Įžvelgė prieštaravimų Konstitucijai
Lietuvos pilietybės desperatiškai siekiančiai amerikietei I. Tobias – jokių prošvaisčių.
Kitos šalies piliečių „natūralizacijos“ tvarką supaprastinančios įstatymo pataisos liko gulėti stalčiuje, Seimo Teisės departamentui nustačius, kad jos gali prieštarauti Konstitucijai.
Tiesa, parlamento teisininkų išvadas „keistomis ir tuščiomis“ pavadinęs pataisų iniciatorius Remigijus Šimašius viliasi, kad Pilietybės įstatymo pakeitimo projektas netrukus grįš į Seimo darbotvarkę.
„Mano supratimu, pataisas artimiausiame posėdyje turėtų apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prikausomai nuo jo sprendimo, pasiūlymas gali vėl atsidurti darbotvarkėje. Kiek žinau, nemažai komiteto narių žiūri pozityviai į šį reikalą“, – DELFI sakė parlamentaras.
Siūlo sumažinti pilietybės apsaugą
Pilietybės įstatymo pataisomis siekiama, kad daugiau asmenų galėtų tapti Lietuvos piliečiais išimties tvarka.
Įstatymo nuostatuose, ypatingų nuopelnų valstybei sąvoka pakeičiama Lietuvos vardo garsinimu politinėje, visuomeninėje, mokslinėje, meninėje, sportinėje ar kitose srityse, taip didinant Lietuvos autoritetą tarptautinėje bendruomenėje.
Be to, sušvelninami reikalavimai dėl asmenų integracijos į Lietuvos visuomenę – pakankama integracija laikomi ir tokie atvejai, kai kitų valstybių piliečiai dėl savo politinės, visuomeninės, mokslinės, meninės, sportinės ar kitos veiklos yra glaudžiai susiję su Lietuva.
Paskutinis pasispardymas?
Platesnis pilietybės suteikimo išimties tvarka reglamentavimas suteiktų šansą I. Tobias antrą kartą mėginti laimę Prezidentūroje.
Prieš metus šokėja ant ledo jau buvo pateikusi prašymą išimties tvarka suteikti jau Lietuvos pilietybę, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė pakluso Pilietybės reikalų komisijos rekomendacijai ir I. Tobias norų neišpildė. Lygiai taip pat 2009 metais baigėsi ir ankstesnės D. Stagniūno partnerės iš JAV Katherine Copely mėginimas tapti Lietuvos piliete.
Tačiau R. Šimašiui atrodo, kad trečias kartas galėtų nemeluoti net ir nesulaukus, kol bus pakeistas Pilietybės įstatymas.
Pilietybės reikalų komisijos nuomone, I. Tobias prieš metus neatitiko nei ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, nei įsiliejimo į jos visuomenę kriterijų. Bet R. Šimašius mano, kad dabar amerikietė turi naują nuopelną D. Stagniūno tėvynei – kartu iškovotą olimpinį kelialapį.
„Galbūt jiems ta pataisa net nereikalinga. Jeigu prezidentė įvertins, kad patekimas į olimpiadą jau yra pasiekimas, I. Tobias gali gauti pilietybę ir pagal dabartinį įstatymą. Priešingu atveju, jiems būtinai reikia šių pataisų“, – svarstė liberalas.
Nežinia slegia čiuožėjus
Kitų metų vasarį vyksiančiose Sočio olimpinėse žaidynėse kone pusė šokėjų ant ledo porų bus mišrių tautybių, tačiau tam, kad galėtų atstovauti kitai valstybei, sportininkai privalo tapti jos piliečiais.
Olimpinį kelialapį I. Tobias ir D. Stagniūnas iškovojo praėjusį kovą Kanadoje surengtame pasaulio čempionate užėmę 15-ą vietą.
Šį sezoną Igorio Špilbando anapus Atlanto treniruojamos poros nebekankina sveikatos problemos kaip praėjusiais metais, tačiau čiuožėjus, L. Vanagienės žodžiais, smarkiai slegia nežinia dėl olimpinių žaidynių.
„Ši situacija juos labai veikia. Treniruotėse jie atrodo puikiai, o varžybose nepademonstruoja visko, ką gali. Jie ir patys sako, kad negali ramiai čiuožti, kai visos mintys sukasi apie Isabellos pilietybę“, – pasakojo L. Vanagienė.
Artimiausias startas Lietuvai atstovaujančių šokių ant ledo dueto laukia gruodį Zagrebe (Kroatija) vyksiančiose tradicinėse „Golden spin of Zagreb“ varžybose. Sausį I. Tobias ir D. Stagniūnas pasirodys Europos pirmenybėse, o tolesnis čiuožėjų tvarkaraštis priklausys nuo to, kokį pasą turės kauniečio partnerė.