Mįslių labirintas
Nors širšės lizdus stato pavasarį, Lietuvos sporto pakraigėse nepatenkintųjų choras garsiausiai sudūzgia žiemą.
Nusivylimo ir apmaudo upės kasmet išsilieja paskelbus, kaip padalintos Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) lėšos. Kitaip ir būti negali – įvairios sporto ir kito pobūdžio organizacijos kaskart prašo vidutiniškai penkiskart daugiau nei sukaupta fondo sąskaitoje. Pavyzdžiui, šiemet KKSRF disponavo 6,2 mln. eurų, o pageidavimų suma siekė kone 30 milijonų.
Bet prarajoje, skiriančioje poreikį nuo galimybių, prasmegti lemta ne visiems.
Kaip tyčia, ypač sekasi turintiems vienokių ar kitokių sąsajų su fondo pyragą raikančios KKSRF tarybos nariais.
Tam, kad pastarieji išvengtų galvos skausmo ir sąžinės priekaištų, taryba apginkluota KKSRF nuostatais ir vertinimo kriterijais – pakankamai lanksčiais, kad analogiškais atvejais duotų priešingą rezultatą.
Dar yra 26 apmokami ekspertai, kuriems už paslaugas šiemet bus suplota apie pusšimtį tūkstančių eurų. Tik neapmokama taryba nelinkusi pasitikėti ekspertų vertinimu ir mieliau kliaunasi savo nuožiūra – to, kalbėdami su DELFI, neslėpė ir patys tarybos nariai.
Galiausiai, esama „žmogiškosios klaidos“ faktoriaus, galinčio niekais paversti net stipriausią projektą.
Todėl nieko keisto, kad KKSRF kraičio dalybos būna pernelyg painios ne tik pašaliniui, bet ir neretam pareiškėjui, beviltiškai įstringančiam fondo mįslių labirintuose.
Prie paramos ėdžių – spalvinga eilė
Pagrindiniai sistemos, per kurią perskirstoma maždaug ketvirtadalis valstybės išlaidų sporto srityje, bruožai tokie.
KKSRF lėšos skirto finansuoti pareiškėjų pateiktiems projektams, tačiau dalis jų – iš anksto rezervuota tiesioginėms sporto federacijų reikmėms.
Nors didelio meistriškumo sporto finansavimas yra viena iš Vyriausybės užduočių, 2008 metais prasidėjus ekonominei krizei, parama federacijoms buvo permesta į KKSRF. Ir bent jau šiuo klausimu sunkmetis Finansų ministerijai nesibaigė iki šiol – pastaroji lieka kurčia nuolatiniems prašymams grąžinti 3,5 mln. eurų sudarančią išlaidų eilutę atgal į Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) asignavimus.
Fondo parama kiekvienai federacijai apskaičiuojama pagal specialią formulę, įvertinančią sporto šakos laimėjimus ir masiškumą.
Pamaitinus pagrindinį KKSRF „klientą“ – federacijas, dar lieka mažiau nei 3 mln. eurų.
Jie išdalinami penkių sričių projektams: sporto visiems sąjūdžio, didelio meistriškumo, bazių remonto, inventoriaus ir sporto mokslo bei specialistų tobulinimo.
Į šią fondo dalį pretenduoja itin spalvinga prašytojų armija: nuo savivaldybių, universitetų, mokyklų, kaimo bendruomenių iki įvairių asociacijų, draugijų, žiniasklaidos priemonių ar KKSD valdomų įstaigų.
Tarp jų įsimaišo ir papildomas paraiškas pateikusios sporto šakų federacijos, taip pat jų apimami klubai, lygos ar sporto mokyklos.
Ir jeigu reikėtų rinkti vieną sporto šaką, iš fondo tokiu būdu gavusią daugiausiai naudos, lyderis būtų akivaizdus.
Dviratininkams – 102 kartus daugiau nei plaukikams
Pastaraisiais metais nenumaldomai smunkantys dviratininkų rezultatai atvirkščiai proporcingi sėkmei KKSRF lėšų dalybose.
