„Niekas nieko nelaidoja, važiuosime kautis ir galvosime apie pergalę. O juk, galų gale, užtektų ir lygiųjų“, – penktadienį atsisveikindamas su sostinės „Siemens“ arena ir mintimis jau persikeldamas į atsakomąją dvikovą Reikjavike, kalbėjo rinktinės vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas.
Bet jis apsiriko – lygiųjų Islandijoje lietuviams nebepakanka. Nebent jos būtų rezultatyvesnės nei mačas Vilniuje.
Kai A. Juškėnas praėjus maždaug pusvalandžiui po rungtynių spaudos konferencijoje komentavo lietuvių pergalę 28:27, užkulisiuose kilo šurmulys islandams ėmus reikalauti atimti iš varžovų vieną įvartį.
Islandijos rinktinės atstovai operatyviai gavo dvikovos vaizdo įrašą ir jame susirado 41-ą minutę.
Diskusijos užvirė dėl du oponentus apėjusio Mindaugo Dumčiaus pelnyto įvarčio. Teisėjai iš Portugalijos jo neįskaitė, užfiksavę pražangą puolime prieš Islandijos rankinio legendą Gudjoną Sigurdssoną.
Nors vaizdo įraše aiškiai matyti, kad greta buvęs ir sustabdyti M. Dumčių bandęs Olafuras Gudmundssonas viena koja perlipo 6 m liniją – tokiu atveju buvo privalu skirti 7 m baudinį į islandų vartus.
Klaidų grandinė pynėsi toliau: M. Dumčiaus įvartis-vaiduoklis švieslentėje buvo pridėtas prie lietuvių kraičio, teisėjo gesto nepastebėjo ir Europos rankinio federacijos (EHF) delegatas iš Latvijos Valerijus Jaškinas, savo konspekte pasižymėjęs rezultatyvią šeimininkų ataką.
Tik prabėgus daugiau nei 5 minutėms susizgribęs Islandijos atsarginių suolas ėmė pirštais baksnoti į švieslentę. Rungtynes pertraukė kelių minučių pauzė, kuomet abiejų ekipų treneriai su komisaru aiškinosi, koks iš tiesų yra rezultatas. Latvis nusprendė palikti lietuvių sąskaitoje M. Dumčiaus įvartį, ir taip padarė meškos paslaugą.
„Tokio atvejo aš dar gyvenime nebuvau matęs, – DELFI prisipažino Lietuvos rankinio federacijos (LRF) generalinis sekretorius Miglius Astrauskas. – Komisaras nuleido galvą, užrašė įvartį, o kai vėl pakėlė akis į aikštę, jau puolė islandai. Taip tas įvartis ir liko. Sekretoriato merginos jam sakė, kad įvarčio nebuvo, bet jis jų nepaisė.“
Kontroversiškas M. Dumčiaus įvartis – nuo 1:05:30
Anot vieno LRF vadovų, po mačo praėjus pusvalandžiui islandai kreipėsi į komisarą, reikalaudami peržiūrėti rezultatą.
Keisčiausia, jog jokio oficialaus raštiško protesto pateikta nebuvo – po poros valandų reikalas buvo sutvarkytas telefonu pasikonsultavus su Viena (Austrija), kur įsikūrusi EHF būstinė.
„Islandai parodė to epizodo įrašą komisarui, jis pradėjo bijoti. Tada paprašė mūsų pilno vaizdo įrašo, perskaičiavo visus įvarčius. Paskui paskambino į EHF vyriausiajam varžybų direktoriui ir paklausė, ką daryti. Išėjo kažkaip keistai, islandams net protesto nereikėjo rašyti. Tuo metu rungtynių protokolas dar buvo nepasirašytas, jie pakeitė rezultatą, o mums pasakė: jeigu norite, galite jūs dabar protestuoti. Mūsų prezidentas (Donatas Pasvenskas – DELFI) po to dar skambino EHF generaliniam sekretoriui Martinui Hausleitneriui, bet tai nieko nebepakeitė“, – prisiminė M. Astrauskas.
