„Kuriame labai rimtą įrankį – Sporto registrą, kuris ateityje leis kur kas racionaliau planuoti tiek bet kokią infrastruktūros plėtrą, tiek ir trenerių delegavimo į regionus klausimus“, – 2021-aisiais „Delfi“ sakė tuometis ŠMSM viceministras Linas Obcarskas.
Tiek jis, tiek buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė Sporto registro poreikį yra pabrėžę ne kartą. Pažadas sukurti sporto valdymo duomenų bazę, leisiančią „kontroliuoti valstybės strateginių tikslų įgyvendinimą bei efektyvų lėšų panaudojimą“, buvo įrašytas į šios Vyriausybės programą.
Vis dėlto metai bėgo, J. Šiugždinienę ministro kėdėje keitė Gintautas Jakštas, Monika Navickienė, galiausiai praėjusią vasarą – Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Trečiadienį pristatydama Sporto registrą, pastaroji stebėjosi, jog tokio įnagio nebūta anksčiau.
„Orientuojamės į didesnį aiškumą, paprastumą, skaidrumą. Man atrodo, pastarųjų metų Vyriausybės veikla prie šių tikslų prisideda. Registras – dar vienas elementas šioje temoje. Keista, kad iki šiol nebuvo tokios platformos, kurioje būtume suinventorizavę, ką turime savo valstybėje“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Iš tikrųjų, įvairi su sportu susijusi statistika buvo kaupiama ir praeityje. Kasmet sporto statistikos metraštį parengdavo 2016-aisiais likviduotas Lietuvos sporto informacijos centras, vėliau šią funkciją perėmė Lietuvos sporto centras, iki šiol pateikiantis susistemintus duomenis apie šalies sportininkus, trenerius, vadybininkus, renginius, bazes, sporto finansavimo rodiklius.
ŠMSM atstovų teigimu, naujasis Sporto registras bus ir veiksmingesnis, ir tikslesnis, ir išsamesnis.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ypač akcentuoja interaktyvų sporto objektų žemėlapį.
„To reikia, kad žinotume, kur plėsti sporto infrastruktūrą, kur – ją atnaujinti. Ir kad žmonės, keliaujantys po Lietuvą, patogiai matytų, kur gali aktyviai leisti savo laisvalaikį“, – atsiliepė ministrė.
„Tai bus mūsų valstybinis dienoraštis, padės sekti, kur kokios investicijos nukeliauja. Nes pinigai būna investuojami, o rezultatai dažnai lieka neaiškūs“, – pridūrė olimpietis baidarininkas Mindaugas Maldonis, einantis Nacionalinės sportininkų asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas.
Jis taip pat viliasi, kad Sporto registro pažymos padės atletams tvarkyti tokius reikalus kaip, pavyzdžiui, būsto paskola – mat bandant bankui pagrįsti savo ilgalaikes pajamas terminuota valstybės stipendijos sutartimi esą iškyla keblumų.
Sporto registre ruošiamasi kaupti duomenis apie sportininkų pasiekimus, finansavimą, išsilavinimą, nacionalinių rinktinių sudėtis, antidopingo taisyklių pažeidimus. Taip pat ir trenerių, teisėjų, kitų sporto specialistų bei organizacijų duomenis.
Teigiama, kad sporto subjektų pateikiamą informaciją tikrins ŠMSM pavaldi Nacionalinė sporto agentūra (NSA), nors registro palaikymui numatoma skirti viso labo 10 tūkst. eurų per metus.
Registro informacinių sistemų bei visuomenei atviros interneto svetainės sukūrimas taip pat atsiėjo kukliai – 52 tūkst. eurų.
Tačiau ir parodyti kol kas yra mažai ką. Neskaitant pačiai valstybei priklausančių bazių, sporto infrastruktūros žemėlapis šiuo metu apima vos keliolika Vilniaus, Šiaulių bei Panevėžio objektų.
Į Sporto registrą taip pat tėra įtraukta keliolika organizacijų, o sporto asmenų skiltis apskritai dar neliesta.
Surinkti visą pirminę informaciją žadama iki 2025-ųjų pabaigos, vėliau ji turėtų būti atnaujinama ne rečiau nei kartą per metus. Pirmiausia duomenis teikti kviečiamos savivaldybės, jų įstaigos ir bazių valdytojai, vėliau – sporto federacijos ir kitos organizacijos.
„Delfi“ paklausta, kodėl Vyriausybės programoje nuo pradžių buvusi priemonė iki galo realizuota geriausiu atveju bus tik Vyriausybei jau grąžinus įgaliojimus, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė traukė pečiais.
„Sporto srityje yra daug iššūkių, daug spręstinų problemų. Džiaugiuosi, kad įgyvendiname įsipareigojimą, sunku pasakyti, kokie trikdžiai neleido to padaryti anksčiau. Buvo ir politinės komandos kaita, bet ministerija su NSA bent pastaruoju metu tikrai dėjo maksimalias pastangas, kad šis projektas startuotų visa apimtimi“, – dėstė ŠMSM vadovė.
Nebe šios kadencijos valdančiųjų rūpestis bus ir kita garsiai reklamuota naujovė – pasiekimais tarptautinėje arenoje dar nespėjusių sužibėti sporto talentų skatinimo iš valstybės biudžeto programa.
Nors sporto vadovų pastaroji taip pat buvo linksniuojama ketverius metus, ŠMSM viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė negalėjo „Delfi“ vienareikšmiai atsakyti, ar kitų metų biudžete tam bus numatyta lėšų.
„Biudžetas dabar yra derybų ir svarstymo stadijoje, pristatysime jį Seime. Tačiau turime ambicijos dar suspėti paleisti talentų programą“, – kalbėjo A. Zedelytė-Kaminskė.
Bet kokiu atveju, kitų metų biudžetą veikiausiai tvirtins jau naujos kadencijos parlamentas.
