A. Reed ir Saulius Ambrulevičius Stokholme (Švedija) praėjusį mėnesį vykusiame pasaulio čempionate pelnė olimpinį kelialapį, tačiau negalės juo pasinaudoti, kol A. Reed netaps Lietuvos piliete.
Tokioje pačioje situacijoje dusyk buvo atsidūręs Deividas Stagniūnas – su amerikiete Katherine Copely nukeliauti į 2010-ųjų Vankuverio žaidynes čiuožėjui taip ir nepavyko, bet po ketverių metų jis šoko ant Sočio olimpinio ledo su lietuvišką pasą gavusia kita JAV sportininke Isabella Tobias.
Dar anksčiau Povilas Vanagas su Lietuvos piliete tapusia ruse Margarita Drobiazko dalyvavo penkeriose žaidynėse.
Ketverius metus kartu čiuožiantys A. Reed ir S. Ambrulevičius Stokholme pasiekė geriausią karjeros rezultatą, užėmę 15-ą vietą.
„Daug žmonių sako, kad esame verti būti aukščiau, tik tam reikia laiko. Nejaučiame, kad jau būtume pasiekę savo ribas, ir tai dar labiau motyvuoja.
Žinome, kad galime daug, ir norėtume tai parodyti žmonėms. Norėtume parodyti, kad ir mažos šalys vertos būti tarp didžiųjų“, – teigė S. Ambrulevičius.
28-erių kaunietis yra ne tik dvejais metais jaunesnės partnerės gidas Lietuvoje. Kauną pastaroji vadina savo antraisiais namais, o atvykusi apsistoja pas S. Ambrulevičiaus tėvus.
Ten pat A. Reed įsikūrė ir šįkart, o antradienį duetas kartu apsilankė galerijoje „Balta“ pristatomoje parodoje „Liepsnojantis ledas“, kurioje kūrybiškai eksponuojami įvairūs P. Vanago ir M. Drobiazko suvenyrai.
„Turi ji savo vardinį kambarį pas mus namuose, yra kaip šeimos žmogus. Buvo smagu pamatyti, kaip ji integravosi į mano aplinką, tapo sava mano draugams. Sunku suskaičiuoti, kiek pernai vestuvių dalyvavome, kol dar jos buvo leidžiamos. Apvažiavome visą Lietuvą. Smagu, kaip ji viskuo domisi“, – kalbėjo S. Ambrulevičius.
Pati A. Reed teigia bandanti mokytis ir lietuvių kalbos – tiesa, sekasi sunkiai.
„Mano amerikietiškas akcentas labai stiprus, bet bandau laužyti liežuvį, kad ištarčiau žodžius teisingai. Tikiuosi, išmoksiu bent jau susikalbėti baziniu lygmeniu“, – viliasi amerikietė, bet kol kas nesiryžta prabilti lietuviškai.
Gitano Nausėdos ji prašys suteikti Lietuvos pilietybe išimties tvarka.
Pagal Pilietybės įstatymą, šalies prezidentas išimtį gali padaryti tik ypatingų nuopelnų valstybei turintiems užsieniečiams, kurie integravosi į Lietuvos visuomenę.
Ypatingais nuopelnais laikoma veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, galios ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. O integraciją įstatymas apibrėžia kaip nuolatinį gyvenimą Lietuvoje ir sugebėjimą bendrauti lietuvių kalba. Jei pilietybės išimties tvarka siekiantis asmuo nuolat negyvena Lietuvoje, reikalingi kiti „akivaizdūs įrodymai“, patvirtinantys tokio asmens integraciją.
„Allison turi leidimą gyventi Lietuvoje iki 2026 metų, viskas turėtų būti tvarkoje. Bet neužmirškime ir mūsų piliečio Sauliaus, 22-ejus metus keliavusio iki olimpinių žaidynių. Be Allison jis į Pekiną neišvyks, kodėl šiam jaunam sportininkui turėtų kilti kažkokių problemų? Manau, viskas turėtų būti gerai. Reikėtų tik nemaišyti sporto su politika“, – dėstė Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentė Lilija Vanagienė.
Ką pora darys, jei vis dėlto problemų Prezidentūroje iškils?
„Mes vis tiek čiuošime, o ką padarysi. Čia yra mūsų gyvenimas, mūsų aistra. Aš čiuožiu nuo vaikystės, Allison dar anksčiau pradėjo, visa jos šeima susijusiu su čiuožimu“, – sakė S. Ambrulevičius.
Paruošti dokumentus prašymui suteikti A. Reed pilietybę išimties tvarka čiuožėjai ir LČF žada artimiausiu metu.