Sūris spąstuose
Sporto rėmimo fondo biudžetas per metus išaugo trečdaliu, tačiau paraiškų šįkart suplaukė beveik dviem šimtais mažiau.
Paradoksas? Tiems, kas sykį jau nusvilo nagus, taip neatrodo.
„Fondas pavertė mane skolininku“, – kalbėdamas su DELFI, piktinosi asociacijos „Mano klubas“ prezidentas Linas Keina.
Praėjusiais metais jo vadovaujamai organizacijai buvo paskirta 26 tūkst. eurų parama orientavimosi sporto varžyboms „Mano antradieniai ir ketvirtadieniai“ rengti.
Beveik 6 tūkst. entuziastų ir sportininkų dalyvavo nuo balandžio iki spalio Vilniuje vykusiuose 54 varžybų etapuose.
L. Keina liko skolingas tiekėjams už pirktą įrangą, „Sodrai“ bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) – už nesumokėtus mokesčius. Kaip teigia pats, kelias dešimtis tūkstančių eurų.
Bendras renginio biudžetas siekė beveik 50 tūkst. eurų, dalį išlaidų „Mano klubas“ dengė iš starto mokesčio ir kitų šaltinių, dalį tikėjosi kompensuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis.
Dėl pastarojo reformos šiemet sporto projektų vykdytojams teko apsišarvuoti kantrybe – finansavimas paskirstytas buvo tik rugsėjo pabaigoje, sutartys pasirašytos spalį.
Bet net ir prasidėjus naujiems kalendoriniams metams fondą administruojantis Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF) neskubėjo mokėti paramos – neskaitant laimingųjų, kuriems buvo pervestas iki 30 proc. projekto vertės galintis sudaryti avansas.
„Mano klubas“ negavo nieko.
„Paraiškoje iškeltus tikslus įvykdėme, bet pinigų nėra. Esu įsiskolinęs ir nežinau, kada galėsiu atsiskaityti. Bankas nefinansuoja tokių schemų, kai pirma turi išleisti pinigus, o paskui tau juos gal kompensuos, o gal ir ne – jeigu ataskaitoje padarysi kokią klaidelę. Kai paprašiau bent jau avanso, man atsakė, kad jo taip pat nebus, nes projektas tuo metu jau buvo pasibaigęs. Nors teikiant paraišką fondui niekas neįspėjo, kokios bus sąlygos avansui gauti“, – skundėsi L. Keina.
Prieš reformą fondo parama buvo paskirstoma sausį ar vasarį ir išmokama dalimis kas ketvirtį.
Lėšų dalybos kėlė didelių abejonių dėl skaidrumo, bet bent jau negrasino nuvaryti į bankrotą.
Dešimtmetį orientavimosi sporto varžybas rengiantis L. Keina dėl to ketina kreiptis į teismą ir ragina kitus sporto projektų vykdytojus prisijungti prie šiuo metu ruošiamo bendro ieškinio.
„Aš paprašysiu padengti visus per šį laiką susikaupusius delspinigius, gautas baudas, moralinę žalą. Kokia tai bus suma, kol kas negaliu atsakyti. Bet norėčiau, kad ją kompensuoti tektų ne kuriai nors institucijai, o atsakingiems asmenims, sugalvojusiems ir patvirtinusiems tokią tvarką.
Manau, kad mano ieškinys bus patenkintas, nes eisime iki galo, per visas instancijas, kiek reikės. Fondas turės viską apmokėti ir pakeisti taisykles, kitaip kitais metais vėl kartosiu tą patį“, – karingai nusiteikęs „Mano klubo“ prezidentas.
Popierizmo hipertrofija
Fondo paramos suviliotiems sporto aktyvistams dvigubai pikta dėl to, jog už rankose nečiupinėtus eurus atsiskaityti jie privalo iki paskutinio cento.
Kalnų (MTB) dviračių varžybas rengiantis klubas „Instinktas“ suskaičiavo, kad teikdamas ataskaitą fondo administratoriams turėjo surinkti tris šimtus įvairių išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Tarp jų yra ir tokių, kurie nenurodyti Sporto rėmimo fondo finansavimo ir administravimo taisyklėse. Pavyzdžiui, privaloma pateikti projekto įgyvendinime dalyvavusių asmenų darbo ir autorines sutartis, individualios veiklos pažymas, darbo laiko ar maistpinigių apskaitos žiniaraščius, įsakymus dėl komandiruočių, kuro nurašymo aktus ir t.t.
Varžybų organizatoriai liūdnai juokauja – ŠMPF atsisakė pripažinti išlaidas popieriui kompensuojamomis tik dėl to, kad žinojo, kokios didelės jos bus.
Esą net VMI specialistai karpė ausimis išgirdę, kokių reikalavimų projektų vykdytojams turi fondo administratoriai.