Dviračių sporto klubai, renginių organizatoriai ir pati federacija šiemet tarp kitų sporto šakų neturi lygių nei pagal paramos sulaukusių projektų skaičių, nei pagal finansavimo dydį.
Neminint 140 tūkst. eurų, skirtų Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) vykdomai plėtros programai, KKSRF taryba palaimino dvylika paraiškų, susijusių su dviračių sportu, ir joms atriekė iš viso 153 tūkst. eurų.
Tai – dešimt kartų daugiau nei vidurkis arba penktadalis viso 48 atskiroms sporto šakoms sutrupinto kąsnio (neskaičiuojant tiesioginio federacijų finansavimo).
Krepšinio projektams skirta perpus mažiau – 73 tūkst. eurų, o trečioje vietoje atsidūrė šaudymas – 44,5 tūkst. eurų.
Ką bekalbėti apie plaukimui sukrapštytus vos 1,5 tūkst. eurų, nė tūkstančio negavusį ledo ritulį arba tuščiomis paliktą baidarių ir kanojų irklavimą.
Kas padėjo vienintele Ramūno Navardausko bronza praėjusiame pasaulio čempionate susišildžiusiam ir skolose klimpstančiam dviračių sportui tapti KKSRF pirmūnu?
Finansavimas grįžo kartu su prezidento pareigomis
Vienas iš penkių fondo lėšas skirstančių tarybos narių yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Romualdas Bakutis.
Praėjusį lapkritį – prieš prasidedant paraiškų vertinimo maratonui – jis buvo antrą kartą išrinktas LDSF prezidentu.
Palyginimui, prieš metus, kuomet R. Bakutis nevadovavo federacijai, su dviračių sportu susiję projektai tenkinosi trigubai mažesne parama nei šiemet – 52 tūkst. eurų.
„Jei jums tai krito į akis, be abejo, kiekvienam turėjo. Aš irgi atkreipiau dėmesį, kad kažkas čia negerai. Tuo labiau, kad ta sporto šaka per paskutinius dvylika metų kažin ko neparodė“, – DELFI paklaustas apie įspūdingą dviratininkų šuolį, nuostabos neslėpė kitas KKSRF tarybos narys, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas.
Bet vertinti R. Bakučio nuopelnų apiberiant dviračių sportą finansinėmis malonėmis jis nesiryžo.
„Jis (R. Bakutis – DELFI) apskritai aktyvus jaunuolis. Mane kartais net stebina jo žinojimas – viską žino. Bet ir kiti tarybos nariai būna aktyvūs, išsako nuomones. Vienas žmogus nieko neišsprendžia – kiti jį turi palaikyti. Kodėl palaiko, nežinau. Juk tokiems sprendimams pritarė tarybos dauguma“, – dėstė A. Vasiliauskas.
Vaikščiojo iš salės
Pats R. Bakutis nemato problemos dėl to, jog vienu metu ir atstovauja į valstybės lėšas pretenduojančiai sporto šakai, ir pats paramą skirsto.
„Mes visas federacijas ir visus klubus vienodai skatiname rašyti paraiškas. Kiek kas sugeba parašyti – jau jų reikalas. Be to, kai paraiškos buvo rašomos, aš nebuvau federacijos prezidentas. Niekas dėl to negalėjo tikėtis, kad gaus finansavimą“, – ryšių su dviračių sportu kratėsi LDSF prezidentas.
Paraiškos fondą administruojančiam KKSD buvo teikiamos spalį. Bet pinigai projektams sudėlioti sausį, kai R. Bakutis jau buvo grįžęs į postą, kurį užėmė ir 2008-2013 metais.
Verslininko teigimu, KKSRF tarybai sprendžiant dėl šios sporto šakos atstovų projektų, jis nusišalinęs ir balsavime nedalyvavęs.
„Nevertina plaukikai plaukikų, o dviratininkai – dviratininkų paraiškų. Nors ir neprivalau nusišalinti, kai svarstoma kokio nors klubo paraiška, kiekvienu atveju aš fiziškai buvau išėjęs iš salės. Net negaliu pasakyti, kodėl taryba skyrė ar neskyrė pinigų, nes aš nedalyvavau“, – nežinioje liko R. Bakutis.
