, rizikų valdymu paremtą vakcinavimo planą“, – įsitikinusi jau minėta Kanados imtynių žvaigždė E. Wiebe.
„Vertybiniu požiūriu, sportininkų įtraukimas į prioritetinį sąrašą man nebūtų priimtinas. Vakcina yra kaip skystas auksas. Jo reikia kenčiančiai mūsų visuomenei: verslai uždaryti, žmonės miršta. Kad ir kaip myliu olimpines žaidynes, man nekyla abejonių, kaip turėtų būti paskirstytos vakcinos“, – antrino gimnastikos olimpinis čempionas Kyle'as Shewfeltas.
Ypač kritiškai sutikta Šiaurės Amerikos Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) idėja privačiai nupirkti vakcinų žaidėjams. Vėliau NHL tokio sumanymo atsisakė, o Kanados vyriausybė pataria sportininkams laukti rugsėjo, kai vakcinų turėtų pakakti visiems šalies gyventojams.
Bet, kitaip nei pareiškė D. Poundas, tai dar nereiškia, jog kanadiečiams turėtų kilti kliūčių norint dalyvauti Tokijo žaidynėse.
IOC neturi jokių teisinių svertų versti žaidynių dalyvius pasiskiepyti – toks bandymas grėstų ieškinių lavina.
Japonija taip pat ne Turkmėnija, kuri pareiškė, jog ateinantį spalį Ašchabade vyksiančiame pasaulio dviračių treko čempionate bus laukiami tik tie užsieniečiai, kurie pasiskiepys organizatorių jiems „pasiūlyta“ nemokama vakcina.
Todėl ir IOC prezidentas Thomasas Bachas pabrėžia, jog vakcina tik rekomenduojama į Tokiją norintiems sportininkams. Pats IOC kišti trigrašio į vakcinavimo klausimus nesiruošia, palikdamas juos nacionalinėms vyriausybėms.
Maža to, Th. Bachas viešai netgi paragino nedaryti išimčių sportininkams svarbiausių kovos su pandemija veikėjų sąskaita.
Kol kas neaišku, kaip sportininkų vakcinaciją traktuos žaidynių šeimininkai. Dėl konservatyvių aprobavimo procedūrų Japonija apskritai dar neįsileido jokios vakcinos. Pirmuosius japonų medikus planuojama paskiepyti tik vasario pabaigoje.
Dvejoja daugelis šalių, įskaitant JAV, kurios kol kas nei priskyrė savo olimpiečius prioritetinei grupei, nei viešai suplėšė tokį scenarijų.
Latvijoje pastarosiomis savaitėmis sportininkų vakcinacija taip pat svarstoma dar tik neoficialiai.
Delsimą galima suprasti – pavasarį ar vasaros pradžioje, kuomet vakcinavimo kampanijos skirtingose valstybėse jau bus įsibėgėjusios, o viruso plitimas – prislopęs, atskirų grupių išskyrimas veikiausiai bus mažiau jautrus nei šiuo metu.
Tačiau Lietuvoje nutarta nieko nelaukti.
Dalis sportininkų bijo vakcinos
Praėjus vos kelioms savaitėms Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui į prioritetinį sąrašą įtraukti Tokijo olimpinių bei paralimpinių žaidynių rinktinių kandidatus, jų trenerius ir aptarnaujantį personalą.
Per sausį ir vasarį numatyta prioriteto tvarka paskiepyti iki trijų šimtų asmenų – taigi, sportininkai iš esmės vakcinuojami kartu su šalies medikais.
Suteikti pirmenybę olimpiečiams ŠMSM pasiūlė gavusi Nacionalinės sportininkų asociacijos prašymą.
„Iš tiesų, buvo pakankamai netikėta, kad Vyriausybė sureagavo taip greitai. Manau, tai tiesiog parodo jos požiūrį į sportininkus. Jau pernai nebuvo olimpiados – jeigu šiemet vėl kas nors užliptų ant koronaviruso grėblio, būtų nepaprastai skaudu“, – Delfi teigė pastarosios asociacijos prezidentas Justinas Kinderis.
Penkiakovininko nuomone, olimpiniams kandidatams reikalingų vakcinų skaičius yra per mažas, kad turėtų neigiamos įtakos kitoms visuomenės grupėms.
„Mes suprantame, kad yra žmonių, kuriems vakcina itin reikalinga. Bet nemanau, kad 300 vakcinų Lietuvos mastu yra labai daug. O olimpiečiams tiek visiškai pakanka – galbūt tai pagelbės kažkam nesusirgti, nuvykti į treniruočių stovyklą, atrankos varžybas ir gerai startuoti olimpinėse žaidynėse. Juk visi nori, kad šalies garbė tarptautinėje arenoje būtų ginama kaip įmanoma geriau“, – svarstė 33-ejų tituluotas sportininkas, besiruošiantis trečioms karjeroje žaidynėms.
Tiesa, olimpiečių vakcinacija vyksta lėčiau nei planuota. Pirmoji sportininkų grupė bus pradėta skiepyti kitą savaitę, antroji – vasario pabaigoje. Pridėjus antrą dozę, visas procesas turėtų užtrukti iki kovo. Kita vertus, remiantis ŠMSM duomenimis, dėl treniruočių ir varžybų grafikų kai kuriems atletams pasiūlytos datos netiko, todėl jie turėtų būti paskiepyti vėliau.
Tačiau trukdo ne tik įtempti tvarkaraščiai. J. Kinderis neslėpė, jog kai kurie kolegos skeptiškai vertina vakcinos naudą bei galimus jos šalutinius poveikius ir skiepytis nesiveržia patys.
