Raimondas finišavo iškėlęs rankas ir pirštais rodydamas į dangų – pergalę jis skyrė gegužės pradžioje staiga mirusio savo brolio Lino atminimui.
R. Rumšas 167,3 km nuvažiavo per 4 val. 11 min. 28 sek. (vid. greitis – 39,918 km/h) ir artimiausius varžovus aplenkė daugiau nei minute.
„Pabėgau nuo grupelės likus daugiau nei 20 km iki finišo. Jaučiau, kad gali būti ta diena, kai pagaliau galėsiu kirsti finišo liniją iškeltomis rankomis. Sukaupiau visas jėgas, o galvoje buvo tik viena mintis: turiu būti pirmas, – pasakojo R. Rumšas. – Kylant į antrą kalną virtau, kai griuvo prieš mane važiavęs dviratininkas.
Greitis tuo metu buvo nedidelis, bet alkūnę ir kelį nusibalnojau. Bet prie skausmo ir kraujo mes pripratę. Svarbu, kad dviratis tvarkoje ir gali judėti į priekį. O apie traumas galvojame tik po finišo. Likus paskutiniam distancijos kilometrui suvokiau, kad pergalė tikrai mano rankose ir varžovai manęs jau nepavys, nes turėjau didesnę nei 50-ies sekundžių persvarą. Didelį nuovargį palaipsniui keitė neapsakomas džiaugsmas. Tikėjau, kad Linas su manimi ir padeda išpildyti svajonę – laimėti lenktynes. Tai – pirmoji mano pergalė ir ją skiriu savo brolio Lino atminimui“.
Trasa buvo labai sunki. Lenktynėse dalyvavo 157-i dviratininkai iš 19-os komandų, o finišą pasiekė tik 33-ys.
„Šios lenktynės – aukšto lygio, prestižinės. Tokias laimi tik patys stipriausi. Pirmieji 70 km buvo lygumose, o po to prasidėjo kalnai. Iš viso teko įveikti net aštuonis kalnus. Iki finišo likus kiek daugiau nei 20 km, pirmoje grupelėje mūsų buvo 16-a.
Atakavau ir iškovojau pergalę, – sakė 2002-ų metų „Tour de France“ lenktynių prizininko Raimondo Rumšo vyriausiasis sūnus. – Šis mano laimėjimas – patvirtinimas, kad sunkus darbas ir užsibrėžto tikslo siekimas visada vainikuojami pergale. Tik reikia nenuleisti rankų, eiti į priekį ir niekada neabejoti“.