Pasiskelbė pasaulio rekordininku
Per karjerą 36-erių baidarininkas pelnė ne vieną titulą, tarp kurių svarbiausi yra trys pasaulio čempionatų aukso medaliai, iškovoti irkluojant dvivietę su Egidijumi Balčiūnu.
Tačiau visi jie buvo pelnyti neolimpinėje 200 m rungtyje, todėl, remiantis Kūno kultūros ir sporto įstatymu, A. Duonėla pasitraukęs iš didžiojo sporto negalėjo pretenduoti į mėnesinę rentą, kurios dydis šiuo metu siekia beveik 2,7 tūkst. litų.
Tiesa, įstatymas numato rentą sportininkams, kurie, varžydamiesi olimpinės sporto šakos neolimpinėje rungtyje, yra tapę ir pasaulio čempionais, ir planetos rekordininkais.
Būtent šia sąlyga pamėgino pasinaudoti A. Duonėla, praėjusiais metais oficialiai paskelbęs apie savo karjeros pabaigą.
Vis dėlto rentas skirianti KKSD generalinio direktoriaus Klemenso Rimšelio sudaryta komisija, įvertinusi gautus dokumentus, ekspertų išvadas ir Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (ICF) pateiktus duomenis, A. Duonėlos prašymą atmetė, o supykęs atletas savo tiesą nusprendė įrodyti teisme.
Įskaičiavo ir parodomąsias varžybas
Anot KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Vytauto Vainio, rentos A. Duonėlai nuspręsta nemokėti, nes jis negali būti vadinamas pasaulio rekordininku.
Priežastis – elementari: planetos rekordai baidarių ir kanojų irklavime paprasčiausiai nėra oficialiai fiksuojami, kadangi rezultatus nemaža dalimi lemia ir tokie pašaliniai veiksniai kaip oro sąlygos, vandens temperatūra, konkretaus irklavimo kanalo savybės.
„Esame vykdomoji grandis ir turime žiūrėti, kad būtų laikomasi įstatymų. Manome, kad dabartinis įstatymas nesuteikia teisės A. Duonėlai gauti rentą“, – DELFI sakė V. Vainys.
Savo kreipimesi į KKSD A. Duonėla nurodė pasiekęs tris pasaulio rekordus. Vienas jų esą užfiksuotas 2003 metais 200 m distancijoje irkluojant dvivietę su E. Balčiūnu.
Kitos dvi rungtys, kuriose lietuviui esą pakluso planetos rekordai, baidarėmis ir kanojomis mažiau besidomintiems sporto mėgėjams skamba neįprastai. A. Duonėlos teigimu, 2006 metais rekordą jis užfiksavo irkluodamas vienvietę baidarę estafetėje 4 po 100 m.
Dar egzotiškesnė specialioji estafetė, kurioje 100 m atstumą pakaitomis įveikia vienvietės, dvivietės ir keturvietės įgulos. Šią rungtį rekordiniu tempu A. Duonėla esą įveikė 2007 metais.
Tačiau Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) generalinis sekretorius Romas Petrukanecas DELFI teigė, jog tokios parodomosios varžybos, kiek siekia jo atmintis, vyko vieną vienintelį kartą.
Rentininkų – virš šimto
Teistis dėl rentos A. Duonėlai nebūtų prireikę, jei Seimas būtų priėmęs dar 2010 metais KKSD inicijuotas Kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisas.
Pastarosiose numatyta galimybė skirti rentą sportininkams, bent tris kartus tapusiems olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio čempionais. Tačiau projektas pasimetė Seimo labirintuose ir dienos šviesos iki šiol taip ir neišvydo.
A. Duonėlos bylą nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas. Buvusio sportininko advokatas Jaunius Gumbis komentuoti savo kliento pretenzijų nepanoro.
Šiuo metu rentas iš valstybės biudžeto gauna 109-i karjerą baigę atletai.
Į rentą pretenduoti gali olimpinių žaidynių čempionais ar prizininkais, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio čempionais, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio, olimpinių žaidynių rekordininkais, olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties ir pasaulio čempionais, ir pasaulio rekordininkais, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių nugalėtojais bei rungties, kuri iki rezultato pasiekimo buvo išbraukta iš olimpinių žaidynių programos arba įtraukta į ją po rezultato pasiekimo, pasaulio ar Europos čempionais iki 1990 m. kovo 11 d. tapę sportininkai.