Dėl jaunesnio komandos draugo paaukojo du pasiekimus
„HSC 2000 Coburg“ klubo iš antro Vokietijos diviziono atstovas nežaidė pirmuose dviejuose čempionato turuose, bet paskutiniajame jis neliko pamirštas.
Daug progų pasireikšti L. Juškėnas negavo. Tačiau kuomet baigiantis antrajam dvikovos su norvegais kėliniui lietuviai uždirbo 7 m baudinį, komandos kapitonas Gerdas Babarskas paragino pamėginti jį realizuoti būtent L. Juškėną.
25-erių įžaidėjo metimas buvo tikslus, ir išsišiepęs iki ausų rankininkas grįžo atgal ant atsarginių suolo.
Jis buvo paskutinysis lietuvių gretose, dar nepasižymėjęs šios kartos rinktinei istoriniame čempionate.
Po įvartį pelnė net ir du iš trijų komandos vartininkų: Giedrius Morkūnas bei Lukas Gurskis. Tik Viliui Rašimui per savaitę Košicėje nepavyko atidaryti sąskaitos.
L. Juškėno džiaugsmas turėjo savo kainą – per įvartį nuo iškart dviejų pasiekimų liko etatinis komandos 7 m realizuotojas Aidenas Malašinskas.
35-erių Zaporožės „Motor“ (Ukraina) atakų organizatorius per trejas rungtynes iš viso atliko 21 tikslų metimą ir buvo rezultatyviausias rinktinės gretose.
Jis pakartojo lietuvišką rezultatyvumo rekordą Europos čempionate, kuriuo iki šiol dalinosi du 1998 metais pirmenybėse pirmąsyk pasirodžiusios Lietuvos rinktinės žaidėjai: Dalius Rasikevičius ir A. Malašinsko treneris „Motor“ klube Gintaras Savukynas. Tiesa, tąsyk ekipa sužaidė dvigubai daugiau mačų – šešis.
Pirmadienį vieno įvarčio A. Malašinskui pritrūko ir iki rezultatyviausio vienerių rungtynių pasirodymo Europos čempionate pakartojimo. Rinktinės lyderis į norvegų vartus paleido 8 taiklius metimus – vienu mažiau nei Vaidas Klimčiauskas 1998-ųjų dvikovoje su Čekija. Beje, pastaroji truko ne 60, o 80 minučių, mat grumtynės virė net du pratęsimus.
Vis dėlto po mačo A. Malašinskas nesigailėjo, jog teisė į paskutinį 7 m baudinį buvo patikėta L. Juškėnui.
„Gerai, kad mūsų kapitonas taip greitai susigaudė, jog Lukas likęs paskutinis be įvarčio – reikėjo jam duoti šansą „atsidaryti“. O aš nusprendžiau, kad reikės dar kartą atvažiuoti į čempionatą ir pagerinti visus rekordus“, – šypsojosi A. Malašinskas.
Pakėlė galvas
Tiek jo, tiek kitų Lietuvos rankininkų veidai po akistatos su tituluotąja Norvegija jau buvo giedresni nei pastarosiomis dienomis.
Nors pralaimėjo 29:35, lietuviai jautėsi padarę viską, ką galėjo.
Jokios įtampos, pasvertas žaidimas, įžūlios kontratakos ir autoritetų nepaisantis darbas ginantis – Mindaugo Andriuškos auklėtiniai pirmadienį „Steel“ arenoje pagaliau išvengė pirmų minučių paralyžiaus ir favoritams išsyk pasiūlė tai, ką turi geriausio.
Prieš tai nė karto šiame čempionate nepirmavusi komanda prieš norvegus priekyje 1-2 įvarčių skirtumu laikėsi kone visą pirmą kėlinį.
Vienintelė problema buvo „Kiel“ (Vokietija) klubo legionierius Haraldas Reinkindas, kiaurai skrodęs lietuvių gynybą ir pataikęs pirmus 5 metimus.
Sužaidus 10 min. pasinaudodami pašalinimu varžovų gretose Christiano Berge auklėtiniai buvo trumpam perėmę iniciatyvą (6:8), tačiau čia pat praleido tris kontratakas iš eilės.
Kad nesiskaitys su varžovų titulais, parodė Lukas Simėnas, prie savosios 6 m linijos be ceremonijų ant grindų paguldęs norvegų žvaigždę Sanderį Sagoseną.
Vis dėlto pastarasis pamažu įsižaidė ir paskutinę kėlinio sekundę išlygino santykį – 16:16.
Po pertraukos lietuviai nenusileido oponentams dar 5 min., tuomet viskas ėmė stoti į savo vietas. Atsitokėjusi Norvegija spurtavo 4:0 ir, senkant ribotiems Lietuvos ekipos resursams, kėliniui įpusėjus nutolo 7 įvarčių atstumu.
