„Aš puikiai suprantu, kad lietuviams „Volvo Ocean Race“ visiškai neįdomu, tačiau kai kuriose šalyse tai viena prestižiškiausių sporto šakų“, – interviu DELFI sako šiemet 29-ąjį gimtadienį švęsiantis R. Milevičius.
Kas yra „Volvo Ocean Race“? Su šiomis jachtų lenktynėmis gali konkuruoti tik Amerikos taurės varžybos. Pastarosios būtų kaip „Formulė-1“ automobilių sporto pasaulyje, „Volvo Ocean Race“ – kaip Dakaro ralis. Taip trumpai situaciją paaiškina R. Milevičius.
Gali pakovoti dėl aukso
Į Lietuvą R. Milevičius grįžo trumpam – vos porai dienų. Kaunietis jau išvyko į Lisaboną, iš kur pasuks į priešpaskutinį „Volvo Ocean Race“ etapą. Likus dviem etapams iki lenktynių pabaigos, „Team Brunel“ bendroje įskaitoje vos vienu tašku atsilieka nuo antroje vietoje esančios kinų „Dongfeng“. Lietuvio atstovaujama komanda taip pat dar nepraranda vilties kovoti dėl lenktynių nugalėtojų titulo.
„Šie etapai bus ne ką mažiau lengvi. Kitaip tariant – kitaip sunkūs. Jie bus labai intensyvūs, labai daug nenusupėjamų faktorių, visi laivai plauks krūvoje. Bus labai lengva prarasti taškus arba atvirkščiai. Bet didieji, ilgieji etapai jau įveikti“, – interviu DELFI teigė R. Milevičius.
Arčiau – tik žmonės kosmose
R. Milevičius trumpo vizito Kaune metu sutiko papasakoti apie savo išgyvenimus ir patirtis plaukiant aplink pasaulį 20 metrų ilgio, daugiau nei 4 mln. eurų kainuojančia jachta.
Buriuotojai lenktynių metu pasuka tokiu maršrutu, kur atsitikus nelaimei sulaukti pagalbos nėra net jokių teorinių galimybių.
„Sunkiausias buvo šeštasis etapas – iš Naujosios Zelandijos į Braziliją. Teko įveikti visą Ramųjį vandenyną. Šis etapas laikomas apskritai pačiu sudėtingiausiu, ekstremaliausiu. Beveik viso etapo metu tu būni tokioje vietoje, kur niekas tavęs neatplauks gelbėti. Arčiau tavęs yra žmonės kosminėje stotyje nei žemėje. Joks laivas nepriplauks, joks malūnsparnis ar lėktuvas neatskris. Ten nieko nevyksta. Tuo šis etapas pavojingas. Be to, ten labai dideli vėjai, šalta, didelės bangos. Mūsų startas net buvo atidėtas – buvo audra viena iš didžiausią Ramiajame vandenyje per pastaruosius 50 metų. Atėjo ciklonas ir sutrukdė mums startą, tai teko pora dienų vėliau išplaukti“, – pasakoja R. Milevičius.
Teko įveikti sunkią atranką
„Team Brunel“ sudaro 8 komandos nariai ir vienas žurnalistas. Pastarasis neturi teisės padėti buriuoti. Patekti į geriausiųjų aštuntuką – fantastiškai sunki užduotis. Tokį norą pareiškė apie 300 buriuotojų iš viso pasaulio. Tačiau sėkmė lydėjo būtent R. Milevičių.
„Bet kuris buriuotojas apie tai svajoja, nes mūsų tokio aukšto lygio „Volvo Ocean Race“ buriuotojų šiuo metu yra apie 50, o tokių, kurių amžius iki 30 metų – 14. Dar yra porą atsarginių, bet kurie tai padarė – tik 14 žmonių“, – šypsosi kaunietis.
Prieš lenktynių startą vyko kone metus trukusi atranka, o tuo pačiu ir treniruotės Kanarų salyne. Tuomet buvo atrinkti geriausi – tame tarpe ir lietuvis. Kartu su R. Milevičiumi plaukia komandos nariai iš Danijos, Olandijos, Naujosios Zelandijos, Belgijos, Ispanijos.
Sunkus psichologinis išbandymas
„Volvo Ocean Race“ – itin sudėtingas išbandymas kiekvienam buriuotojui. R. Milevičius neslepia, kad pagrindiniai išbandymai – ne fiziniai. Rasti bendrą kalbą su visais komandos nariais atvirame vandenyje praleidžiant po keturias savaites – sunki psichologinė užduotis.