Juoda yra juoda, bet prireikus gali būti ir balta
Vis dėlto LDSF vadovas nėra taip prastai informuotas, kokiu dedasi. Ir net nusišalindamas jis nevengė pamokyti tarybą, kaip reikėtų vertinti vieną ar kitą projektą.
Tai išdavė pats R. Bakutis, prabilęs apie finansuojamų dviračių sporto paraiškų sąrašo paraštėje likusią viešąją įstaigą „Dviračių akademija“.
Alytuje veikianti privati pradedančių dviratininkų mokykla iš fondo prašė 18,7 tūkst. eurų inventoriui įsigyti. Bet negavo nė cento.
„Aš sąmoningai paprašiau neskirti pinigų, nes ta įmonė – per jauna. Tam, kad nebūtų precedento, jog galima rugsėjį įsikurti, o spalį paduoti paraišką fondui“, – aiškino R. Bakutis.
Įdomiausia, jog iš tiesų toks precedentas jau egzistuoja, ir ne be paties LDSF prezidento žinios.
Viešoji įstaiga „Dviračių sportas“ buvo įregistruota rugsėjo pabaigoje, o po kelių savaičių jau „iškepė“ paraišką į KKSRF. Ir net ne vieną, o dvi. Ir joms abiems fondo taryba uždegė žalią šviesą.
Naujam inventoriui pirkti skirta 15 tūkst., treniruotėms – dar 5 tūkst. eurų. Tik aštuoniems iš šimtų pareiškėjų nusišypsojo tokia dviguba laimė, o tarp jų – trys dviračių sporto klubai.
Vilniaus rajone registruotas „Dviračių sportas“ taip pat yra vienas pastarųjų. R. Bakučio kolegos LDSF vykdomajame komitete Deivido Vileniškio vadovaujama viešoji įstaiga sporto gerbėjams pristatoma „Staki – Baltik vairas“ vardu. Taip pavadinta naujai suburta profesionalų iš Lietuvos komanda, praėjusį savaitgalį debiutavusi tarptautinėse varžybose Alžyre.
Kodėl ši viešoji įstaiga, kitaip nei penkiais mėnesiais anksčiau įkurta „Dviračių akademija“, niekam iš KKSRF tarybos nepasirodė „per jauna“?
„Aš pats, kaip fondo tarybos narys, labai intensyviai žiūrėjau, kas čia vyksta, – gynėsi R. Bakutis. – Pats dalyvavau tos komandos pristatyme. Tikrai žinojau, kad komanda yra reali, kad ji veikia. Jei būčiau žinojęs, kad ten yra kokio nors negatyvo, net nedalyvaudamas balsavime būčiau kolegoms pasakęs, kad šitą vietą reikėtų pažiūrėti labai atidžiai.“
Papiktino ir kolegas
Bent jau į ekspertų pateiktą įvertinimą renkantis tarp projektų taryba, regis, atidžiai nežiūrėjo.
DELFI turimais duomenimis, „Dviračių akademijos“ paraiškai ekspertai skyrė 21 balą iš 25 galimų.
„Staki – Baltik vairas“ komandos sporto inventoriaus srityje pateiktas projektas surinko trimis balais mažiau. Nepaisant to, KKSRF taryba prioritetus sudėliojo priešingai.
„Vėliau sužinojau apie šitos įstaigos įkūrimo detales, pražiopsojau. Bet negali sakyti, kad visa taryba nežinojo, kada įkurta ta organizacija. Žinojo kažkas, bet nutylėjo, nepasakė. Tai yra labai negražu. Iš esmės, nebuvo galima nei tos paraiškos vertinti, nei skirti pinigų, nei išvis apie ją kalbėti, kol ta įstaiga dar nė dirbti nepradėjusi“, – į krūtinę mušėsi A. Vasiliauskas.