„Galime šiek tiek didžiuotis dėl to, kaip sužaidėme su viena geriausių pasaulio komandų. Manau, šįkart rungtynės pavyko nuo pradžių, tik antrame kėlinyje viena atkarpa blogai susiklostė. Paleidome norvegus tiek, kad paskui pavyti – be šansų. Bet manau, kad kiekvienas dabar rūbinėje bus iškelta galva. Nėra ko stipriai liūdėti“, – komentavo A. Malašinskas.
Nustebino palaikymas po nesėkmių
Norint pratęsti pasirodymą antrame čempionato etape, lietuviams buvo būtina pergalė prieš praėjusių pirmenybių bronzinius prizininkus mažiausiai 8 įvarčių skirtumu.
Vis dėlto taikytis į tokį rezultatą komandai atrodė per drąsu net pirmaujant.
„Daugiau juokavome apie tą skirtumą, bet iš tiesų supratome, su kokio lygio varžovu žaidžiame. Mes labiau ėjome pabandyti užsikabinti ir galbūt laimėti. O 8 įvarčių skirtumas... Nežinau, kokių stebuklų tam reikėtų. Nebent pačioje pabaigoje iš tiesų susiklostytų tokia situacija, tada jau būtų galima pagalvoti. Bet taip nenutiko“, – aiškino A. Malašinskas.
Pralaimėję trečią kartą lietuviai F grupėje liko paskutiniai ketvirti. Vis dėlto nuotaikos komandoje – jau geresnės nei po šeštadienio nesėkmės prieš slovakus.
Tiesa, iškart po rungtynių žaidėjai dar nežinojo, jog jos buvo paskutinės atsistatydinti nusprendusiam vairininkui M. Andriuškai – apie tokią perspektyvą anksčiau komandai jis buvo tik užsiminęs.
„Neblogomis emocijomis pabaigėme, manau, to kol kas ir užtenka. O paskui, ramiai pagalvojus, bus galima rimčiau paanalizuoti. Dabar reikia tiesiog padėkoti fanams ir vienas kitam. Tikrai nėra lengva sužaisti trejas rungtynes per šešias dienas ir užbaigti viską su tokia greita bei vikria komanda kaip Norvegija. Manau, galime pasidžiaugti rezultatais, pasidžiaugti visais žmonėmis, kurie mus palaikė.
Nežinau, ar aš esu gavęs tiek palaikymo po pralaimėtų rungtynių. Visas šis čempionatas mums buvo tik pozityvas ir labai gera patirtis. Manau, tai nebus paskutinis kartas“, – vylėsi A. Malašinskas.
Grįžusi į viešbutį rinktinė tik pavakarieniavo, susikrovė lagaminus ir autobusu išvažiavo namo.
Parvykus laukia trumpas poilsis prieš grįžtant į savo klubus. Pavyzdžiui, A. Malašinskui „Motor“ strategas iš Lietuvos G. Savukynas leido atsipūsti iki šeštadienio.
O Slovakiją paliekantiems Lietuvos rankinio gerbėjams belieka viltis, kad vienodai neužtruks ir jų poilsis nuo aukščiausio rango varžybų – kovą rinktinė pradės skverbtis per pasaulio pirmenybių atrankos barjerus.
Paskutiniam susitikimui Košicėje nebuvo registruotas traumuotas Povilas Babarskas, taip pat Skirmantas Plėta ir V. Rašimas.
Tai buvo devintoji komandų akistata per visą istoriją – Lietuvos rankininkų sąskaitoje lieka vienintelė pergalė, iškovota 2016 metais, o visas kitas dvikovas laimėjo norvegai.
F grupės varžybas laimėjo Rusija, ankstesnėse pirmadienio rungtynėse sutriuškinusi Slovakiją 36:27 ir palikusi trečią vietą užėmusius varžybų šeimininkus už kito etapo borto. Antra finišavo Norvegijos rinktinė.
Prieš tai Lietuvos rinktinė Košicėje 27:29 nusileido Rusijai ir 26:31 – Slovakijai.
Galutinė į antrą etapą neiškopusių komandų rikiuotė paaiškės antradienį, pasibaigus kovoms kitose grupėse.
Primename, kad lietuviai Europos čempionate dalyvavo po 24-erių metų pertraukos ir tik antrą sykį istorijoje. 1998-aisiais Italijoje buvo užimta 9-a vieta tarp 12 komandų. Tąkart Valdemaro Novickio treniruota komanda šventė dvi pergales, kartą sužaidė lygiosiomis ir patyrė tris nesėkmes.