Nors iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo čempionatas buvo rengiamas įvairiuose šalies miestuose, keletą kartų greičiausi Lietuviai paaiškėjo net ir Ukrainos miestuose, bet nuo nepriklausomybės atgavimo tik 2003 metais čempionatas vyko Panevėžyje. Visus kitus kartus bėgikai varžėsi sostinėje.
„Prašymą organizuoti 2016 metų Lietuvos čempionatą „Kauno maratono“ organizatoriai pateikė pirmieji. Kadangi mūsų čempionatai nėra pririšti nė prie vieno miesto, atsižvelgiant į organizatorių siūlomas galimybes ir pajėgumus sprendžiame, kam patikėti jo organizavimą“, – pasakojo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.
Prieš 51 metus pradėtas rengti čempionatas vyks didžiausio vasaros bėgimo renginio Lietuvoje – „Kauno maratono 2016“ metu. 2015 renginyje sudalyvavo bene 5 tūkstančiai dalyvių, šiemet tikimasi sulaukti bent 7 tūkstančių bėgimo entuziastų.
„Persikelia ne tik čempionato vieta, bet ir laikas. Pati vasaros pradžia daugeliui bėgikų itin palankus metas. Sukaupta užtektinai jėgų, nėra nuovargio nuo kitų startų. Galime pasidžiaugti, kad Europos atletikos federacija renginį įvertinto 3 žvaigždučių saugumo sertifikatu“, – sakė „Kauno maratono“ organizatorius Algirdas Pukis pridurdamas, kad tokiam saugumo sertifikatui gauti reikia 44 iš 54 saugumo punktų.
Tiesa, trasa taip pat yra pripažinta ir sertifikuota Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) bei Tarptautinės maratonų ir ilgųjų distancijų bėgimo asociacijos (AIMS) kaip atitinkanti tarptautinius standartus ir joje galima siekti net pasaulio rekordo.
„Sportininkai dažnai mini, kad mūsų trasa tam palanki. Danga lygi, o didžiausias skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios vietos siekia vos 14 metrų. Net Berlyno maratono trasoje, kurioje pasiektas maratono pasaulio rekordas, šis skirtumas siekia apie 25 metrus“, - tikino organizatorius.
Tikimasi, kad Lietuvos maratono čempionato dalyvius paskatins ir organizatorių įsteigti papildomi prizai už renginio maratono trasos pagerinimą ir ypatingas prizas už Lietuvos maratono rekordų pagerinimą. Greičiausiai „Kauno maratono“ trasą šiuo metu yra įveikęs Aurimas Skinulis (2 val. 28 min. 18 sek.) ir Elena Simonok (3 val. 6 min. 43 sek.). Už dar 2014 metais pasiektų rezultatų pagerinimą organizatoriai įsteigė 600 eurų premiją.
Norėdami pritraukti pajėgiausius šalies maratono bėgikus organizatoriai kaip ir ankstesniais metais yra įsteigę 5000 eurų prizą sportininkui, kuris renginio metu pagerins Lietuvos maratono rekordą. Šiuo metu jis priklauso Česlovui Kundrotui 2 val. 12 min. ir 35 sek., o greičiausia lietuve, įveikusia 42 km 192 metrus yra Živilė Balčiūnaitė. Ji maratono distanciją įveikė per 2 val. 25 min. ir 15 sek.