Dar labiau suglumo „Dviračių akademijos“ vadovas Marius Bernatonis, iš DELFI sužinojęs, kad jo pateiktą paraišką nurungė ekspertų prasčiau įvertintas „Staki – Baltik vairo“ komandos projektas. Beje, pastarojoje jis pats dirba treneriu.
„Tikrai tikėjausi finansavimo, nes savo projektą laikiau geru. Man pačiam įdomu, kodėl neskyrė. Buvau žiauriai nustebęs. Turbūt yra povandeninių srovių, kurios lemia fondo paskirstymą. Pasikalbėjau su keletu žmonių, kurie ankstesniais metais teikė paraiškas – jie sakė nenusiminti, nes kartais tokie dalykai būna nuspręsti iš anksto“, – guodėsi buvęs profesionalus dviratininkas.
Tuo metu kitas fondo tarybos narys, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, teigė balsavęs prieš „Staki – Baltik vairas“ komandos paraišką.
„Man kyla klausimas, kodėl palaikomi projektai, kuriuose niekas neaišku: nei kas bus, nei kaip. Idėja gali būti gera, bet tegu pirma savarankiškai ką nors padaro, kad galėtume pažiūrėti, kokia iš to nauda. Gal projektas naudingas dviračių federacijai, bet kodėl fondas turėtų jį remti? Dėl to, kad taryboje sėdi LDSF prezidentas? Manau, fonde išvis neturėtų būti federacijos prezidentų, nes interesų konfliktas – neišvengiamas“, – samprotavo E. Urbanavičius.
Nusišalino tik nuo buvusio klubo projekto
Bet interesų žabangos grėsė ir pačiam KKSD vadovui.
Nematomos fondo srovės šiemet buvo palankios ne tik dviračių sportui, bet ir rankiniui.
Lyti pinigais ant rankininkų galvų nepradėjo, tačiau sąlyginai smulkiomis sumomis buvo pamalonintos net devynios organizacijos, neskaičiuojant pačios Lietuvos rankinio federacijos (LRF).
Pagal KKSRF tarybos apdovanotų projektų skaičių rankinis nusileido tik dviračių sportui ir užėmė antrą vietą. Pajėgiausi šalies klubai ir Lietuvos rankinio teisėjų asociacija kartu pasidalino 24,5 tūkst. eurų.
Rankinio atstovų paraiškas vertino ir E. Urbanavičius, 2009-2013 metais vadovavęs LRF.
DELFI jis prisipažino nusišalinęs tik nuo balsavimo dėl Vilniaus „Šviesos“ klubo, kuriame praeityje aštuonerius metus ėjo valdybos pirmininko pareigas, paraiškos.
„Prieš svarstymą raštu surašėme visus projektus, nuo kurių nusišaliname. Pavyzdžiui, aš nusišalinau nuo paraiškų, susijusių su KKSD arba jo valdomomis įstaigomis. Ir dar dėl visa ko – nuo „Šviesos“ projekto, nors mane visi įtikinėjo, kad be reikalo taip darau, nes dabar nebesu tame klube.
Nežinau, kur čia tas mano interesas galėtų būti. Esu tik vienas iš penkių tarybos narių. Balsuoti ir įtikinėti kitus ką nors palaikyti yra du skirtingi dalykai“, – nesigraužė E. Urbanavičius.
Tūkstančius kainuojančios ekspertizės – dulkėms traukti
Jei fondo tarybos nariai linkę išgirsti vienas kito nuomonę, tai pasiklausyti paraiškas nagrinėjančių ir konkrečiais balais jas įvertinančių ekspertų niekam nešovė į galvą.
Tiksliau, pasiūlymas į tarybos posėdžius kviesti ekspertus buvo atmestas.
Gal dėl to pavarčius fondui pateiktų projektų sąrašus akis bado kuriozai.
Pavyzdžiui, maksimaliai (25 balais) įvertintą Kauno miesto savivaldybės administracijos sporto ir laisvalaikio erdvių atnaujinimo projektą taryba atmetė, o vos po 16 balų surinkusias Lietuvos žiemos sporto centro, Kauno „Granito“ ir HC „Garliavos“ rankinio klubų paraiškas apdovanojo pinigais.
