Vilniaus „Baltic Amadeus“ vandensvydininkas 21-erių metų J. Goštautas per įvairius turnyrus ne kartą buvo apdovanotas asmeniniais prizais.
Praėjusį savaitgalį Alytuje vykusiame atvirajame Baltijos šalių čempionate vilnietis buvo pripažintas geriausiu Lietuvos vyru rinktinės žaidėju. Prizą jam įteikė varžybų vyriausiasis teisėjas Audrius Šečkus.
Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Nerijus Papaurėlis apie šį savo mokinį sako: „Julius – stiprus fiziškai, gerai plaukia, yra universalus žaidėjas. Kairiarankis, sėkmingai gali žaisti dešiniame krašte, gerai ginasi.
Prieš metus jis norėjo baigti savo sportinę karjerą, tačiau surado jėgų ir liko vandensvydyje. Jeigu jis save suims į rankas, tikiu, kad gali tapti rinktinės lyderiu. Per Baltijos šalių čempionatą Alytuje Julius pelnė 11 įvarčių, mūsų rinktinėje buvo rezultatyviausias žaidėjas. Tačiau jis užsidirbo net 6 ar 7 pašalinimus iš aikštės, o tai – didelė bausmė visai komandai. Vandenyje Julius yra emocingas, mėgsta pasiginčyti su teisėjais."
J. Goštautas teigia, kad turnyras Alytuje, kuriame mūsų šalies komanda iškovojo sidabrą, buvo naudingas Lietuvos rinktinei: „Čia pradėjome pasirengimą naujam sezonui. Per kiekvienas rungtynes gavome gerų pamokų. Jeigu vyktų daugiau tokių tarptautinių turnyrų, mes galėtume dar dažniau kartu mokytis ir tobulėti.“
Mūsų šalies komandai Alytuje atstovavo keturių miestų vandensvydininkai - Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Elektrėnų.
– Juliau, ar senai žaidi vandensvydį?
– Jau trylika metų, pratybas pradėjau lankyti nuo aštuonerių. Treneris Nerijus Papaurėlis mane užsiaugino nuo pirmųjų dienų.
Jaunystėje norėjau būti futbolininkams, žaisdavau kieme su draugais, tačiau tėvai nenorėjo, kad pasirinkčiau šią sporto šaką.
Šeimoje esu vienintelis vandensvydininkas. Mano tėvas buvo plaukikas, imtynininkas, o ketveriais metais vyresnis brolis sportu nesusižavėjo.
Labai džiaugiuosi, kad tapau vandensvydininku. Prasidėjo tie metai, kada gerai sekasi. Gaila, kad ši sporto šaka Lietuvoje nėra populiari, mažai komandų, didelė baseinų problema.
– Iš vandensvydžio Lietuvoje nepragyvensi. Kaip sprendi šią problemą?
– Dirbu naujajame „Fitus“ sporto klube, grupėse ir individualiai mokau vaikus ir suaugusius plaukti. Smagu bendrauti su žmonėmis.
Sportininkų mokymo centre kėliau savo kvalifikaciją ir gavau licenciją mokyti plaukti vaikus ir suaugusius.
Dar esu Lietuvos edukologijos universiteto antrakursis, studijuoju kūno kultūrą, noriu tapti treneriu.
– Esi vienas geriausių Lietuvos žaidėjų, gal pradėjai dairyti į užsienio klubus?
– Pradėjau „žvalgybą“ Lodzės universiteto komandoje. Dar nesu pasirašęs jokio kontrakto, tačiau šioje ekipoje jau žaidžiau porą rungtynių.
Netrukus vyksiu į Varšuvą, kur prasidės Lenkijos vandensvydžio taurės varžybos. Per mėnesį dukart ten važinėsiu ir atstovausiu Lodzės komandai.
Artimiausiu metu su šia komanda turėčiau pasirašyti sutartį. Pradedu nuo Lodzės, o vėliau žiūrėsiu.
– Ant tavo kairiojo peties nemaža tatuiruotė, kas joje pavaizduota?
– Tai – Poseidonas, jūrų dievas. Šią tatuiruotę pasidariau prie ketverius metus, kai dar buvau nepilnametis, ir visiškai nesigailiu.
Ar ne per dideliu skirtumu (6:13 ir 5:13) per šiemetinį Baltijos šalių čempionatą pralaimėjote čempionams ukrainiečiams?
Tikėjomės rimčiau jiems pasipriešinti, bet Ukrainos vandesvydininkai šįkart už mus buvo pajėgesni. Rungtyniavome be trijų pagrindinių rinktinės žaidėjų, po vasaros atostogų tik pradėjome treniruotis.