„Tai turbūt dar sudėtingiau, nei fiziškai. Fiziškai tu pavargsti ir atsigauni, o psichologiškai perlipti per save – labai sunku. Bet mūsų komanda nuo pat pradžių buvo viena iš stipriausių. Nuo pat pradžių su mumis buvo psichologė komandos trenerė. Ji nuo pat atrankos buvo su mumis ir padėjo spręsti problemas. Stresinėse situacijoje atsiranda konfliktai. Gerai, kad tų konfliktų nedaug. Yra buvę, bet nieko rimto. Kaip sprendžiame konfliktus? Kai kas nutyli. Kartais būna atvirkščiai – pasakai kažką per garsiai ir visi pamato tavo požiūrį, pasipiktinimą, viešą emocijų rodymą. Tokių dalykų stengiamės išvengti“, – sako R. Milevičius.
Dirba poromis
Ilgiausiai trukusiame etape atvirame vandenyje komandos praleido 24 paras. 8 komandos nariai dirba pamainomis suskirstyti į komandas po žmones. Rotacijos principu nuolat dirba dvi komandos, o kas dvi valandas vieną komandą pakeičia kitas duetas. Teoriškai kiekviena komanda dirba po 4 valandas ir tiek pat turi poilsiui.
„Taip turėtų būti teoriškai, bet taip niekada nebūna“, – šypteli R. Milevičius.
Kol pagaunamas kursas, įgaunamas ritmas – aktyviai dirba visi 8 komandos nariai. Tuomet prasideda komandos rotacija.
„Darai viską, nes 4 žmonėm valdyti tokį laivą yra pakankamai sudėtinga. Jeigu vyksta kažkoks manevras – keli visus ir dirba visi drauge. Bet didžiąją laiko dalį plauki vienu kursu. Stengiesi plaukti greitai, o kad plaukti greitai reikia pastoviai dirbti – vairuoti, reguliuoti bures. Esi pilnai užsiėmęs ir susikaupęs, nuolat galvoji, ką dar padaryti, kad plaukti greičiau. Sprendi tokias problemas, kaip vanduo laive – laive nuolat būna vandens tai jį reikia išsemti“, – pasakoja kaunietis.
Metų laiko įdirbis
„Team Brunel“ kapitonui Bouwe'ui Bekkui šis maratonas aplink pasaulį – jau septintasis, todėl teigti, kad komandai padeda tik vienerių metų patirtis būtų netikslu. „Volvo Ocean Race“ vyksta kas trejus metus, o prieš lenktynių startą ekipai, o ypač jos naujokams, tenka susipažinti su komandos darbu iš vidaus.
„Team Brunel“ jachtoje netrūksta kompiuterių, kurie seka įvairius laivo parametrus. Kompiuteris sufleruoja, kaip pasiekti geriausią rezultatą. Tačiau tas pats kompiuteris remiasi būtent laivo įgulos sukaupta patirtimi apie jachtos galimybių ribas – kone metus prieš startą „Volvo Ocean Race“, jachta buvo bandoma Kanaruose, o gauti duomenys suvedami į kompiuterį.
„Tuos skaičiukus susirinkti mums užtruko pusę metų treniruočių Lanzarotėje. Kuo tiksliau žinai skaičius, tuo juos gali tiksliau pritaikyti. Žinodamas skaičiukus, žinodamas oro prognozę nustatai, kaip tavo laivui reikia plaukti. Čia aiškinu labai paprastai – yra laba daug faktorių“, – DELFI sako R. Milevičius.
Maistas nedžiugina
Jachta – ne kruizinis laivas, čia į restoraną nenueisi. Jachtoje buriuotojai gamina patys ir geria praktiškai distiliuotą vandenį, kuris specialios technologijos būdu gaminamas iš vandenyno vandens. Taip pat yra paruošti maisto daviniai.
„Valgome taip vadinamą – freeze dry – šaltai džiovintą alpinistų maistą. Tai yra visokios pakuotės, kuriose yra patiekalai ryžių, bulvių, makaronų pagrindu, yra daržovių. Žodžiu užpili karštu vandeniu, palauki 20 min. Dar užpili vandens, nes vandens reikia pakankamai daug. Ir valgai patiekalus nuo visokių lazanijų iki bulvių košių. Bet nėra tai labai skanu“, – neslepia R. Milevičius.
