Užsienio žiniasklaidos duomenimis, už tokį sprendimą balsavo 9 WADA vykdomojo komiteto nariai iš 12.
RUSADA buvo suspenduota 2015-aisiais, kilus beprecedenčiam dopingo skandalui, pakirtusiam pasitikėjimą dopingo kontrole Rusijoje.
Keli nepriklausomi tyrimai tuomet atskleidė, kad RUSADA dalyvavo susitepusių rusų atletų dangstymo ir mėginių klastojimo schemose, kurios apėmė aukščiausius šalies vadovus, Rusijos sporto ministeriją, Federalinę saugumo tarnybą (FSB), dopingo prievaizdus ir Maskvos laboratoriją.
2016-ųjų vasarį Rusijoje mįslingomis aplinkybėmis mirė du buvę aukšto rango RUSADA pareigūnai Viačeslavas Sinevas ir Nikita Kamajevas.
RUSADA vadovybė buvo performuota, pakeista dauguma darbuotojų, tačiau pagrindinių sąlygų, kurias kėlė WADA mainais į suspendavimo atšaukimą, Rusija taip ir neįgyvendino: nepripažino McLareno ataskaitos teiginių apie valstybės remiamą dopingo sistemą ir nesuteikė tarptautiniams ekspertams prieigos prie Maskvos laboratorijoje saugomų rusų sportininkų mėginių.
Nepaisant to, pastaruoju metu WADA vadovybė ieškojo kompromiso su rusais. BBC paviešino WADA generalinio direktoriaus Olivier Nigglio susirašinėjimą su naujuoju Rusijos sporto ministru Pavelu Kolobkovu, kuriuo ieškota kompromiso, kaip atkurti RUSADA narystę.
Tokiam scenarijui pastarosiomis savaitėmis viešai priešinosi kai kurie WADA vadovai ir atskiros Vakarų šalių antidopingo agentūros, jį kritikavo sportininkų organizacijos ir pavieniai atletai. Buvęs Maskvos laboratorijos vadovas Grigorijus Rodčenkovas, pabėgęs į JAV ir tapęs svarbiausiu amžiaus dopingo bylos liudininku, galimą Rusijos sugrąžinimą į antidopingo sistemą pavadino „katastrofa“.
Sankcijas Rusijai toliau taiko kai kurių sporto šakų, pavyzdžiui, lengvosios atletikos ar biatlono, tarptautinės federacijos ir Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC). Šiemet Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo tik papildomą patikrą įveikę rusai, be to, jie varžėsi be savo nacionalinių simbolių – vėliavos ir himno.