„Gruodį paskambinau ir paklausiau, ką reikės padaryti atsiskaitant fondui. Liepė sukelti į sistemą sąskaitas-faktūras ir pavedimų kopijas. Aš tai dariau aštuonias valandas. Po savaitės sužinojau, kad padariau blogai, reikia daryti iš naujo. Antrą kartą buvau greitesnis – susitvarkiau per septynias valandas. Bet vėl buvo blogai.
Gruodžio 31 dieną sėdėjau prie kompiuterio ir sąskaitų iki dešimtos vakaro. Tuomet atsiuntė laišką, kad reikės dar aibės dokumentų, apie kuriuos anksčiau nieko neminėjo. Ar tikrai fondo administratoriams reikalingas priėmimo-perdavimo aktas pagal sėdmaišių nuomos sutartį? Mes jį turime, bet ar tikrai reikia segti į bylą, skenuoti? Ar būtinas vienkartinių stiklinių nurašymo aktas? Ar tikrai turiu pats sau išduoti įgaliojimą teikti fondo ataskaitas?
Ir šitaip viską tvarkyti reikia atbuline eiga, rinkti popierėlius už gegužę vykusį renginį, kurį organizavai savo lėšomis, neįtardamas, kokiais kryžiaus keliais reikės paskui eiti“, – už galvos stvėrėsi asociacijos „Sporto renginiai“ direktorius Evaldas Martinka.
Tradicinio „Trakų pusmaratonio“ organizatoriui iš fondo pernai buvo skirti 5,5 tūkst. eurų, kurie sudaro vos septintadalį renginio biudžeto.
Sporto rėmimo fondo finansavimo tvarkos apraše numatyta, kad projekto administravimui galima išleisti iki 15 proc. gautos paramos.
E. Martinka skaičiuoja, jog už tokią sumą jam būtų neįmanoma nusamdyti žmogaus, kuris parengtų ataskaitas ŠMPF, ir gailisi apskritai paprašęs fondo lėšų.
„Aš net klausiau, kaip nutraukti sutartį. Pasirodo, ŠMPF pats nežino, kaip tai padaryti. Reikalas tas, kad paramos visiškai neapsimoka imti, nes administravimo kaštai – per dideli. Mes neturime metodininkų, kurie užsiimtų šitokiu popierizmu. Tai yra pertekliniai, popieriniai reikalavimai, ministerija turi juos peržiūrėti.
Ne dėl to, kad vengtume kontrolės, bet ji turi būti protinga. Jei yra kokių nors įtarimų – imkite ir tikrinkite. Bet jei renginys sklandžiai vyksta dešimtmetį ar daugiau, kam reikalinga ta našta?“ – nusivylęs bėgimo entuziastas.
„Kauks“ ir federacijos
Bandant atsakyti į šį klausimą, sporto renginių organizatoriams kyla įtarimų.
Vyriausybė iš anksto buvo pažadėjusi finansiškai prisidėti prie maždaug 3 mln. eurų kainuosiančio krepšinio olimpinės atrankos turnyro organizavimo. Bet nebuvo įtraukusi šių išlaidų į biudžeto projektą, mat Kaunas varžybų šeimininku patvirtintas tik lapkričio viduryje.
Dar vėliau – gruodį – į biudžetą įsiterpė naujo streiko perspektyvos išgąsdintos Vyriausybės pažadas didinti mokytojų, dėstytojų ir ikimokyklinio ugdymo specialistų atlyginimus.
Sąmokslų teorijų mėgėjams atrodo, kad garsiau šaukdami švietimo darbuotojai nebe pirmą kartą nutempė antklodę nuo sporto.
„Galvojau, kodėl taip viskas vyksta, ir supratau, kad pinigų nemoka dėl to, jog jų neturi, juos išleido pakeldami mokytojų atlyginimus. Todėl sudarytos tokios sąlygos, kad nors pinigai ir paskirti, negali jų pasiimti“, – svarstė L. Keina.
Tuščiomis kišenėmis bei miglotomis perspektyvomis metus pradėjo ir sporto federacijos.
Joms Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) turėtų padalinti 6,8 mln. eurų, numatytų aukšto meistriškumo ir neįgaliųjų sporto finansavimui.
Bet Vyriausybė iki šiol nėra patvirtinusi atnaujinto Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo. Nors skirtumai nuo senojo varianto – tik kosmetiniai, kvietimas teikti programas buvo atidėtas jau du kartus.
Pastaraisiais metais įpratintas dar prieš Naujuosius sužinoti būsimų valstybės dotacijų dydį, federacijas dabar apėmė nuogąstavimai.
Ypač – žiemos sporto šakų, kurių sezonai pačiame įkarštyje, bet taip pat ir kitų, laukiančių vidurvasarį vyksiančių Tokijo olimpinių žaidynių.