Sekinančių „Volvo Ocean Race“ metu kaunietis jau spėjo numesti ne vieną kilogramą.
„Numečiau svorio labai. Fizinė forma labai kenčia – nuo Alikantės (lenktynių starto – DELFI) labai daug numečiau. Maksimaliai buvau numetęs 12 kg. Alikantėje svėriau 95 kg, dabar – 87 kg. Paskutiniuose etapuose svoris laikosi labai stabiliai. Labai jaučiasi, kad prarandu raumenis ir kaupiasi riebalai. Šiek tiek deformuojasi kūnas. Laive labai mažai judame. Jei darbas vyksta, tai tik viršutine kūno dalimi. Praktiškai nevaikštome – mėnesį plauki. Laivo ilgis 20 metrų, tai kiek per tą dieną nueisi? Gal kokius 200 metrų ir viskas. Daug darbo atsigulus, o kūnui tai labai didelis stresas. Ne tiek pavargsti, bet jautiesi išsekęs. Po ilgo plaukimo lieka vis mažiau laiko atsigauti, atrodo, kiekvienas etapas tampa vis ilgesnis. Tiesiog išsenki“, – sako buriuotojas.
Ilgomis lenktynių savaitėmis buriuotojams pramoga tampa net gamtinių reikalų atlikimas.
„Turime tualetą, bet mes pakankamai juo nesinaudojame. Ant laivo galo nueiname, jei sąlygos leidžia. Taip daug fainiau! Grynas oras, vaizdai... Tai tikrai vienas iš malonumų“, – juokiasi R. Milevičius.
Santykiai – riboti
Nors jachtoje yra interneto ryšys, telefonas, tačiau buriuotojus pasiekianti informacija – gana ribota, o ją akylai kontroliuoja komanda.
„Esu saviškiams pasakęs, ką rašyti ir ko ne, kad nebūtų problemų. Negalima rašyti koordinačių ar apie kitus laivus jokios informacijos. Labai griežtos taisyklės. Dabar visi laivai vienodi ir labai daug reglamentuoja pati organizacija“, – sako R. Milevičius.
Nors neretai sportininkai skundžiasi laiko stoka, kaunietis randa laiko savo širdies draugei.
„Lieka laiko. Draugė Erika skraido į beveik visus mano sustojimus. Kol visa tai prasidėjo, aš pakankamai smagiai sukausi Lietuvoje. Šiam projektui labai daug treniravausi su „Ambersailu“. Paskui, kai lūžo stiebas, viskas tarsi ir sustojo. Pradėjau dirbti treneriu su vaikais ir dar Vilniuje sporto klubelį atidarėme. Mes labai smagiai sportavome ir tada man atsidaro ši galimybė“, – prisimena R. Milevičius.
Aukoja olimpiadą
Išnaudojus šansą dalyvauti „Volvo Ocean Race“ R. Milevičiaus gyvenimas iš esmės pasikeitė.
„Dabar visa pasaulėžiūra keičiasi – nauji draugai, nauja komanda. Visai kitas lygis. Norisi toje grupėje ir pasilikti“, – sako R. Milevičius.
Londono olimpinių žaidynių dalyvis teigia, kad nemato savęs kitąmet vyksiančioje Rio de Žaneiro olimpiadoje.
„Per mažai laiko pasiruošti. „Lazer“ klasėje tikrai jau negalėčiau plaukti – paprasčiausiai aš per didelis. Reiktų rinktis „Finn“ klasę, bet ten jau visai kita klasė“, – sako R. Milevičius.
Kaunietis savo ateitį sieja su profesionaliu buriavimu. Pramoginis buriavimas vienam geriausių pasaulio buriuotojų – tik laiko gaišimas. „Volvo Ocean Race“ – pats sunkiausias išbandymas buriuotojui. Pasitaikė atvejų, kai laivai skendo. Pasitaikė ir incidentų, kurių metų buriuotojai žuvo.
Tačiau tai R. Milevičiaus negąsdina.
„Ne, ne! Kaip tik atvirkščiai. Pagaunu save galvojant: kur tu esi ir ką darai ir kaip tai iš tikro nerealu“, – sako kaunietis planuojantis dalyvauti ir kitose kitose sunkiausiose pasaulio jachtų lenktynėse.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!