Garsūs vardai
Tai turėtų būti tarsi plaukimo Madrido „Real“ ar „Golden State Warriors“.
Ukrainos ir Rusijos oligarchas K. Grigorišinas formuoja superklubą nepaisydamas to, kad kol kas net nėra varžybų, vertų tokio prašmatnaus naujadaro.
Bet situacija gali pasikeisti. „Energy Standard“ plaukimo klubui netrūksta nei idėjų, nei ambicijų, nei pinigų.
Unikaliu Ukrainos ir Rusijos bendradarbiavimo pavyzdžiu pristatomas projektas intensyviai iriasi į tarptautinius vandenis.
2012 metais K. Grigorišino įkurtas klubas iš pradžių bazavosi Maskvoje, keliolikos jaunų plaukikų iš Rusijos ir Ukrainos grupę treniravo abiejų šalių specialistai.
Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių „Energy Standard“ vadovaujantis garsus Italijos plaukimo treneris Andrea Di Nino ėmė burti aukščiausio lygio profesionalų komandą.
Pirmoji kregždė atskrido iš Pietų Afrikos Respublikos. Sausį paskelbta, kad klubo garbę gins olimpinis čempionas ir daugkartinis prizininkas Chadas le Closas.
Vyriausiuoju „Energy Standard“ elito komandos treneriu buvo paskirtas britas Jamesas Gibsonas, anksčiau dirbęs savo tėvynės nacionalinėje rinktinėje, treniravęs Prancūzijos žvaigždę Florentą Manaudou.
Specialisto pėdomis pasekė ir klubą papildė būrys jo tautiečių: buvęs Europos čempionas Benas Proudas, dukart žemyno čempionė Georgia Davies, Didžiosios Britanijos rinktinės narė Rachael Kelly.
Jie prisijungė prie Rusijos olimpinio prizininko Jevgenijus Rylovo, Europos pirmenybių medalininkų iš Ukrainos Darinos Zevinos ir Michailo Romančiuko, kelių jaunesnių plaukikų.
DELFI žiniomis, „Energy Standard“ į savo gretas praėjusią žiemą kvietė ir R. Meilutytę. Londono olimpinei čempionei už klubo vardo garsinimą buvo siūlomas mėnesinis honoraras. Bet iš Plimuto (Didžioji Britanija) į tėvynę grįžusi 20-metė kaunietė neskubėjo prisiimti naujų įsipareigojimų.
Vis dėlto bendradarbiavimas tarp „Energy Standard“ ir Lietuvos užsimezgė.
Pasitelks tris lietuvius
R. Meilutytė šiuo metu treniruojasi Turkijos Viduržemio jūros kurorte Beleke, tapusiame pagrindine „Energy Standard“ elito komandos namų baze.
Su savo treneriu Pauliumi Andrijausku plaukikė nuvyko apsižvalgyti ir įvertinti vietos sąlygų.
Netrukus tuo pačiu maršrutu turėtų iškeliauti gausesnė lietuvių delegacija su Europos čempionato bronzos laimėtoju Danu Rapšiu priešakyje.
„Atsirado galimybė pasinaudoti klubo turima infrastruktūra, treneriais, treniruočių partneriais. Kol kas patys turime padengti savo kelionių ir gyvenimo išlaidas, bet gali būti, kad ateityje bendradarbiavimas išsiplės. Man atrodo, kad iš to galima gauti labai daug naudos. Tačiau patys sportininkai ir jų treneriai turi nuspręsti, ar jiems tai reikalinga“, – DELFI sakė Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentas Emilis Vaitkaitis.
Anot jo, jau sutarta, kad trys lietuviai ateinantį rugpjūtį atstovaus „Energy Standard“ komandai Romoje (Italija) vyksiančiose labdaros varžybose.
Dvi dienas truksiančio turnyro žiūrovai turėtų išvysti intriguojantį reginį: tarpusavyje galynėsis Italijos, Australijos ir JAV rinktinės bei „Energy Standard“ klubas.
