Praėjusį mėnesį Kaune vykusio Europos čempionato šokių ant ledo rungties bronzą su Sauliumi Ambrulevičiumi laimėjusi 29-erių sportininkė pateikė dokumentus prašydama suteikti jai Lietuvos pilietybę išimties tvarka.
Du sykius lietuviško paso A. Reed prašė prieš 2022 metų Pekino olimpines žaidynes, tačiau prezidento Gitano Nausėdos atsakymai tuomet buvo neigiami.
Pilietybė netrukdo A. Reed atstovauti Lietuvai visose aukščiausio rango dailiojo čiuožimo varžybose, išskyrus olimpines žaidynes.
Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka Lietuvos piliečiu galima tapti pasižymėjus ypatingais nuopelnais valstybei – jais laikoma „veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo“.
Be to, būtina sąlyga – integracija į Lietuvos visuomenę: nuolatinis gyvenimas Lietuvoje ir sugebėjimas bendrauti lietuvių kalba. Jeigu asmuo nuolat negyvena Lietuvoje, reikalingi „kiti akivaizdūs įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę“.
A. Reed ir S. Ambrulevičius sezono metu gyvena ir treniruojasi Monrealyje (Kanada), kalbėti lietuviškai amerikietė kol kas neišmoko.
Vis dėlto ji pati tikina besijaučianti Lietuvos visuomenės dalimi, primena pandemiją, kai dėl įvairių kelionių ribojimų buvo ilgesniam laikui apsistojusi Lietuvoje ir susipažino su gražiausiais jos kampeliais.
„Niekada nesijaučiau didesnė lietuvė nei tą akimirką, kai nusilenkėme pilnutėlei arenai po paskutinio mūsų pasirodymo Kaune. Mačiau visas tas vėliavas, palaikymą, netgi ašaras tribūnose. Jaučiuosi visiškai apgaubta Lietuvos žmonių meilės. Palaikymas, kurio sulaukėme po Europos čempionato, padrąsino mane dar kartą prašyti Lietuvos pilietybės.
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje praleidau daug laiko. Negaliu suskaičiuoti, kiek sykių perėjau Laisvės alėja ir vaišinausi spurgomis, dviračiu nuvažiavau iš Klaipėdos į Nidą, glosčiau Puntuko akmenį, vaikščiojau medžių viršūnėmis Anykščiuose, jodinėjau Sartuose, plaukiojau ežeruose.
Susipažinau su draugais, kurie tapo mano šeima, Saulius atidarė man savo namų duris ir parodė, kokia ypatinga ši šalis. Iš visos širdies galiu pasakyti, kad Lietuva yra ir mano namai“, – socialiniame tinkle rašė A. Reed.
Primename, kad Europos dailiojo čiuožimo medalių Lietuvos atstovai nebuvo laimėję 18 metų.
2000-aisiais ir 2006-aisiais bronza šokių ant ledo varžybose pasipuošė Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. 2000 metais jie taip pat iškovojo bronzos medalį pasaulio čempionate.
M. Drobiazko Lietuvos pilietybė 1993 metais taip pat buvo suteikta išimties tvarka, bet atimta pernai dėl esą „viešai reiškiamo palaikymo karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui“.
Dar viena čiuožėja – amerikietė Isabella Tobias – pilietybę išimties tvarka gavo 2013 metais ir netrukus su Deividu Stagniūnu čiuožė Sočio olimpinėse žaidynėse, bet po sezono partneriui baigus karjerą dėl traumų pora iširo, ir I. Tobias daugiau Lietuvai nebeatstovavo.
A. Reed ir S. Ambrulevičiaus artimiausias išbandymas laukia kovą Monrealyje, kur vyks pasaulio čempionatas.