Ekspertų rekomendacijų KKSRF tarybos nariai stropiai paisė tik laikydamiesi susitarimo nefinansuoti mažiau nei 15 balų pelniusių projektų.
Kodėl daugeliu atveju taryba spjovė į samdomų specialistų, tarp kurių buvo ir šalies sporte gerai žinomų asmenų, nuomonę?
„Tiesą sakant, negalėčiau pasakyti, kaip ten buvo. Reikėtų žvilgtelėti į dokumentus. Iš esmės, sutinku, kad ekspertų vertinimas turėtų būti pagrindų pagrindas. Bet čia irgi subjektyvumo šiek tiek esama, yra ir dalykų, apie kuriuos ekspertai nelabai žino, gali pasižiūrėti į reikalą formaliai. Jų balas priklauso ir nuo to, kaip surašomas projektas. Vieni moka gerai organizuoti ir dirbti, bet nė velnio nemoka rašyti. Į tai irgi reikia atkreipti dėmesį“, – dėstė A. Vasiliauskas.
E. Urbanavičius – kategoriškesnis.
„Manau, taryba negali slėptis už ekspertų. Nereikia bijoti prisiimti atsakomybę, jeigu gali pakomentuoti, kodėl vienaip ar kitaip padarei“, – įsitikinęs KKSD generalinis direktorius.
Tyla – gera byla
Tik štai pakomentuoti, pasirodo, nėra kam: fondo tarybos pirmininkui Rimantui Kveselaičiui adresuoti klausimai tarsi į sieną atsimušė į KKSRF administravimo taisykles.
R. Kveselaitis, kuris yra ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas, apsišarvavo 20-u jų punktu, skelbiančiu, kad „jokia informacija apie projektų turinį, vertinimo ir lėšų skyrimo motyvus nėra teikiama ir skelbiama“.
Kitaip tariant, pačios tarybos patvirtintas dokumentas leidžia priimti kokį tik nori sprendimą ir net nesivarginti jį paaiškinant.
„Mes nekomentuojame, kodėl vienas gavo, o kitas negavo“, – DELFI patikino R. Kveselaitis.
Jo žodžiais, į visus klaustukus turėtų atsakyti faktas, kad fondą pasiekiančių prašymų bendra suma penkis kartus viršija turimus resursus.
O ekspertų vertinimas subalansuoti norus ir galimybes turinčiai tarybai „palengvina darbą“.
„Ekspertų vertinimas mums labai palengvina darbą, bet mes svarstymų metu keliame kiekvieną projektą ir žiūrime, kas jame parašyta, kiek tai šiandien aktualu, kokią reikšmę turės visai šaliai arba vienam ar kitam regionui“, – kalbėjo R. Kveselaitis.
Renginiai – pinigams „įsisavinti“?
Turbūt mažiausiai ekspertų pagalba reikalinga, kuomet svarstomos paraiškos, tiesiogiai liečiančios tarybos narius.
Kai kurie jų nesivaržė prieš nusišalindami nuo savo atstovaujamos organizacijos pateikto projekto svarstymo pagirti jį kolegoms.
Tokios progos prisibelsti į fondo tarybos narių širdis negavo nė vienas kitas pareiškėjas. Tiesa, R. Kveselaičio teigimu, taryba turi teisę iškilus klausimams dėl projekto pasikviesti jo autorius į savo posėdį. Paklaustas, kelis kartus šia teise buvo pasinaudota, tarybos pirminininkas įstengė prisiminti vienintelę Lietuvos antidopingo agentūrą.
Gal todėl kai kurie projektai – nepajudinami ir amžini kaip pats fondas.
Pavyzdžiui, jau seniai subrendę LSFS „kūdikiai“: Lietuvos jaunučių ir sporto vilčių žaidynės bei nacionalinių rinktinių ekipiravimo projektas.
Pirmosioms šiemet atseikėta 245 tūkst. eurų – daugiau nei šiuolaikinės penkiakovės, lengvosios atletikos ar bet kuriai kitai federacijai, išskyrus krepšinio ir plaukimo.
