Trečiadienį duodamas interviu apie pasaulio čempionato 100 m plaukimo krūtine finalą, 32-ejų specialistas ne sykį kartojo visada neabejojęs R. Meilutytės perspektyvomis.
Vis dėlto nuo pat eksperimentų kupino ir dėl užsitęsusių atostogų po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių trumpesnio nei įprasta sezono pradžios P. Andrijausko auklėtinė varžybose nė sykio nebuvo įsibėgėjusi iki didmeistriško greičio.
Tad prieš pasaulio čempionatą Budapešte R. Meilutytės sportinė forma kėlė daug klaustukų. Regis, ir jos treneriui ne viskas buvo akivaizdu.
„Buvo galima nuspėti, kad jos rezultatas gali būti nuo 1 min. 4 sek. iki 1 min. 7 sek.“, – sakė P. Andrijauskas.
Žirklės – labai plačiai išskleistos: viename gale – pasaulio rekordas, kitame – laikas, kurio net nepakaktų planetos pirmenybių finalui.
Galiausiai 20-metė kaunietė pataikė į optimistinę intervalo dalį: pusfinalyje ji šimtą metrų nuplaukė per 1 min. 5,06 sek. Tokio tempo buvusi brito Jono Ruddo auklėtinė nebuvo pasiekusi nuo 2013-ųjų.
Nors finale ji buvo šiek tiek lėtesnė, praleido į priekį amerikietes Lilly King bei Katie Meili, rusę Juliją Jefimovą ir liko ketvirta, P. Andrijauskas patenkintas visais be išimties Londono olimpinės čempionės plaukimais.
Panevėžietis, pastaruoju metu dirbęs Kauno plaukimo mokykloje, pirmą kartą treniruoja Lietuvos suaugusiųjų rinktinės atstovę. Ir iškart – pačią tituluočiausią. Tad nuo bendradarbiavimo sėkmės nemažai priklausys tolesnė buvusio plaukiko, tapusio treneriu, karjera.
Ir, žinoma, Lietuvos viltys prestižinėse plaukimo varžybose.
– Sakote, kad Rūta gali 100 m nuplaukti per 1 min. 4 sek.? – DELFI paklausė P. Andrijausko
– Laisvai.
– Kitais metais, kai jos pasirengimas bus ilgesnis nei šiemet, tai jau galima pasiekti?
– Kuo toliau, tuo turėtų būti geriau. Šiemet keitėsi Rūtos treniruočių specifika – mažiau buvo dirbama salėje, daugiau – baseine. Tokiems pokyčiams reikia laiko, kurio šįkart trūko. Tad tai – tik pradžia, 1 min. 4 sek. ji gali pasiekti net ir šiame sezone, dar bus varžybų.
– Taip ir įsivaizdavote Rūtos „atgaivinimo“ planą?
– Taip, visada tikėjau, kad ji grįš. Manęs nestebino, kad iki pasaulio čempionato rezultatai buvo vienokie, o Budapešte – kitokie. Negali visą sezoną būti labai gerai, nes tada būtų sunku susidūrus su pirma nesėkme.
Plaukti Lietuvoje jai sunkiausia – didžiausias spaudimas, didžiausias psichologinis krūvis. Čia, Budapešte, ji turbūt jaučiasi net geriau nei namuose. Todėl, kad ji yra jautri, tikrai reaguoja į viską žiniasklaidoje, komentaruose.
– Kaip manote, kodėl Rūtos rezultatai regresavo 2015-2016 metais?
– Nėra čia vieno paaiškinimo. Spręsti apie tai, kodėl sportininkas plaukė vienokiu ar kitokiu greičiu, gali tik tada, jei su juo būni kiekvieną dieną, matai, kaip jis dirba, ką daro, kaip jaučiasi – ar šypsosi, ar liūdi. Visiškai neįsivaizduoju, ką Rūta darė Anglijoje, todėl pasakyti, kodėl rezultatas taip pasikeitė, irgi negaliu.
– Kaip dabar Rūta jaučiasi psichologiškai?
