Pasirengimas pirmenybėms – kuopos rikiuotėje: kaip šauktinis tapo Europos vicečempionu

Kuomet Lietuvoje prieš aštuonerius metus buvo sugrąžinta privalomoji karo tarnyba, aukšto meistriškumo sportininkams padaryta išimtis – atsižvelgiant į trumpą jų karjerą, atletai atleisti nuo pareigos atsiliepti į kariuomenės šaukimą. Bet Matas Sasnauskas parodė, kad nuskinti aukščiausio rango varžybų medalį galima ir žengus į kovą kone tiesiai iš rikiuotės.

„Vaikas“ tarp vyrų

Lietuviai jau aštuonerius metus nebuvo kėlę kojos ant Europos kiokušin karatė pirmenybių vyrų kata (kovinės technikos demonstracijos) rungties apdovanojimų pakylos.

Praėjusį savaitgalį Geteborge (Švedija) šią spragą užkamšė M. Sasnauskas, tapęs žemyno vicečempionu.

21-erių klaipėdietis paeiliui nurungė tris konkurentus iš Bulgarijos, Vengrijos ir Rumunijos, kol galiausiai finale pripažino dano Nikolajaus Lunno Jenseno pranašumą.

Nenuostabu, kad „Okinavos“ klubo auklėtinis po varžybų tryško laime – medalį tarp suaugusiųjų jis pelnė pirmą kartą.

„Niekada nepagalvojau, kad galiu čia kažką laimėti. Esu dar labai jaunas, o visi aplink – jau solidūs vyrai. Palyginus su jais, mano bendraamžiai – dar vaikai“, – Delfi sakė sidabrinis prizininkas.

Komandų kata rungtis jam atnešė ir auksą, kurį M. Sasnauskas pasidalino su bendraklubėmis iš „Okinavos“ Rima Lisinskaite ir Diana Mačiūte.

Pastaroji yra M. Sasnausko trenerė. Moterų asmeninėje kata rungtyje ji pati pelnė bronzą, taip dvigubai pradžiugindama savo mokinį.

„Žiauriai smagu, tiek emocijų, kad net negaliu apibūdinti. Esu kupinas laimės“, – šypsenos nuo skruosto iki skruosto neslėpė jaunasis karatė kovotojas.

Kariuomenėje – ir fizinis, ir psichologinis pasirengimas

Iki šiol svariausias M. Sasnausko pasiekimas buvo Europos jaunimo (iki 20 metų) čempiono titulas.

Pelnytas nekasdienėmis aplinkybėmis.

Praėjusį lapkritį į pirmenybes Bulgarijoje jis keliavo gavęs specialų Lietuvos kariuomenės leidimą.

Mat M. Sasnauskas devynis mėnesius atliko privalomąją karo tarnybą – tatamį teko išmainyti į poligoną.

Lietuvos kiokušin karatė federacija pasistengė, kad jaunuolis bent savaitgaliais galėtų treniruotis savo klube.

„Sakiau, kad profesionaliai sportuoju, noriu siekti tikslų ant tatamio, tobulėti. Ir federacija bei mano trenerė parašė porą raštų. Dėl gero elgesio vadai sutiko mane išleisti savaitgaliais“, – pasakojo kata specialistas.

Tiesa, nors apie įprastą treniruočių režimą tarnaujant nebuvo nė kalbos, M. Sasnausko manymu, kariuomenė taip pat prisidėjo prie jo medalių.

„Ten – irgi savotiškas pasiruošimas. Pirmiausia, kariuomenė mane užgrūdino psichologiškai: ten ir sąlygos būdavo visokios, ir aplinka. Labai daug visokių žmonių – su vienais reikia vienaip bendrauti, su kitais – kitaip.

Na, ir fiziškai sustiprėjau – šimtu procentų išėjo į naudą. Trenerė prieš keletą metų sakydavo, kad man reikia suvyriškėti, manau, kariuomenė padarė savo“, – svarstė naujasis Europos vicečempionas.

Uniformą jam teko vilktis ypač įtemptu metu – už sienos grasinimais svaidantis Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, Ukrainoje vykstant karui.

Kaip šauktiniai laikosi karinės grėsmės akivaizdoje?

„Mėgindavau mąstyti pozityviai. Negi sėdėsi ir galvosi, kas gali blogiausio nutikti. Taip pat stengiausi nuolat būti kuo labiau užimtas, kad tokios mintys nelįstų į galvą“, – sakė M. Sasnauskas.

Tarnybą jis baigė kovo pradžioje, kai iki žemyno pirmenybių buvo likęs mėnuo. Išleidžiant namo vyresnieji karininkai palinkėjo jam sėkmės ant tatamio, ir buvusių vadovų M. Sasnauskas pasistengė nenuvilti.