„Esame truputį išsigandę. Kokia bebuvo ankstesnė federacijų finansavimo reforma, ji bent jau atnešė aiškumo ir tvarkos. O dabar geriausiu atveju kovą gausime pinigų, ir neaišku, kiek. Dar turime šiokį tokį rezervą iš rėmėjų lėšų, jomis galime vieną mėnesį užkamšyti. Bet kovą jau kauksime.
Sklando visokie gandai: gal tuos pinigus kitur panaudojo, o gal galvoja, iš kur krepšiniui ir futbolui atseikėti milijonus (šiemet Lietuvoje vyks ir salės futbolo pasaulio čempionatas, kuriam numatyta skirti 1 mln. eurų iš biudžeto – DELFI). Nuo tada, kai Kūno kultūros ir sporto departamentas buvo integruotas į ŠMSM, visokie nesusipratimai vyksta. Anksčiau būdavo atvirkščiai, o šiai dienai palyginus su ministerija Lietuvos tautinis olimpinis komitetas atrodo žymiai solidžiau, labiau rūpinasi sportu, pavyzdžiui, jau pervedė avansą federacijoms“, – samprotavo Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas.
„Artimiausiu metu, netrukus“
Tik raštu atsakyti į DELFI klausimus sutikęs ŠMSM sporto grupės vadovas Rolandas Zuoza tvirtina, kad kalbos apie lėšų stygių neturi pagrindo.
„Griežtai paneigiu. Tai visiška netiesa. Švietimo ir sporto biudžetai nėra tarpusavyje susiję. Sporto finansavimas šiemet auga 5,4 mln. eurų, sporto sričiai biudžete numatyta iki 47,5 mln.“, – teigė ministerijos atstovas.
Anot jo, sporto federacijų finansavimas užstrigo, nes patvirtinti jį reglamentuojančią tvarką šįkart turi nebe praėjusį rudenį likviduotas Kūno kultūros ir sporto departamentas, o Vyriausybė.
„Kadangi dabar tvarka tvirtinama aukštesniu lygiu, ilgiau užtrunka ją suderinti su visomis suinteresuotomis institucijomis. Tvarkos projektas jau paruoštas ir bus patvirtintas artimiausiu metu, tikimės, šią savaitę“, – tikino R. Zuoza.
„Netrukus“ pinigai esą turėtų pasiekti ir tuos Sporto rėmimo fondo finansuojamų projektų vykdytojus, kurių pateiktos ataskaitos ŠMPF specialistams pasirodys nepriekaištingos.
Tiesa, R. Zuoza pripažįsta, jog sporto aktyvistų keiksnojama atsiskaitymo tvarka gali būti keičiama.
„Jeigu praktikoje pasirodys, kad kai kurie reikalaujami dokumentai yra pertekliniai, netikslingi, tvarka bus pakoreguota ir supaprastinta“, – žadėjo ŠMSM sporto grupės vadovas.
Reformuojant fondą jo administravimą perėmęs ŠMPF buvo giriamas dėl patirties, sukauptos atliekant panašias funkcijas švietimo srityje.
Tačiau DELFI kalbinti pareiškėjai administratorių profesionalumo bei konkretumo labiausiai ir pasigenda: esą kviečiant teikti paraiškas rengtuose seminaruose būsima sistema buvo pristatoma vienaip, pasirašant sutartis – kitaip, o galiausiai realybėje veikia trečiaip.
Nepaisant to, išlaidos fondo administravimui nuolat kyla.
2017 metais jos siekė tik 1 proc. turimų lėšų – 67 tūkst. eurų, dabar tam numatyta jau 3,5 procento metinio fondo biudžeto.
Pernai tai sudarė 476 tūkst. eurų, o ateinančiais metais išaugs iki 735 tūkstančių. Bendras fondo dydis 2021 metais turėtų pasiekti maždaug 21 mln. eurų.
Toks riebus kąsnis netruko sukurti antrinių rinkų, į kurias galimai nubyra fondo trupiniai. Praėjusiais metais daugelis sporto organizacijų į savo elektroninio pašto dėžutes gavo konsultantais prisistatančių asmenų pasiūlymus už „sėkmės mokestį“, sudarantį nuo 10 iki 20 proc. būsimos paramos projektui, „kvalifikuotai“ parengti paraiškas.
Už papildomą mokestį žadėta pasirūpinti ir ataskaitų teikimu.
ŠMPF fondą administruoja kartu su Centrine projektų valdymo agentūra, kuri atsakinga už sporto bazių plėtros, priežiūros ir remonto projektus.
Šiemet Sporto rėmimo fondo apimtys išaugo 4,3 mln. eurų – iki 18 milijonų.
Fondas sudaromas iš 2,5 proc. metinių alkoholio ir tabako akcizo pajamų bei 10 proc. įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Šiais pinigais finansuojami fizinį aktyvumą skatinantys projektai, sporto inventoriaus įsigijimas, renginių organizavimas, sporto bazių plėtra ir kvalifikacijos tobulinimas.