Jo nuomone, rezultatas buvo pataisytas nesilaikant procedūrų.
„Mano praktikoje dar nebuvo taip, kad teisėjas po rungtynių keistų rezultatą protokole. Turėjo būti oficialus islandų protestas, tuomet procedūra vyktų bent kelias dienas. Tokia buvo ir mūsų pozicija, mes to reikalavome. Bent kurį laiką dar būtume pabuvę laimėtojais“, – juokėsi LRF generalinis sekretorius.
Bet ankstų antradienio rytą į Reikjaviką Lietuvos rinktinė išskris neturėdama nė minimalaus rezervo. Trečiadienį nuo 23 val. Lietuvos laiku darbą A. Juškėno auklėtiniams, svajojantiems iškopti į planetos pirmenybes po 21 metų pertraukos, reikės pradėti nuo nulio.
– Nemanote, jog lietuviai turėjo pateikti protestą dėl procedūrinių pažeidimų? – DELFI paklausė M. Astrausko
– Ką ten protestuosi, jeigu to įvarčio tikrai nebuvo. Gali šurmulį pakelti, visus supykdyti, prieš save nuteikti. Bet naudos iš to nebus. Taip, šioje vietoje mes nukentėjome, nes 20 minučių rezultatas buvo kitoks nei mes galvojome. Ir tai turėjo įtakos: paskutinėmis minutėmis komandos taktika būtų buvusi kitokia, žaidimas kitaip organizuotas. Aišku, dabar rašysime laiškus EHF, atkreipsime jų dėmesį. Bet antrą kartą rezultato nebepakeisi, to įvarčio tikrai nebuvo.
Man keista tai, kad komisaras leido užsimegzti tokiai diskusijai po rungtynių. Sunku įsivaizduoti, jog lietuviai galėtų taip be jokių protestų išsisukti, jei žaistų, pavyzdžiui, su vokiečiais. Nežinau, ar mūsų kas nors klausytų. Gal čia ir autoritetas šiek tiek lemia.
– Ne kartą matėte kontroversiško epizodo pakartojimą. Kaip vertinate teisėjo sprendimą fiksuoti pražangą puolime M. Dumčiui?
– Faktas, kad islandai peržengė 6 metrų liniją: vienas stovėjo ties 5 metrais, kitas – ties 4 metrais. Kokia dar pražanga čia gali būti? Teisėjai sutiko suklydę, bet jų sprendimų ginčyti negalima.
– Kaip komanda reagavo į pakeistą rezultatą?
– Iš karto informavau trenerius ir komandą, kad vyksta toks procesas, kad komisaras prašo draugiškai sutikti su lygiosiomis. Mes nesutikome, išsakėme savo nuomonę, bet vis tiek reikalas išspręstas islandų naudai. Komanda, sakyčiau, sureagavo ramiai. Įvartis, žinoma, svarbu, bet dar laukia 60 minučių rankinio Islandijoje. Manau, mūsiškių taktikai ir nusiteikimui tas vienas įvartis didelės reikšmės neturi.
– Kaip dabar vertinate Lietuvos rinktinės galimybes Reikjavike padaryti tai, ko, pasirodo, nepavyko Vilniuje?
– Matau rinktinės potencialą – namuose ji neišnaudojo daug gerų progų, rungtynių pradžioje dėl psichologinių priežasčių buvo susikausčiusi, 10-15 minučių žaidė ne savo žaidimą. Manau, Islandijoje tokio jaudulio pavyks išvengti, islandai patys jaus didesnį spaudimą, nes, kaip ten bebūtų, yra šios poros favoritai. Esu nusiteikęs optimistiškai.
– Ar treneriai jau apsisprendė dėl sudėties, kurią naudos atsakomosiose rungtynėse?
– Mano žiniomis, lieka ta pati sudėtis, kuri rungtyniavo Vilniuje.