Tokį sprendimą parėmė ne visi KKSRF tarybos nariai.
„Aš balsavau prieš, nes ne pirmus metus nepalaikau šitos idėjos“, – neslėpė E. Urbanavičius.
Jo nuomone, jaunučių žaidynės tėra pinigų „įsisavinimo“ forma, duodanti mažai naudos didelio meistriškumo sportui.
„Pats būdamas federacijos prezidentu taip ir nesupratau, kokia šito renginio reikšmė. Pinigai skiriami palyginti nemaži, o efektas – abejotinas. Pavyzdžiui, rankinyje mes patys organizuodavome čempionatą tokio amžiaus vaikams, kuris vykdavo ištisą sezoną. O čia – tik kelios rungtynės. Federacijos žaidynėse dalyvauja tik dėl to, kad LSFS fondo lėšomis apmoka visas išlaidas“, – neabejoja KKSD vadovas.
Organizatorių teigimu, žaidynėse kasmet startuoja 20 tūkstančių 15-18 metų amžiaus jaunuolių, lankančių sporto mokyklas.
Bet tiek dalyvių sutraukia pradiniai etapai, rengiami savivaldybių sąskaita. LSFS organizuoja tik finalinį žaidynių etapą.
Ir jo atsisakyti esą jokiu būdu negalima.
„Mūsų nuomone, toks kompleksinis renginys federacijoms yra būtinas. Nes tokio amžiaus jaunimui tai yra vienintelis sporto renginys Lietuvoje, tarsi moksleivių olimpiada. Viena, kai kažkokioje salytėje daro čempionatą, kas kita, kai būriai jaunimo suvažiuoja į šventę – tuomet visai kita renginio vertė“, – svėrė R. Kveselaitis.
Beje, anksčiau LSFS iš fondo gautas lėšas vėl perskirstydavo atskiroms federacijoms. Tik praėjusiais metais imta dengti realias federacijų išlaidas pagal pateiktas sąskaitas.
„Buvo pastebėjimas, kad tai – kaip ir smulkus finansinis nusižengimas“, – permainą paaiškino R. Kveselaitis.
Misija – treningais aprengti pusę Lietuvos?
Nacionalinių rinktinių ekipiravimo projektas iš KKSRF sulaukė 55 tūkst. eurų.
Už šiuos pinigus LSFS, kaip ir kasmet, įsipareigojo centralizuotai nupirkti aprangų jai priklausančių federacijų sportininkams.
Bėda tik, kad kai kurioms jų to visai nereikia.
Pavyzdžiui, lengvosios atletikos, plaukimo, krepšinio ar futbolo federacijos aprangų atsisakė, kadangi turi savo komercinius partnerius ir net negalėtų aprėdyti rinktinių konkuruojančio gamintojo uniformomis.
R. Kveselaitis aiškina, kad skurdesnėms federacijoms tai – vienintelis išsigelbėjimas nuo gėdos tarptautinėse varžybose. Tačiau kai kurios jų įsigudrina pačios gauti pinigų iš KKSRF ekipiruotei ir dar priglaudžia LSFS to paties fondo sąskaita dalinamas dovanas.
Kam reikia centralizuotai pirkti aprangą, jei kiekviena federacija pati gali atitinkamas išlaidas įtraukti į savo KKSRF teikiamas paraiškas?
LSFS prezidentas atkerta, kad vienoda paradine apranga vilkintys skirtingų sporto šakų atstovai geriau reprezentuoja Lietuvą.
„Mes kalbame ne apie treniruotėms skirtą aprangą, o paradinę uniformą. Negali būti, kad boksininkai į užsienį važiuoja su mėlynais treningais, kiti – jau su žaliais. Mes labai griežtai reglamentuojame, kas gali gauti uniformas. Tai – pasaulio ar Europos čempionatų dalyviai. O ten reikia atrodyti vieningai“, – paaiškino R. Kveselaitis.
