Dėl aukščiau minėtos priežasties LRT derybų metu kainą už teises jau buvo pavykę sumažinti daugiau nei 2 kartus. Bet net ir tada tai buvo didžiausia kada nors už olimpines teises Lietuvoje siūlyta suma. Ir LRT buvo pasirengusi tą sumą sumokėti! Bet tada „Discovery“ mus informavo, kad atsirado dar vienas teises įsigyti norintis konkurentas. Ir tas konkurentas – ne kuri nors Lietuvos komercinė televizija, o nacionalinio olimpinio komiteto (LTOK) įkurtas olimpinis fondas (LOF). „Discovery“ teigė, kad LOF pasiūlė daugiau nei LRT. Taigi, atsidūrėme absurdiškoje situacijoje, kai iššūkį nacionaliniam transliuotojui metė... nacionalinis olimpinis komitetas.
Toliau dar įdomiau. LRT sulaukė LOF pasiūlymo. Ir niekas LRT nesiūlė transliacijų teisių nemokamai. O siūlė labai brangiai. 20 proc. eterio turėjome atiduoti LOF reklamai. Ultimatyviai. Be galimybės derėtis. LRT tai buvo nepriimtinas pasiūlymas, nes kuo tada nacionalinis transliuotojas skirtųsi nuo komercinio?
Kodėl LOF ėmėsi „televizinės veiklos“? Fondas teigia, kad taip buvo gelbėjamos olimpinės transliacijos. Nuo ko? Nebent nuo nacionalinio transliuotojo. Ir nuo to, kad LRT būtų transliavusi žaidynes be reklamos.
Juk kas gali paneigti, kad rėmėjas (kuris pats pirkti olimpinių transliacijų teisių negali) ima ir perka jas per LOF? Tačiau tokiu atveju šios lėšos nenukeliauja sportininkams, o privataus rėmėjo investuojamos į reklaminę kampaniją ketveriems metams į priekį. Ir kokia nauda iš to sportininkams, kai tarpusavyje tariasi LOF, komercinė televizija ir rėmėjas, o visi susitarimai paslepiami po grifu „komercinė paslaptis“? Kas tada prisiims nuostolius? Turbūt tikrai ne komercinės organizacijos.
LTOK reiškia susirūpinimą, kaip komercinių televizijų buvo transliuojamos 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės. Tačiau kažkodėl užmirštama, kaip 2012 m. Londono žaidynes transliavo LRT. Tada nacionalinis transliuotojas nesulaukė iš nacionalinio olimpinio komiteto jokių priekaištų dėl transliacijų kokybės. Tik pagyrų.
LOF teigia, kad būsimų 2018–2020 m. olimpinių žaidynių transliacijų bus „rekordinės“ 400 valandų. Tik nutyli, kad penktadalis numatyta reklamai. Taip pat „pamirštama“, kad ta pati LRT 2010–2012 m. iš Vankuverio ir Londono žaidynių transliavo 450 valandų!
Skelbiama, kad teisės pirktos už LOF „nuosavas lėšas“. Tačiau esminis klausimas taip ir lieka neatsakytas – kas yra LOF „nuosavos lėšos“? Ir kodėl sportininkų dėka gaunami rėmėjų pinigai keliauja transliacijoms, o ne sportininkams?
Kalbant apie misijas. Jos gali ir jungti. Tai buvo įrodyta, kai pastaruosius kelerius metus LRT nemokamai transliavo LTOK renginius (Geriausių sportininkų apdovanojimus, „Olimpinę dieną“, „Žiemos olimpinį festivalį“).
Bet kuriuo atveju LRT aktyviai stengsis įsigyti 2022 m. žiemos ir 2024 m. vasaros olimpinių žaidynių transliacijų teises.
P.S. LTOK interneto puslapyje galima rasti informaciją apie LOF veiklos tikslus ir misijas. Ten nė žodžio nėra apie prekybą olimpinių transliacijų teisėmis.
„Lietuvos olimpinis fondas – 1992 m. vasario 27 d. LTOK vykdomojo komiteto sprendimu įsteigta narių neturinti ne pelno organizacija (labdaros ir paramos fondas), savo veikla remianti olimpinį judėjimą Lietuvoje bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto programas. LOF remia sportininkų, trenerių, kitų sporto specialistų bei Olimpinių žaidynių veteranų gydymą ir reabilitaciją, teikia jiems kitą socialinę paramą, remia olimpinių sporto šakų federacijų programas ir svarbiausius sporto renginius, Lietuvos sportininkų pasirengimą ir dalyvavimą Olimpinėse žaidynėse, vykdo kitą su olimpinio judėjimo rėmimu bei stiprinimu susijusią veiklą.“