„Yra tokių, kurie rizikuos ir bandys apsieiti be skiepo. Kiti, atvirkščiai, nori kuo greičiau pasiskiepyti, kad galėtų laisvai jaustis ir kaip įmanoma apsidrausti. O daugiausiai tų, kurie nežino, kaip reikėtų elgtis. Vis dėlto manau, kad dauguma mūsų sportininkų pasiskiepys“, – spėjo J. Kinderis.
Beje, jis pats taip pat kol kas neskuba į vakcinacijos punktą – tik dėl kitų priežasčių nei pseudomokslinių interpretacijų įbauginti tautiečiai.
Po to, kai gruodį panevėžietis persirgo COVID-19, antikūnių koncentracija jo organizme 25 kartus viršija normą. Tad bent jau artimiausiu metu J. Kinderio koronavirusas negąsdins.
Nors sirgo lengva forma, jis teigia savo kailiu pajutęs, kaip smarkiai sportininkų planus gali sujaukti virusas – ypač jei užkluptų sezono įkarštyje.
„Išmušė iš vėžių gerokai. Galvojau, kad savijauta bus kaip po paprastos ligos, juk tiesiog praleidau dešimt dienų be treniruočių. Bet iš tiesų vėl pradėjus sportuoti, po kiekvienos treniruotės reikėdavo eiti pamiegoti, kad organizmas pailsėtų – įprastai man taip niekada nebūna. Nemalonus dalykas, nesinorėtų sirgti tada, kai reikės optimalios sportinės formos“, – pasakojo J. Kinderis.
Profesorė: dėl tokio skaičiaus neturėtų kilti drama
Delfi gautame atsakyme ŠMSM sportininkų išskyrimą iš bendros vakcinavimo eilės motyvavo jų pačių nurodytais argumentais.
„Skiepai laikinai sumažina imunitetą, dėl jų gali trumpam suprastėti sportiniai rezultatai. Todėl aukšto meistriškumo sportininkai turėtų būti skiepijami prioriteto tvarka, kol neprasidėjo varžybų sezonas, atrankos turnyrai į olimpines ir paralimpines žaidynes, kad sportininkai galėtų sustiprėti iki svarbiausių startų. Ypač tai aktualu neįgaliesiems, turintiems gretutinių sveikatos problemų“, – rašoma ministerijos pranešime.
Tačiau ŠMSM negirdomis nuleido klausimą, ar priimant tokį sprendimą atsižvelgta į kitų šalių praktiką, teirautasi kitų socialinių grupių nuomonės.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris rengė vakcinuojamų sportinininkų ir jų pagalbininkų sąrašus, apskritai susilaikė nuo bet kokio komentaro šia tema.
„Kadangi šis sprendimas nuo LTOK nepriklausė, jo komentuoti negalime“, – teigiama atsakyme Delfi.
O kaip į sportininkų vakcinavimą prioriteto tvarka žiūri visuomenė?
Delfi kalbinti medikų ir senjorų atstovai kategoriškos nuomonės neturi.
„Girdėjau patį faktą, bet niekada apie tai nesusimąsčiau. Nežinau. Šiandien atrodo, kad vakcinos tiekimas bus sklandesnis nei baimintasi praėjusią savaitę – jeigu iš tikrųjų taip, nemanau, kad dėl 300 žmonių kiltų kažkokia drama. Juk sportininkams reikia treniruotis, važinėti.
Iš tiesų, nežinau. Geriausiai mato tie, kurie gauna informaciją apie tiekimo skaičius ir vakcinos panaudojimą realiu laiku. Daug kam, kas jau persirgo, skiepas atidedamas trims mėnesiams, tas dozes galima panaudoti kitiems. Į viską reikia žiūrėti lanksčiai. Jeigu kalbėtume apie 30 tūkst. ar 3 tūkstančius dozių, situacija būtų vienokia. O toks skaičius, jeigu tik nebus vakcinų tiekimo sutrikimų, neturėtų daryti didelės įtakos“, – samprotavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikai vadovaujanti profesorė Auksė Mickienė.
„Sunku pasakyti. Rizikos grupės žmonės vis tiek labiau patys saugosi, nes turi tam laiko. O sportininkai gi visąlaik startuoja... Žinote, ir tiems, ir tiems reikia. Visiems sunku, žmonių psichika pašlijo... O nuspręsti, paskirstyti turi tie, kurie labiausiai kompetentingi – aš pasakyti negalėčiau“, – pridūrė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė.
Prioritetines gyventojų grupes savo įsakymu sausio pradžioje patvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pirmieji vakcinavimo sąraše yra medikai, jiems ligoninėse talkinantys savanoriai, slaugos įstaigų pacientai ir darbuotojai, kai kuriomis ypač pavojingomis gretutinėmis ligomis sergantys ligoniai, socialiniai darbuotojai, epidemiologai, vaistininkai, kariai.
Būtent po pastarųjų prioritetinėje eilėje įrašyti olimpinės rinktinės kandidatai.
Vėliau numatoma skiepyti daugiau gretutines ligas turinčių asmenų, su auklėtiniais tiesiogiai kontaktuojančius švietimo įstaigų specialistus, vyresnius nei 65 metų gyventojus. Priklausomai nuo aplinkybių sąrašas gali būti koreguojamas.
Vyriausybės duomenimis, šiuo metu Lietuvą yra pasiekę per 133 tūkst. vakcinos dozių, panaudota beveik 100 tūkstančių.
Primename, kad Tokijo olimpinės žaidynės turėtų vykti liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis. Tiek IOC, tiek Japonijos vyriausybė kol kas atmeta galimybę renginį atšaukti ar dar kartą atidėti dėl Tokiją tebekaustančios pandemijos.