Keturios komandos į kiekvieną rungtį deleguos po du sportininkus. „Energy Standard“ gretose plauks R. Meilutytė, D. Rapšys ir Andrius Šidlauskas. JAV ekipoje pasirodyti turėtų jos žvaigždė Ryanas Lochte, kuris bus priverstas praleisti liepą vyksiantį pasaulio čempionatą dėl pernai gautos dešimties mėnesių suspendavimo bausmės.
Tarp Kremliaus ir Kijevo
Kokių dar užmojų turi plaukimo gerbėju vadinamas K. Grigorišinas, nuspėti sunku.
Bet ir to, ką jis nuveikė iki šiol, pakako atkreipti pasaulio dėmesį.
„Tai – naujos eros plaukime aušra, kažkas visiškai nematyto. Patinka ar ne, bet paklauskite savęs: kiek dar žinote milijardierių, remiančių plaukimą?“, – stebėdamasis ambicinga „Energy Standard“ klubo koncepcija, retoriškai klausė swimvortex.com.
Apie patį K. Grigorišiną taip pat žinoma mažiau nei apie kitus į sportą investuojančius Ukrainos ar Rusijos oligarchus, tokius kaip Donecko „Šachtar“ futbolo klubo prezidentas Rinatas Achmetovas, Londono „Chelsea“ valdantis Romanas Abramovičius arba Bruklino „Nets“ krepšinio ekipos savininkas Michailas Prochorovas.
Zaporožėje gimusio 51-erių verslininko turtą skirtingi šaltiniai vertina nuo 920 mln. iki 1,2 mlrd. JAV dolerių.
Kaip ir daugumai oligarchų, kelią jo svaiginančiai karjerai atvėrė sovietmečio pabaigoje Michailo Gorbačiovo paskelbtas persitvarkymas. Pirmąjį milijoną K. Grigorišinas uždirbo prekiaudamas metalo produktais tarp Ukrainos ir Rusijos, vėliau dešimtis jų susižėrė pasinaudojęs Sovietų Sąjungos subyrėjimą lydėjusia laukine privatizacija.
Dabar deimantu K. Grigorišino verslo karūnoje yra energetikos sektoriuje veikianti „Energy Standard“ įmonių grupė.
Žodžio „oligarchas“ nepakenčiantis ir save kovotoju su korupcija vadinantis milijardierius puikiai sugeba išlaikyti ir gausinti turtus keičiantis politiniams vėjams. Nesvarbu, kas valdo Kijeve. K. Grigorišinas laikomas artimu žmogumi net visiškai priešingams poliams atstovaujantiems politikams – ar tai būtų Leonidas Kučma, ar Viktoras Juščenka, ar Petro Porošenka. Diplomuotas taikomosios fizikos specialistas moka balansuoti: jis remia ir liberalus, ir komunistus.
Tiesa, ir tokių apdairių turtuolių ramybė būna trapi. Pavyzdžiui, 2002 metais jis savaitei buvo uždarytas už grotų dėl kokaino ir nelegalaus ginklo laikymo.
Išleistas į laisvę K. Grigorišinas apkaltino konkurentus fabrikuojant bylą ir spruko į Rusiją, kurioje praleido didesnę dalį gyvenimo.
2015-aisiais teko bėgti jau atvirkščia kryptimi, kadangi Rusijos teisėsauga metė kaltinimus daugiamilijoninių sumų masto mokesčių vengimu.
Nepaisant bylos ir išduoto arešto orderio, tik šiais metais Ukrainos pasą gavusio oligarcho ryšiai su Kremliumi niekur nedingo. K. Grigorišiną oponentai ir apžvalgininkai nuolat kaltina veikiant Rusijos naudai, jo kompanijos dirba ir separatistų kontroliuojamose teritorijose, pavyzdžiui, Luhanske. Maža to, elektros energiją vadinamosioms pasiskelbusioms respublikoms tiekia palankesnėmis sąlygomis nei likusioje Ukrainoje.