Pirmą kartą Lietuvoje ištvermės jojimo varžybose startavo ir raiteliai su negalia. Jau tradicine tapusioje vaikų rungtyje varžėsi ir jauniausia iki šiol šiame jojime dalyvavusi raitelė, kuriai – vos dveji.
Jau antrą kartą organizuota mažiausiems raiteliams (iki 8 metų) skirtos ištvermės distancijos ilgis šiemet dvigubėjo – jauniesiems dalyviams, lydimiems suaugusiųjų, iš viso raitomis teko įveikti 4 kilometrus. Jauniausia varžybų dalyvė – vos dvejų metų Tėja Bagdžiūtė distanciją per 55 minutes įveikė su poniu Candy Man.
„Equus Sanus“ taurės jojime į 4 km trasą pirmą kartą išjojo ir raiteliai su negalia, lydimi žirgus vedančių asistentų. Šią rungtį įveikė iš viso keturi duetai. Kitose 12, 21, 42 kilometrų distancijose varžėsi labiau patyrę raiteliai.
„Ištvermės jojimas tuo ir unikalus, kad tai – sportas visiems ir šių metų raitelių įvairovė tai tik patvirtina. Kiekvienais metais stengiamės įdiegti varžybose kažkokią naujovę, šiemet tai rungtis raiteliams su negalia. Rungtis nepalikusi abejingų ir liudijanti, kad žirgai įgalina visus. Taip pat sulaukėme dalyvių iš Latvijos, kurie savo šalyje dar tik pradeda plėtoti ištvermės jojimo discipliną ir pas mus atvyko pasisemti žinių.“, – teigia varžybų organizatorė, raitelė ir trenerė Ugnė Zalieckienė.
Anot jos, šiemet oro sąlygos itin palankios – trasos danga sausa, tad varžybos praėjo saugiai, o visi duetai galėjo pademonstruoti geriausius savo rezultatus.
12 km debiutantų (suaugusiųjų) „Laimės pasaga“ taurės rungtyje 1 vietą laimėjo Daiva Grikytė su Ūdre, 2 vietą Ema Mosolkovaitė su Pivonija, 3 vietą – Sandra Bareckaitė su Arėjumi.
12 km debiutantų (vaikų iki 14 m.) rungtyje „Marstall Lietuva taurė“ 1 vieta atiteko Gretai Markevičiūtei su žirgu Alhaja, 2 vieta – Margaritai Davidovič su Augustino, 3 vieta – Ugnei Motiekaitei su Irina.
21 km „Trakų rajono savivaldybės mero taurės“ jojime 1 vietą laimėjo Jogailė Dulevičiūtė su Sakura, 2 vietą – Saulė Tilmantaitė su Nez Perce, 3 vietą – Dominykas Tučkus su Kornetu.
Lietuvos Žirginio Sporto Federacijos prezidento taurės, 42km jojime 1 vietą iškojovo Gabija Acutė su žirgu Quernika du Cade, 2 vieta atiteko Augustei Eidukaitytei su Pertaku, 3 vieta – Agnei Salmanavičiūtei su Rubinu.
Jovariškių kaime įsikūrusiame žirginio sporto klube „Naujadvario žirgai“ ištvermės jojimo žirgai auginami ir raiteliai ugdomi jau 16 metų. Žirgyne išaugintas ne vienas ištvermės jojimo čempionas. Pirmos „Naujadvario žirgų“ taurės varžybos buvo surengtos 2015-ais metais ir vykdomos kasmet.
Apie ištvermės jojimą
Ištvermės jojimas – tai varžybos, kuriose yra patikrinamas žirgo greitis ir ištvermė, taip pat išbandoma raitelio orientacija bei gebėjimas jausti savo žirgo galimybes. Jojama laukų, miško keliukais.
Varžantis pirmenybė teikiama ne pergalei, o gerai žirgo savijautai. Kiekvienos varžybos pradedamos nuo žirgo veterinarinės patikros. Tarpinėse stotelėse ir finišo vietoje žirgų būklė vėl tikrinama. Jeigu raitelio ir žirgo duetas pirmas kerta finišo liniją, tai dar nereiškia, kad jis laimėjo – galutinį žodį taria veterinarų komisija, įvertinusi fizinę ir psichinę žirgo būklę. Kirtus finišo liniją žirgas turi kuo greičiau nurimti, jo širdis negali plakti tankiau nei 64 dūžiai per sekundę.
Ištvermės jojimo sportas gyvuoja nuo praeito amžiaus vidurio. Tapusi Tarptautinės žirginio sporto federacijos (Federation Equestre Internationale, FEI) disciplina, greitai ištvermė tapo ir sparčiausiai augančia disciplina. Dabar ištvermės jojimą pagal tarptautinių varžybų skaičių lenkia tik konkūrai. Vidutiniškai kasmet organizuojama apie 900 FEI ištvermės jojimo varžybų, o dalyvaujančių šalių skaičius nuo 2004-ųjų išaugo 50-čia procentų.
Lietuvoje ištvermės jojimo čempionatas pirmą kartą organizuotas 2000 m. Kurtuvėnuose.
Artimiausios nacionalinės ištvermės jojimo varžybos numatytos vykdyti birželio 18 d. Telšių rajone.