Pirmajame varžybų etape klaipėdiečių laukia varžovas iš Islandijos – „Selfoss“ klubas. Pirmosios ekipų rungtynės rugsėjo 1 dieną vyks Islandijoje, rugsėjo 8 dieną bus žaidžiamas atsakomasis mačas Klaipėdoje. Po jo „Dragūno“ laukia savaitė poilsio bei sezono pradžia Lietuvoje – „CBet LRF taurė“ Garliavoje.
Po praėjusio sezono ekipoje neliko kelių itin svarbių žaidėjų. Ekipa turėjo atsisveikinti su į užsienį išvykusiais Benu Vaicekausku bei Laurynu Palevičiumi, vasarą traumą patyrė ekipos jaunasis talentas Lukas Vanagas, o jo pozicijoje rungtyniaujantis Lukas Simėnas tik dabar baigia reabilitaciją po traumos, patirtos praėjusiame sezone.
Kita vertus, poo dviejų sezonų Islandijoje į Klaipėdą sugrįžta Lietuvos rinktinėje žaidžiantis Karolis Stropus. Taip pat ekipą papildė antrasis brolis Virbauskas. Prie porą sezonų uostamiestyje žaidžiančio Žano Gabrieliaus jungiasi jo vyresnysis brolis Deivydas, kuris praėjusį sezoną buvo aiškus Šiaulių SM „Dubysos – Gubernijos“ lyderis.
B. Vaicekausko netektį treneris Artūras Juškėnas bandys pakeisti ukrainiečiu Maksimu Valiuvaču. Prie klubo prisijungė ir vienas Lietuvos U18 rinktinės lyderių Mykolas Lapiniauskas.
Į komandą sugrįžęs K. Stropus tikisi, kad „Dragūnas“ šį sezoną bus pajėgus rungtyniauti ir tarptautiniame fronte.
– Ar sunku buvo priimti sprendimą po dvejų metų pertraukos grįžti į Lietuvą?
Sunku, nes ieškojau gerų pasiūlymų iš užsienio, bet nelabai sulaukiau tokių, kuriuos norėčiau priimti. Teko gerai apsvarstyti, ar ieškotis žymiai palankesnio piniginio varianto, ar grįžti į Lietuvą ir stengtis save pateikti per aukštesnio lygio Baltijos Lygos ar EHF taurės varžybas.
– Ar buvo daug pasiūlymų iš užsienio? Galbūt siūlė likti tame pačiame „Akureyri“ klube?
– Buvo tam tikrų pasiūlymų Ispanijoje, variantų grįžti į Islandiją, taipogi ir į savo buvusį klubą. Nepavyko suderinti sąlygų Vokietijoje, kur pirmiausia ir norėjau rasti klubą.
– Kaip vertintumėte legionieriaus patirtį Islandijoje?
– Manau, bet kokia patirtis žaidžiant užsienyje yra be galo vertinga, nes gali rankinį įvertinti iš kito kampo, geriau save pažinti, pririnkti patirties, rasti, kaip save patobulinti bei palyginti su kitokio stiliaus žaidėjais, treneriais. Nors manoji patirtis nebuvo tokia gausi ar sėkminga, kaip galėjo būti, aš vertinu savo laiką Islandijoje tikrai teigiamai.
– Kaip manote, kiek per dvejus metus pasikeitė „Dragūnas“ ir Lietuvos klubinis rankinis?
– Lietuvos klubinio rankinio lygis, deja, iš lėto krenta žemyn, nes trūksta naujų, jaunų žaidėjų, trūksta rankinio bendruomenės kaitos. Ji yra, bet, manau, kiek per maža. Didesnė kaita padidintų konkurenciją tiek tarp klubų, tiek pačiuose klubuose. Talentingų jaunesnių žaidėjų tikrai yra, bet, manau, jų skaičius kasmet vis mažesnis. O „Dragūne“ niekas pernelyg nepasikeitė. Taip, atsirado ne vienas naujas veidas, bet tai natūralu, nes komanda visada ieško naujų žaidėjų, naujų talentų, kurie pakeistų iškeliaujančius. Manau, žaidėjų paruošimas čia tikrai geriausias Lietuvoje.
– Kokius tikslus keliate šiam sezonui?
– Norėčiau pasiekti kažką stipraus, būtų nuostabu praeiti du etapus EHF taurės varžybose ar tapti Baltijos lygos prizininku. Bet titulai yra viena, o man, kaip žaidėjui, svarbiausia yra gerai, kokybiškai sužaisti svarbias rungtynes, padėti savo komandai parodyti aukščiausią galimą formą ir kovoti šiek tiek virš savo galimybių ribos. Žinoma, tikiuosi daug pergalių, o kaip bus taip.
– Ar nebaisu, jog vietiniame fronte „Dragūnui“ pritrūks konkurencijos?
– „Dragūno“ komplektacija tikrai gana stipri, nors traumos čia neretas svečias. Tad viskas bus aišku tik sezono metu. Manau, kad šiais metais ne vieną kartą reikės sunkiai kovoti dėl pergalės.
– Ką žinote apie būsimus „Dragūno“ varžovus iš Islandijos?
– Islandai pasižymi ganėtinai laisvu žaidimu, stipriais ir įvairiapusiškais metimais iš įvairių padėčių. Šią komandą treniruoja patyręs treneris, kuriam patikėta treniruoti ir Austrijos nacionalinę rinktinę, tai manau strategas tikrai labai geras ir bus paruošęs komandą labai stipriai. Pati komanda yra jauna, labai greita, stipri, užsispyrusi, kovos iki galo nežiūrint, koks rezultatas degs švieslentėje – jie vis tiek norės įmesti dar. Jie turi įvairaus pobūdžio žaidėjų – gali ir puikiai atakuoti iš toli, apeidinėti su kontaktu, nubėgti į greitą puolimą ar „kilti“ ir mesti iš „gilaus“ krašto. Manau didžiausią įtaką rungtynėms turės padarytos klaidos ir šaltakraujiškumas.
– Koks rezultatas tenkintų pirmose rungtynėse Islandijoje?
– Aš asmeniškai norėčiau laimėti abejas rungtynes. Bet kad ir koks bus rezultatas po pirmųjų, antrosios vis tiek bus velniškai sunkios ir atkaklios. Kadangi abejos komandos yra jaunos, tai nenustebčiau, jei ir rezultatai „užbanguotų“. Tam, kad išlaikytumėme psichologinį pranašumą ir neapkrautumėme savęs, būtų tobula namo parsivežti pergalę kelių įvarčių skirtumu arba bent lygiąsias.