Moterų 3000 m sportinio ėjimo distanciją B. Virbalytė įveikė per 12 min. 31,60 sek. – geriausias rezultatas pasaulyje šiemet. Tačiau sportininkės džiaugsmą prislopino įvykiai Ukrainoje. Beje, šios šalies vėliava lengvosios atletikos manieže kabėjo visų varžybų metu.
„Nuo pat ryto susikaupti varžyboms buvo sudėtinga, visi žinome įvykius Ukrainoje ir tikrai jaučiu, kad mus kiekvieną atskirai tai veikia. Buvo sunku susikaupti, informaciją sekiau ir vakar, ir šiandien. Šis sezonas nuo pat pradžios man nesiklostė taip, kaip norėjau, viskas susideda į krūvą. Pademonstruotas rezultatas tikrai nėra mano asmeninis rekordas, daugelį kartų esu ėjusi greičiau. Bet šiai dienai, esant šiai situacijai, tikrai džiaugiuosi šiuo rezultatu“, – komentavo B. Virbalytė.
Iš treniruočių stovyklos Dominikos Respublikoje lengvaatletė grįžo tik prieš kelias dienas. Kitą savaitę Londono, Rio de Žaneiro ir Tokijo olimpinių žaidynių dalyvė drauge su Lietuvos ėjikų komanda dalyvaus pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate, kuris vyks Omane.
„Žinome, kad mažiau nei už savaitės laukia pasaulio komandinis sportinio ėjimo čempionatas, tad šiandien išsikrauti pilnai tikrai nebuvo reikalo. Tikrai džiaugiuosi pademonstruotu rezultatu, nes šį sezoną niekas pasaulyje greičiau nėra ėjęs“, – teigė B. Virbalytė.
Asmeninį rekordą 60 m bėgimo rungties atrankoje pagerino Gediminas Truskauskas, nuotolį įveikęs per 6,73 sek. Finale jis buvo kiek lėtesnis (6,77 sek.), tačiau iškovojo ketvirtą Lietuvos čempiono titulą šioje distancijoje.
Šį sezoną sprinteris dukart gerino šalies 200 m rekordą, tačiau po rekordinių varžybų Valmieroje jis susirgo koronavirusu ir vėl treniruotis pradėjo tik kiek daugiau nei prieš savaitę.
„Prieš savaitę turėjome kontrolines 60 m varžybas, ten subėgau per 6,82 sek. Paanalizavome, ko pritrūko ir bandėme per tą savaitę sutvarkyti techninius niuansus. Praėjo savaite daugiau laiko po kovido, atsigavau. Susirgęs izoliavausi, gerą savaitę neturėjau treniruočių – tai išmušė iš ritmo. Tačiau sezonas užbaigtas su trenksmu. Žinoma, norėjosi maksimaliai gerai, o iki to trūko, kad finale pakartočiau atrankos rezultatą arba subėgčiau geriau“, – sakė G. Truskauskas.
Be B. Virbalytės ir G. Truskausko geriausius Lietuvos sezono rezultatus pavyko pasiekti dar keturiems sportininkams: rutulio stūmikams Šarūnui Banevičiui (18,43 m) ir Ievai Zarankaitei (16,30 m) bei šuolininkams į aukštį Urtei ir Juozui Baikščiams.
U. Baikštytė įveikė 190 cm, pasiekė asmeninį uždarų patalpų rekordą ir pakartojo savo absoliutų rekordą – praėjusią vasarą jai identišką aukštį peršokti pavyko sykį.
„Džiaugiuosi, kad pavyko įvykdyti visus tikslus, kurie svarbūs varžybose, bet šiandien tikrai nesitikėjau tiek šokti. Pastebėjau, kad savijauta dažnai būna apgaulinga, tad išėjo išties neblogai, – komentavo U. Baikštytė. – Ar buvo realu peršokti 192 cm? Manau, tikrai realu. Reikės pažiūrėti 190 cm bandymo pakartojimą, bet jutau, kad dar buvo pora centimetrų rezervo. Techninės klaidos šiek tiek sutrukdė šokti aukščiau, bet vasarą tikrai šoksiu, jei viskas gerai.“
Savo žiemos sezoną Lietuvos sezono lyderė įvertino vidutinišku pažymiu: „Parašyčiau gal šešetą-septynetą, nes buvo sunku įsivažiuoti. Rezultatai iš pradžių varžybose nedžiugino, bet jaučiau, kad galiu šokti aukščiau ir džiaugiuosi, kad tuos tikslus pavyko išpildyti bent į sezono pabaigą“.
Analogiškoje vyrų rungtyje konkurencijos nesulaukė J. Baikštys: šiaulietis peršoko 225 cm, pasiekęs asmeninį uždarų patalpų rekordą. Įveikęs 225 cm, sportininkas kartelę kėlė į 230 cm aukštį – tai 2 centimetrais aukščiau nei Raivydui Staniui priklausantis Lietuvos uždarų patalpų rekordas.
„230 cm buvo realu dar pernai vasarą, tiesiog gavau traumą. Fizinės ypatybės leidžia man šokti ir daugiau, tik neleidžia technika. Visą sezoną vargstu su technika, su įsibėgėjimu. Nesigauna nei treniruotėse, nei varžybose. Nustebau peršokęs 225 cm, galvojau, kad bus mažiau, – sakė J. Baikštys. – Jei rašyčiau pažymį, gal duočiau septynetą. Ne apie tokius rezultatus galvoju. Atsižvelgus į visas rudens ir žiemos problemas, gal ir gerai tas 225 cm, bet iš savęs reikalauju daug daugiau.“
Beje, sausio paskutinį savaitgalį vykusias Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybas sportininkas praleido, nespėjus atsistatyti po Covid-19 viruso.