Bet negi LSFS, kiekvienais metais iš fondo prašanti pinigų aprangoms, dar neaprengė visų aukščiausio lygio varžybų dalyvių?
Pasirodo, reglamentavimas ne toks ir griežtas: pernai jau pasirūpinta, kad nuogi nesušaltų ir jaunimo rinktinių atstovai.
„Visos Lietuvos mes nesiekiame aprengti: tie treningai dėvisi greitai, daugiausiai tempia dvejus metus. Už šiemet gautą sumą išeis 400-500 komplektų, kurių tokiam laikui ir užteks. Skelbsime viešą konkursą – kas pasiūlys mažiausią kainą, tas ir gamins“, – dėstė R. Kveselaitis, patvirtinęs, kad iki šiol LSFS naudojosi tik dviejų gamintojų – „Audimo“ ir „Hummel“ – paslaugomis.
Savi marškiniai – arčiau širdies
Į fondą šaknis giliai suleidusi ir Lietuvos asociacija ,,Sportas visiems“. KKSRF tarybos nario A. Vasiliausko vadovaujamai organizacijai šiemet atiteko 139 tūkst. eurų.
Dar 38 tūkst. eurų prisidūrė sovietinės santvarkos žlugimą sėkmingai atlaikiusi Lietuvos sporto draugija ,,Žalgiris“, kurios prezidentas – tas pats A. Vasiliauskas.
Pastarosios paraiška pavadinta „Kūno kultūros ir sporto plėtra“. Pabaigoje pridėkite žodį „kaime“, ir gausite Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos ,,Nemunas“ projektą, įvertintą dar 30,4 tūkst. eurų. Nors analogiškų projektų KKSRF taryba lyg ir turėjo nefinansuoti.
„Neturiu čia net ką pakomentuoti... Šiaip dauguma sporto visiems projektų kelia klausimų“, – beviltiškai ranka numojo E. Urbanavičius.
Neskaičiuojant jau minėtų „Žalgirio“ ir „Nemuno“ draugijų, kitos asociacijos ,,Sportas visiems“ narės surinko papildomus 162,6 tūkst. eurų.
Sutapimas ar ne, bet galingo užtarėjo globojamoms organizacijoms įtikti fondo tarybai sekėsi geriau nei „skėčio“ virš galvos neturintiems pareiškėjams.
Pavyzdžiui, asociacijai „Sportas visiems“ priklausančios Lietuvos gatvės vaikų futbolo federacija ir Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija – tai dvi atskiros organizacijos – finansavimą gavo, o Masinio futbolo asociacija – ne.
Tik štai ekspertai būtent pastarosios projektą buvo įvertinę palankiausiai iš visų trijų – 22 balais.
Bet A. Vasiliauskas suka galvą dėl kitų dalykų: jis įsitikinęs, kad bendrai sporto visiems projektams skirti 460 tūkst. eurų – ne pinigai.
„Kokios jau čia didelės lėšos, kai tiek tūkstančių žmonių, tokie skaitlingi renginiai... Paskaičiuokite, kiek vienam žmogui nuo tos sumos telieka. Visame pasaulyje iki 38 proc. sportui visiems skiriama, ir niekas net neklausinėja, kam tai reikalinga. O mes duodame 5 tūkst. eurų ir manome, kad tiek užtenka“, – pareiškė tarybos narys.
Vietoje projekto – klastotė
Kaip ten bebūtų, ryšiai tarp pareiškėjų ir fondo tarybos, ignoruojami ekspertų balai ar nevienodai taikomi kriterijai – ne didžiausios keistenybės sijojant KKSRF administratoriui suplaukiančius projektus.
Bendrovės „TV partneriai“ direktorius Jonas Stadalninkas nustėro pamatęs, koks likimas ištiko jo paraišką „Visuotinės platformos, skirtos Lietuvos sporto integruotai komunikacijai, sukūrimas ir vystymas“.
Spalį J. Stadalninkas fondui ją pateikė vienokią, o taryba svarstė jau kitokią.
