Akrobatinio skraidymo meistras dienraščiui L.T. pripažino pakliuvęs į nepavydėtiną situaciją, tačiau ragino negretinti šio įvykio su praėjusiais metais įvykusia H.Grušnio tragedija. J.Kairys nurodė esminį skirtumą – jei būtų žuvęs, kalta būtų sugedusi technika. Tuo tarpu H.Grušnio istorijoje, anot J.Kairio, lemtinga buvo žmogiška paties piloto klaida.

Užgeso variklis

Šeštadienį Utenos hipodrome vyko respublikinės žirgų lenktynės, po jų popietę padangėje su akrobatinio skraidymo programa pasirodė ir J.Kairys. Netikėtai po kelių sėkmingai atliktų figūrų lėktuvo „Jak-52” variklis ėmė trūkčioti, kol jo trauka visiškai dingo.

Tai, kas vyko toliau, susirinkusieji stebėjo užgniaužę kvapą. Vieninteliam J.Kairiui nebuvo nė sekundės žiopsoti – iš krintančio lėktuvo jam reikėjo įžiūrėti vietą avariniam nusileidimui. Leistis stadione pilotas negalėjo – jame buvo daugybė žmonių. Po keliolikos sekundžių J.Kairio vis dar kažkaip pilotuojamas orlaivis šonu leidosi aikštelėje netoliese, kol pagaliau slysdamas „pilvu” sustojo pievoje netoli namo.

J.Kairys nesusižalojo, tačiau lėktuvas apgadintas: įtraukta važiuoklė, sulaužytas sraigtas, sugadintos dar kelios detalės.

„Tampu protingesnis”

– Gal po šio įvykio užrakinsite lėktuvus angaruose ir pradėsite ramesnį gyvenimą? – L.T. pasiteiravo 55 metų piloto.

– Ar jūs taip tikrai manote? Viskas yra pačių rankose! Tik reikia išsiaiškinti, kas ir dėl ko atsitiko su technika. O aš visą gyvenimą taip ir gyvenu. Po tokių įvykių tampu tik šiek tiek protingesnis, dar ką nors sužinau. Bet, tiesą sakant, dabar tikrai norėčiau ramiai pabūti – ramiai pažvejoti... Ar su žmona, su vaikais pabūti.

– O nuo žmonos jau velnių gavote, kad taip rizikingai pasiskraidėte?

– Už ką?! Aš manau, kad nieko nepakenkiau! Juk niekam blogo nepadariau, būtų nesąžininga, jei bartų. O sau... Aišku, manimi ji rūpinasi ir dėl manęs išgyvena. Kita vertus, žmona žino, kad kažkokios nesąmonės, kuri nuo manęs priklausytų, aš niekada nedarysiu. Visi tie 30 metų tai patvirtina. Ir šįkart pasistengiau, kad ir sutuoktinei, ir vaikams būtų viskas gerai.

– Ar labai dramatiška šįkart buvo situacija – šviesos tunelio gale dar nematėte? – Na, nebuvo ten malonu sėdėti... Reikėjo kovoti iki pat galo, kol lėktuvas nesustojo. Juk niekas kitas to lėktuvo nevaldė, autopiloto jis neturi. Ta aikštelė pasitaikė labai trumpa, o kitoje pusėje iš viso nebuvo kur tūpti. Sakyčiau taip, kad savo darbą vis tik padariau ir kitiems grėsmės nesukėliau. Ir lėktuvas nėra visiškai sudaužytas. Džiaugiuosi, kad viskas gerai pasibaigė šį kartą.

– Ar pamąstote apie tai, kad galėjo įvykti tragedija, kurios pernai neišvengė H.Grušnys?

– Naktį žuvo mano partneris Amerikoje – Jimas LeRoy... O Grušnio atvejis, žinote, buvo toks, kai atskrenda paukštis į tokią vietą, kur skraido kiti paukščiai, ir jis nesupranta to gyvenimo. Čia nebandau kirsti iš peties, bet labai panašu į tokią situaciją. Atskrido normaliai veikiančiu lėktuvu į aerodromą! Tame aerodome skraido! Ir nesugebėjo nutūpti. Tai ką toliau man sakyti?

– Jūs nei susižeidėte, nei užsigavote?

– Džiaugiuosi, kad tikrai taip.

Praėjus 7 valandoms po avarinio J.Kairio nusileidimo Utenoje už Atlanto žuvo lietuvio skraidymo partneris amerikietis J.LeRoy. Per pasirodymą Daytono (Ohajo valstija) oro uoste jo lėktuvas „S2S Bulldog“ įsirėžė į nusileidimo taką. Ugniagesiai liepsnų apimtą J.LeRoy lėktuvą ėmėsi gesinti praėjus mažiau nei minutei, bet išvaduotas pilotas mirė pakeliui į ligoninę.