„Aš pratęs (juokiasi – aut. past.). Pratęs išeiti tų priverstinų atostogų. Buvo tai traumelė, tai sirgau. Lengva forma sirgau, fiziškai neišmušė, tik tiek, kad praleidau treniruotes“, – paaiškino J. Baikštys.
Lietuvos čempionais tapo ir kiti favoritai: 5000 m sportinio ėjimo varžybas laimėjo Marius Žiūkas (20 min. 38,63 sek.), o 1500 m bėgimą – Simas Bertašius (3 min. 50,59 sek.).
Sekmadienį paaiškės dar 10 rungčių Lietuvos čempionai.
Rezultatai:
Vyrai
60 m. 1.Gediminas Truskauskas (Vilnius) 6.77 (atrankoje – 6.73, geriausias Lietuvos sezono rezultatas ir asmeninis rekordas, ketvirtas iš eilės laimėtas čempionatas), 2.Kristupas Seikauskas (Kaunas/Panevėžys) 6.82 (asmeninis rekordas), 3.Adas Dambrauskas (Kėdainiai/Vilnius) 6.84.
400 m. 1.Dariuš Križanovskij (Vilnius) 49.64 (asmeninis rekordas, pirmas laimėtas čempionatas), 2.Benediktas Mickus (Klaipėda) 49.83, 3.Lukas Sutkus (Telšiai) 50.17.
1500 m. 1.Simas Bertašius (Raseiniai/Vilnius) 3:50.59 (čempionas septintus metus iš eilės), 2.Robertas Vališauskas (Šiauliai/Šiaulių r.) 3:52.79 (asmeninis rekordas), 3.Lukas Tarasevičius (Alytus/Švenčionys) 3:55.67 (asmeninis rekordas).
Aukštis. 1.Juozas Baikštys (Šiauliai) 2.25 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis uždarų patalpų rekordas, pakartojo pernykštį laimėjimą), 2.Mantas Liekis (Klaipėda) 2.10, 3.Tomas Turskis (Klaipėda) 2.05.
Tolis. 1.Artūras Raklevičius (Vilnius) 7.22 (pirmas laimėtas čempionatas), 2.Marius Vadeikis (Kaunas) 7.21, 3.Tomas Lotužis (Skuodas/Vilnius) 7.11.
Rutulys. 1.Šarūnas Banevičius (Klaipėda/Klaipėdos r.) 18.43 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, devinta pergalė uždarų patalpų čempionate), 2.Vytenis Ivaškevičius (Vilnius) 17.58 (asmeninis uždarų patalpų rekordas), 3.Augustas Inda (Kaunas/Šiauliai) 16.55.
5000 m ėjimas. 1.Marius Žiūkas (Vilnius/Jonava) 20:38.63 (sportinio ėjimo rungtį Lietuvos uždarų patalpų čempionatuose laimėjo 11-ą kartą) 20:38.63, 2.Tadas Šuškevičius (Vilnius) 22:10.43, 3.Ignas Dumbliauskas (Druskininkai) 22:41.79 (asmeninis rekordas).
Moterys
60 m. 1.Akvilė Andriukaitytė (Panevėžys/Vilnius) 7.50 (nugalėjo antrus metus iš eilės, trečią kartą per visą laiką), 2.Lukrecija Sabaitytė (Vilnius) 7.52 (asmeninis rekordas), 3.Andrė Ožechauskaitė (Kaunas) 7.55.
400 m. 1.Roberta Žikaitė (Kaunas/Raseiniai) 58.28 (asmeninis rekordas, pakartojo pernykštį laimėjimą), 2.Ema Sarafinaitė (Jonava) 58.56 (asmeninis rekordas), 3.Gintarė Blažytė (Vilnius) 59.19 (asmeninis rekordas).
1500 m. 1.Vytautė Budavičienė (Kaišiadorys) 4:36.51 (pirmas laimėtas čempionatas), 2.Meda Repšytė (Šiauliai) 4:53.75, 3.Akvilė Bučytė (Vilnius) 4:55.67 (asmeninis rekordas).
Aukštis. 1.Urtė Baikštytė (Šiauliai) 1.90 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis uždarų patalpų rekordas, trečias laimėtas čempionatas), 2.Gintarė Tirevičiūtė (Palanga) 1.70, 3.Viltė Stašaitytė (Kėdainiai/Vilnius) ir Greta Remeikytė (Klaipėda) 1.65.
Tolis. 1.Emilija Strupaitė (Šiauliai) 5.59 (pirmas laimėtas čempionatas), 2.Austė Macijauskaitė (Kaunas) 5.54, 3.Simona Bukovskė (Kaunas) 5.48.
Rutulys. 1.Ieva Zarankaitė (Utena) 16.30 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, trečias iš eilės laimėtas čempionatas), 2.Sonata Rudytė (Rokiškis/Vilnius) 12.78 (asmeninis rekordas), 3.Eglė Zarankaitė (Utena/Vilnius) 12.68.
3000 m ėjimas. 1.Brigita Virbalytė-Dimšienė (Vilnius) 12:31.60 (geriausias sezono rezultatas pasaulyje, sportinio ėjimo rungtį Lietuvos uždarų patalpų čempionatuose laimėjo 13-ą kartą), 2.Monika Vaiciukevičiūtė (Klaipėda) 13:01.25, 3.Justė Perveneckaitė (Švenčionys) 14:02.89.