„Grįžęs iš kariuomenės turėjau mėnesį pasirengti ir kiekvieną dieną sportavau su komanda. Būsimu čempionatu gyvenau ne tik treniruotėse, bet apskritai kiekvieną minutę, net eidamas miegoti įsivaizduodavau, kaip viskas čia gali būti. Tikiu, kad būti gali ir dar geriau“, – šyptelėjo sportininkas.

Brangiausios lauktuvės iš Geteborgo jam pačiam yra net ne pirmieji apdovanojimai, o bilietas į Tokiją.

Ateinantį spalį Japonijos sostinėje vyks pasaulio čempionatas be svorio kategorijų, kuriame pirmą kartą debiutuos kata rungtis.

Švedijos uostamiestyje kelialapius pelnė po šešis pajėgiausius žemyne abiejų lyčių atstovus.

„Smagiausia, kad įveikiau atranką. Bet apie Japoniją dar mažai galvoju, viskas pernelyg nauja“, – atsiliepė M. Sasnauskas.

Į Japoniją – kaip užrištomis akimis

Tuo metu tarp moterų Europos vicečempione tapusiai Ramintai Makackaitei, atvirkščiai, visos mintys iškart krypo link Tekančios saulės šalies.

Sidabras 24-erių marijampolietės nešildė, kadangi tokį patį medalį ji pelnė ketvirtą kartą iš eilės.

„Pernai sau pasižadėjau, kad lipsiu ant aukščiausio pakylos laiptelio – nepavyko. Ką gi, kiekvienas čempionatas parodo, kur yra spragų, kur galima tobulėti. Ypač kata rungtyje tobulėjimui ribų nėra“, – Delfi komentavo R. Makackaitė.

Įveikusi konkurentes iš Rumunijos, Danijos, Vengrijos ir Šveicarijos, finale ji nusileido dar vienai šveicarei Carlos Gallati, apgynusiai pernai iškovotą titulą.

Bet galimybė pasirodyti Japonijoje guodžia klubo „Tornadas“ atstovę.

„Dėl to ir šio čempionato lygis buvo aukštesnis nei įprastai, konkurencija – didesnė, atvyko ir keletą metų nebematytų veidų. Visi norėjo patekti į Japoniją, nes pasaulinės kata varžybos iki šiol vykdavo nebent per pandemiją nuotoliniu būdu“, – aiškino R. Makackaitė.

Trenerio Valiaus Rudžio auklėtinė karatė tėvynėje dar nėra buvusi, ir Japonijos kovotojų sugebėjimus kata rungtyje yra mačiusi tik internete.

„Bet patys japonai atvykę, stebi mus, analizuoja. Kata jie atlieka kitaip, ramiau. Pas mus kovos – aštrios, tikrai galima matyti, kad vyksta kova su priešininku, kad tai nėra tik technikos demonstravimas kaip per egzaminą. Nežinau, ar pasaulio čempionate japonai taikysis prie mūsų, gal veikiau atvirkščiai.

Sunku įsivaizduoti, kaip viskas bus, tuo labiau, kad skirsis ir turnyro reglamentas. Priešininkai savo sugebėjimus rodys sinchroniškai, o ne vienas po kito, taip pat nebus traukiami burtai – iš anksto bus paskirta, kokia kata kokiame etape turės būti atliekama. Naujovių – daug, bet ir laiko joms pasiruošti turime sočiai“, – samprotavo pašnekovė.

Primename, kad dar vieną medalį kata varžybose Geteborge pelnė Klaipėdos „Shodan“ klubas, užėmęs antrą vietą komandų rungtyje.

Kumitė (realios kovos) varžybose lietuviai surinko aštuonis medalius, o Europos čempionais tapo Brigita Svinkūnaitė (iki 50 kg), Marija Sekunda (per 65 kg) ir Paulius Žimantas (per 95 kg).

Lietuviai ant Europos čempionato prizininkų pakylos

Auksas

Brigita Svinkūnaitė (iki 50 kg)

Marija Sekunda (per 65 kg)

Paulius Žimantas (per 95 kg)

Diana Mačiūtė, Rima Lisinskaitė, Matas Sasnauskas (komandų kata)

Sidabras

Aneta Meškauskienė (iki 65 kg)

Edgardas Sečinskis (iki 95 kg)

Antanas Klibavičius (per 95 kg)

Raminta Makackaitė, Matas Sasnauskas (abu – asmeninė kata)

Joana Timinskienė, Rima Barusaitė, Greta Intaitė, Matas Jonauskas (komandų kata)

Bronza

Brigita Gustaitytė (per 65 kg)

Laurynas Vaičikauskas (iki 75 kg)

Diana Mačiūtė (asmeninė kata)