– Labai gerai. Ir po kiekvieno plaukimo Budapešte – vis geriau. Aišku, medalio labai norėjosi, bet buvo ir kitokių tikslų. Pirmiausia, reikėjo gražiai išdėlioti visą plaukimą techniškai, ir tai tikrai pavyko. Už tai galiu jai parašyti dešimtuką. Taip pat Rūta turėjo patikėti, kad gali vėl plaukti greitai, kovoti su visomis varžovėmis, kad galėtų šypsotis ir džiaugtis tuo, ką daro. Taip ir nutiko.
– Tai, kad rezultatas pusfinalyje buvo geresnis nei finale, lemia vien psichologija?
– Mąsčiau apie tai. Turbūt vienintelis veiksnys yra psichologija. Jei Rūta antrą distancijos pusę finale būtų plaukusi žymiai prasčiau, jei nebūtų sugebėjusi tinkamai finišuoti, tuomet galėtume kalbėti apie taktines klaidas. Bet ji pasirodė labai panašiai kaip ankstesniuose plaukimuose, tik bendras laikas šiek tiek blogesnis. Manyčiau, tai dėl streso, psichologinio nusiteikimo.
– 50 m rungtyje jaudulio galbūt bus mažiau?
– Kažin. 50 m distancija Rūtai šiuo metu sunkiausia. Ji – trumpiausia, todėl viską reikia padaryti idealiai. O mes dar turime padirbėti. Todėl daugiau vilčių dėjau į 100 m rungtį, bet, aišku, visko gali būti. Matėte, kad Rūtos startas turbūt yra geriausias iš visų konkurenčių, greitis – taip pat didelis, todėl galimybių yra.
– Šeštadienį likus pusvalandžiui iki 50 m plaukimo krūtine atrankos varžybų Rūta dar plauks 50 m laisvu stiliumi. Tai bus tarsi apšilimas?
– Taip, tai – geras apšilimas. Rūta tikrai dalyvaus šioje rungtyje. Anksčiau galvojome, kad galbūt verta plaukti ir 100 m laisvu stiliumi, bet trūko laiko pasiruošti.
– Kas antradienį galėjo pakišti koją J. Jefimovai, kuri plaukė gerokai lėčiau nei pusfinalyje ir liko tik trečia?
– Sakyčiau, kad finale ji plaukė kitaip nei prieš tai. Atrankoje ir pusfinalyje ji visas pastangas dėdavo antroje distancijos dalyje, o finale bandė plaukti tolygiai. Galbūt reikėjo pamėginti tai anksčiau, galbūt trūko praktikos. O gal ir ta pati psichologija suvaidino savo vaidmenį, juk tarp J. Jefimovos ir L. King vyko didžiausias karas.
– K. Meili Budapešte smarkiai pagerino savo asmeninį rekordą. Ar jos šuolis, pakeitęs prognozuotą išsidėstymą ant apdovanojimų pakylos, buvo didelė staigmena?
– Nesakyčiau, kad didelė. Finale buvo keturios plaukikės, pajėgios fiksuoti labai gerus rezultatus. Nebuvo tik aišku, kokia tvarka jos išsirikiuos.
– Kas per bendro darbo su Rūta pusmetį jums buvo sunkiausia?
– Visas tas laikas buvo sunkus, visko buvo. Svarbiausia, kad baigėsi gerai. Bet, kaip ir sakiau, visada tikėjau, jog taip ir bus. Man tikrai nereikėjo patvirtinimo protokole, nes aš mačiau, ką Rūta gali per treniruotes, buvau užtikrintas. Svarbiausia buvo, kad Rūta irgi tuo patikėtų.
– Esate jaunas treneris, treniruojate garsiausią šalies plaukikę. Jums jaudulio per šį pusmetį buvo daugiau nei tuomet, kai dar pats sportavote?
– Taip, daugiau. Aš pats neplaukdavau finaluose, nekovodavau dėl medalių. Mano didžiausias pasiekimas buvo pusfinalis, o tai – ne tas pats.