Akmenį sviedė naujokai
„Nė vienais metais niekas nežinojo realių LTOK pajamų ir išlaidų. Nekalbant jau apie tai, kaip tie pinigai skirstomi“, – DELFI teigė Lietuvos laipiojimo sporto asociacijos (LLSA) viceprezidentas Vitalijus Vasiliauskas.
Tik pernai LTOK nare tapusi kukli federacija išėjo į atvirą mūšį prieš Dainos Gudzinevičiūtės vadovaujamą galingiausią šalies sporto organizaciją.
2020 metų Tokijo žaidynių olimpinėje programoje debiutuosiančio laipiojimo atstovai suabejojo LTOK finansų skaidrumu.
Ginčas kilo po sausį vykusios LTOK generalinės asamblėjos sesijos, kurioje patvirtinta neaudituota praėjusių metų finansinė ataskaita.
LTOK įstatai ir net Olimpinė chartija nurodo, jog finansiniai duomenys privalo būti patikrinti nepriklausomų auditorių.
Laipiotojams pakėlus vėją ir pasiskundus CAS, LTOK vadovybė sukruto – sušaukė neeilinę generalinės asamblėjos sesiją, kurioje kitą mėnesį bus pateikta jau audituota ataskaita. Pateikti jos metų pradžioje LTOK vadovybė teisinosi negalėjusi dėl keičiamos audito bendrovės.
Bet gauti audito rezultatai painiavos įnešė daugiau nei aiškumo.
Pinigų akrobatika
„PricewaterhouseCoopers“ bendrovės kovą atlikto audito duomenimis, pernai LTOK pajamos ir sąnaudos buvo vienodos ir sudarė beveik 9 mln. eurų.
Paties LTOK parengtoje biudžeto apyskaitoje nurodyta 8,4 mln. eurų įplaukų ir 9,3 mln. eurų išlaidų.
V. Vasiliauskui daugiausiai įtarimų kelia LTOK administracijos atlyginimų eilutės. Auditorių ataskaitoje darbuotojų išlaikymo kaštai siekia 480 tūkst. eurų. Sausį deklaruota suma buvo gerokai menkesnė – 199 tūkst. eurų.
LTOK atskira eilute pateikė išlaidas socialiniam, sveikatos ir gyvybės draudimui – 76 tūkst. eurų. Net ir jas pridėjus, po audito direktoratas „pabrango“ kone dvigubai.
„Tai – esminis dalykas, vien jo pakanka, kad suabejotumei visu biudžetu. Jeigu tokie skaičiai, klausimas, ar nereikia detalesnio veiklos tyrimo“, – samprotavo V. Vasiliauskas.
Audito pastabose pažymima, kad retrospektyviai pakoreguotos buvo ir 2016 metų LTOK finansinės ataskaitos. Korekcijų sumos įspūdingos – į balansą papildomai įtraukti per 3 mln. eurų.
Ataskaitos – dvi, bet lyginti nėra ką
LTOK generalinis direktorius Valentinas Paketūras, raštu komentuodamas ataskaitų nesutapimus, tvirtino, kad lyginti tarpusavyje jų negalima, nes jos sudarytos naudojant skirtingą metodiką.
„LTOK visų metų biudžeto apyskaitos yra sudaromos piniginiu principu. Metų pradžioje sudaromas gautinų piniginių įplaukų ir išlaidų planas. Audituota finansinė ataskaita (balansas ir veiklos rezultatų ataskaita) yra sudaromos kaupimo principu, vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymu, Verslo apskaitos standartais. Todėl šių dviejų ataskaitų negalima lyginti, nes jos sudaromos visiškai skirtingais principais, tad ir apie jokius neatitikimus kalbėti negalima“, – DELFI teigė V. Paketūras.
Kodėl nurodomi darbuotojų išlaikymo kaštai skiriasi dusyk, vienas LTOK vadovų nekonkretizavo, tik pakartojo, kad audituota ataskaita esą negali būti lyginama su paties LTOK pateiktais skaičiais.
Beje, remiantis audito duomenimis, V. Paketūrui pernai priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 38 tūkst. eurų – vidutiniškai 3,2 tūkst. eurų per mėnesį.
Praėjusių metų pabaigoje LTOK turėjo 14 darbuotojų, bet vasarį jų buvo jau 22. „Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas „iki mokesčių“ siekė 1735 eurus, kitomis formomis išmokėta dar vidutiniškai po 278 eurus.
Teisiasi buvę bendražygiai
Trečiadienį olimpiečių finansai bus aptarinėjami Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD).
Gilūs nesutarimai tarp LTOK ir KKSD – vieša paslaptis, tad palaikymo iš šios pusės D. Gudzinevičiūtė gali nesitikėti.
Kada LTOK klausimo imsis Lozana, kol kas neaišku. Anot V. Vasiliausko, CAS dar nepaskyrė bylos nagrinėjimo datos.
„Dabar LTOK turi oficialiai raštu atsakyti į pateiktus kaltinimus. Bet nežinau, ką jie gali atsakyti, jei jau sušaukė neeilinę sesiją. Vadinasi, taip jie pripažino, kad padarė klaidą. Net ne suklydo, o nusižengė įstatams.
Didžiausia bausmė būtų ta, jei būtų garsiai įvardinta, kad LTOK sistemingai ir organizuotai pažeidinėja Olimpinę chartiją ir savo įstatus. Tuomet federacijoms ir visai sporto bendruomenei turėtų kilti klausimas, ar tokie žmonės gali vadovauti šiai organizacijai“, – paklaustas, ko siekiama nusprendus bylinėtis teisme, aiškino LLSA viceprezidentas.
Beje, laipiojimo sporto atstovu jis tapo tik šiemet. Iki praėjusio sausio V. Vasiliauskas penkerius metus ėjo LTOK kontroliuojamo Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktoriaus pareigas.
Neoficialiai laikytas sparčiai kylančia figūra sostinės Olimpiečių gatvėje, kur įsikūrusi LTOK būstinė, metų pradžioje jis netikėtai paliko postą. Nors formaliai išsiskirta abipusiu sutarimu, neslepiama, kad pokyčius inicijavo LTOK vadovai.
Bet V. Vasiliauskas tvirtina, kad viešai paskleistos abejonės dėl olimpinio judėjimo piniginės skaidrumo nėra asmeninė keršto akcija.
„Čia – lengviausias būdas gintis, suverčiant kaltę kažkam kitam. Aš tikrai neturiu pretenzijų dėl savo darbo ar atleidimo, jokių asmeninių bylų nekeliu. Bylą kelia federacija, o aš – tik vienas jos atstovų. Ir jokios informacijos iš savo praeities aš netraukiu ir nematau tam poreikio, remiuosi tik oficialiais dokumentais, prieinamais visiems LTOK nariams.
Visa esmė yra ta, kad žmonės žiūri į skaičius ir nieko ten nesupranta. Auditorius turi ne imituoti auditą, o realiai išaiškinti, kas, kur, kaip ir kada. Teoriškai, visi turi teisę paklausti, bet LTOK įstatai sukurti taip, kad paprašyti žodžio galima nebent likus dviem savaitėms iki asamblėjos. O jei dokumentą pamatai tik jos metu, nebegali kalbėti, nes nebuvai užsirašęs į eilę. Todėl kviesime visus įtraukti jiems aktualius klausimus į neeilinės sesijos darbotvarkę“, – dėstė V. Vasiliauskas.
LTOK generalinės asamblėjos neeilinė sesija vyks gegužės 18 d. Vilniuje.