Vilniuje ketvirtadienį sušauktoje Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) rinkimų konferencijoje buvo renkamas naujas prezidentas, generalinis sekretorius, vykdomojo komiteto nariai ir Trenerių tarybos pirmininkas.
Konferencijos metu 2017-2021 m. savo veiklos ataskaitą pateikė LŠPF prezidentas Gendadijus Makuševas. Federacijos vadovas pasidžiaugė puikiais penkiakovininkų rezultatais, kuriuos vainikavo Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės Tokijuje iškovotas vienintelis Lietuvos olimpinis medalis – sidabras.
„Auga ir gražus jaunimas, pasiekęs daug gerų rezultatų, visus juos būtų sunku išvardinti, – sakė G. Makuševas. – Nepaisant COVID-19 situacijos, pavyko surengti visus Lietuvos čempionatus, surengėme ir du puikius tarptautinius renginius Lietuvoje – 2017 m. pasaulio taurės finalą Vilniuje ir 2019 m. Europos jaunių čempionatą Kaune. Norėtųsi ateityje išlaikyti tokį pat aukštą tiek rezultatų, tiek veiklos lygį.“
Į LŠPF prezidento pareigas buvo iškelti du kandidatai – G. Makuševas ir Aistis Baronas. Prezidentu 2021-2025 m. kadencijai buvo išrinktas A. Baronas, surinkęs 6 iš 10 balsų.
Naujasis LŠPF prezidentas pateikė Andrejaus Zadneprovskio ir Lietuvos sporto universiteto rektorės Dianos Rėklaitienės kandidatūras į LŠPF viceprezidentų pareigas, o Justino Kinderio – į LŠPF generalinio sekretoriaus poziciją.
A. Zadneprovskis viceprezidentu išrinktas vienbalsiai, o už J. Kinderį balsavo 9 nariai. Už D. Rėklaitienę balsavo 4 iš 10 LŠPF narių, 1 – prieš, tačiau net 5 susilaikė, todėl kandidatė buvo išrinkta viceprezidente.
„Pirmiausiai įsigilinau į regionų problemas, nes Kauno ir Vilniaus reikalai pakankamai geri arba bent jau aiškūs. Viena pagrindinių problemų, kur norime padėti, tai regionams, treneriams, sportininkams. Dirbsime su tų regionų savivaldybėmis, projektais“, – kalbėjo naujuoju federacijos vadovu išrinktas A. Baronas.
Anot jo, šios pareigos – didelis iššūkis, nes Tokijo olimpinės žaidynės parodė, kad sporte yra didelių problemų: „Visą laiką penkiakovėje turėjome gerus rezultatus. Norime atnešti naujos jėgos. Norime dirbti jaunimo klausimais, pritraukti vaikus, populiarinti šią sporto šaką tarp mėgėjų. Tikiuosi, susidirbsime su Justinu, matome bendrą viziją. Mūsų komanda pankamai stipri, įvairialypė“.
Dviračių versle besisukantis A. Baronas išreiškė viltį, kad darbas federacijoje bus darnus. „Vienas pagrindinių mano tikslų – kad šioje federacijoje būtų aiškumas, skaidrumas, darna, nebūtų atskirties tarp trenerių ir klubų“, – sakė jis.
Savo ruožtu generalinio sekretoriaus postą gavęs J. Kideris tvirtino, kad jo gyvenime tai – lūžis.
„Teks rimtai pasvarstyti. Tai, kad ėmiausi šių pareigų, nėra oficialus pareiškimas, kad traukiuosi iš sporto. Suprantu, kad atsakomybė didelė“, – kalbėjo Tokijo olimpinėse žaidynėse 18-a vietą užėmęs Justinas.
Pasak jo, rinkimai buvo įtempti, ne visos pusės patenkintos: „Tikiuosi, kad su laiku pavyks susidirbti. Sportas – toks dalykas, kad pykčių negali būti. Mačiau save generalinio sekretoriaus poste. Manęs jau po žaidynių klausė, ką veiksiu, tai jei atvirai, neturėjau atsakymo. Dabar reikia išsimiegoti, pažiūrėti... Esu ne iš tų, kurie priima skubotus sprendimus. Tikrai pats dar nežinau, ar baigsiu karjerą. Pakalbėsiu su visais žmonėmis ir priimsiu svarų sprendimą“.
Iš karto po to penkiakovininkų lyderis tvirtino, kad suderinti sportą ir oficialias pareigas federacijoje nelabai įmanoma.
„Prieš Tokijo olimpines žaidynes galvojau baigti karjerą ir kažką toliau veikti, bet žaidynės buvo nelengvos, neslėpsiu, kad liko toks sportinis pyktis.
Nėra paprasta taip pasakyti – viskas. Galbūt lengviausia būtų viską baigti, bet žiūrėsiu, ar tas sportinis pyktis dar realizuosis, – svarstė 20 metų karjera pasigirti galintis J. Kinderis. – Nežinau, ar noriu būti tik ketverių žaidynių dalyviu. Paryžius bus jau po trejų metų, keisis taisyklės, kartos. Reikia pasverti, ar noriu“.
Kaip didžiausią problemą penkiakovininkas įvardino baseinų trūkumą sostinėje. „Vilniuje netelpame, poreikis yra 10-20 kartų didesnis nei dabar yra. Žinome problemą, tikiuosi, kad Lazdynų baseinas bus pastatytas“, – kalbėjo jis.
Į Trenerių tarybos pirmininkus buvo pasiūlytos Artūro Kalinino, Tomo Makarovo ir Pauliaus Aleksandravičiaus kandidatūros. Trenerių tarybos pirmininku išrinktas 4 balsus surinkęs P. Aleksandravičius.
Visi aukščiau išvardinti asmenys automatiškai tapo LŠPF vykdomojo komiteto nariais. Dar du vykdomojo komiteto nariai buvo išrinkti atskiru balsavimu. Į šias pozicijas buvo pasiūlyti Edvinas Krungolcas, Artūras Kalininas, Tomas Makarovas ir Vilius Aleliūnas, o po balsavimo į vykdomąjį komitetą buvo išrinkti A. Kalininas (6 balsai) ir T. Makarovas (4).
Taip pat buvo konferencijos metu LŠPF garbės nariais buvo paskirti Jurijus Moskvičiovas, Viačeslavas Kalininas, Vytautas Polujanskas ir Valentinas Mizgaitis.