Mistišku būdu pasikeitė ne pirmus metus vykdomo projekto pavadinimas: vietoje „Visuotinės platformos“ atsirado „Vilniaus platforma“. O kartu pranyko ir projekto tęstinumas, į kurį dėmesį – jų pačių teigimu – ypač kreipia KKSRF tarybos nariai.
19,5 balo ekspertų įvertintas ir panašaus pobūdžio paraiškas aplenkęs projektas galiausiai gavo šnipštą.
Sužinojęs situaciją, J. Stadalninkas kreipėsi į KKSRF sekretoriaus funkcijas vykdantį KKSD darbuotoją Liudviką Skrobockį, bet nieko taip ir neišsiaiškino.
„Rašai vieną projektą, o vertinamas jau visai kitas. Kažkokiu būdu atsirado esminis skirtumas, sumenkinęs projekto, apimančio visų pagrindinių federacijų sporto renginių tiesiogines transliacijas, vertę. Kai paklausiau, kodėl taip atsitiko, man paaiškino, kad įvyko žmogiškoji klaida“, – ausimis negalėjo patikėti J. Stadalninkas.
Kaip tokį atvejį vertina tarybos nariai?
„Aš nežinau, kas ką pakeitė. Neprisimenu to projekto. Reikia kelti dokumentus, kur čia aštuonis šimtus projektų prisiminsi“, – pečiais traukė pirmininkas R. Kveselaitis.
„Čia didelė klaida. Jeigu visi ją pripažįstame, fonde atsiradus nepanaudotų pinigų, juos reikės skirti šiam projektui“, – išeičių ieškojo E. Urbanavičius.
Sudomino korupcijos pėdsekius
Pastarasis iki praėjusio lapkričio pats vadovavo KKSRF tarybai. Bet likusių keturių narių – R. Kveselaičio, A. Vasiliausko, R. Bakučio ir Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininko Albino Grabnicko – buvo nušalintas nuo pirmininko pareigų.
Formalia konflikto priežastimi tapo E. Urbanavičiaus siūlymas viešinti fondui teikiamų projektų santrumpas. Tai daryti rekomendavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pastebėjusi skaidrumo stoką KKSRF.
Nušalindami E. Urbanavičių, nevyriausybinėms organizacijoms atstovaujantys fondo tarybos nariai dar drėbtelėjo, kad pastarasis nesugeba tinkamai organizuoti tarybos darbo ir net įtarė buvusį pirmininką sąmoningu siekiu diskredituoti KKSRF, kad dienos šviesą greičiau išvystų jo siūlomos įstatymų pataisos.
Neabejojama, kad būtent nauja KKSRF įstatymo redakcija sukėlė rietenas taryboje. Jos projekte numatyta gerokai didesnė KKSD įtaka skirstant fondo lėšas, tuo metu visuomenininkams teliktų patariamasis balsas.
Pataisos kol kas įstrigusios jas svarstančioje Vidaus reikalų ministerijos darbo grupėje, bet inicijuoti įstatymo korekcijas gali ir pats Seimas.
Šiemet KKSRF tarybos posėdžius pirmą kartą stebėjo parlamentaras – Seimo antikorupcijos komisijos narys Eduardas Šablinskas.
Komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus teigimu, socialdemokratas tai darė savo iniciatyva. Bet V. Gailius patvirtino, jog KKSRF yra Antikorupcijos komisijos akiratyje.
„Komisija domisi šiuo fondu, prie lėšų skirstymo skaidrinimo mes dar grįšime, kai prasidės pavasario sesija. Šį klausimą jau svarstėme, esame pasirengę pasisakyti dėl teikiamų įstatymų projektų. Be abejo, gali būti ir taip, kad naujas pataisas pasiūlys patys Seimo nariai“, – DELFI teigė V. Gailius.
Fondo tarybos sudėtį KKSD direktoriaus teikimu penkeriems metams tvirtina Vyriausybė. Po kiekvienos kadencijos tarybos sudėtis atnaujinama ne mažiau kaip trečdaliu, o tas pats asmuo tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
KKSRF lėšas sudaro 1 proc. praėjusių metų akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.