Pasaulio plaukimo čempionatas Fukuokos „Marina Messe“ arenoje baigsis sekmadienį. Kol kas neaišku, ar čempionato uždarymo vakarą į baseiną šoks vieną auksą Japonijoje jau nuskynusi R. Meilutytė. Kad taip nutiktų, šeštadienio popietę 26-erių kaunietei dar reikės įveikti moterų 50 m plaukimo krūtine pusfinalio barjerą (šiandien 14.26 val.).
Visi kiti Lietuvos plaukikai čempionatą jau pabaigė, o geriausius rezultatus, neskaičiuojant R. Meilutytės aukso 100 m plaukimo krūtine rungtyje, pademonstravo Kotryna Teterevkova ir Aleksas Savickas.
21-erių vilnietė pateko į moterų 200 metrų krūtine plaukimo finalą ir jame užėmė šeštąją vietą, o 20-metis JAV studijuojantis panevėžietis vyrų 200 m krūtine atrankos varžybose iškovojo kelialapį į Paryžiaus olimpines žaidynes. Patekti finalą jam sukliudė ir debiutanto jaudulys. „Kinkos drebėjo“, – po pusfinalio neslėpė pats plaukikas.
Tuo metu vienam iš rinktinės lyderių – 28-erių D. Rapšiui – Japonijoje nepavyko įveikti nė vienos distancijos atrankos barjero. Aukštos temperatūros čempionato išvakarėse užkluptas plaukikas apskritai nusprendė nedalyvauti 400 m plaukimo laisvu stiliumi rungtyje, o 200 ir 100 m distancijose savo pasirodymus baigė po atrankos varžybų. Lietuviai nestartavo ir planuotose estafečių rungtyse.
„Iš Dano mes tikėjomės medalio“, – kalbėdamas su Lietuvos žurnalistais „Marina Messe“ arenoje tiesiai šviesiai pareiškė S. Binevičius, išsamiai atsakęs ir į kitus aktualius klausimus apie rinktinės pasirodymą čempionate Japonijoje.
– Sauliau, nors pasirodymai dar nėra baigti, kokius įspūdžius palieka ligšioliniai rezultatai Japonijoje?
– Turbūt visa šalis ir vandens sporto šakų bendruomenė tikėjosi medalio, net gal ir dviejų. Šiuo metu turime vieną, dar laukiame paskutinio Rūtos pasirodymo. Kaip mes, profesionalai, sakome – jeigu tu pasaulio čempionate pasiekei asmeninius rekordus, reiškia, kad komanda sudirbo gerai. Jeigu nepasiekei, kažkas buvo blogai pasiruošime arba nepataikei į formą. Turime gerų rezultatų – medalį, finalą, pusfinalius.
Bet turime ir trupučiuką nusivylimų, taisytinų klaidų. Dauguma rinktinių kalba ir žiūri, ką pakeisti. Vis dėlto esame Azijos žemyne ir sportininkams sunku susikoncentruoti, pasiekti piką. Šiuo metu komandinėje įskaitoje atrodome neblogai – tarp Europos šalių esame dešimtoje vietoje, medalių įskaitoje taip pat atrodome neblogai. Tikimės tokioje pozicijoje ir išlikti. O visos koreguotinos detalės lieka mūsų viduje – reikia tiesiog pasitaisyti, kad vasarį Katare vyksiančiame čempionate išplauktume su gerais rezultatais,o vėliau kuo daugiau sportininkų turėtume olimpinėse žaidynėse.
– Minėjote, kad tikėjotės medalio. Ar iš Rūtos to laukėte olimpinėje 100 metrų distancijoje, ar dar nepasibaigusiose 50 metrų plaukimo krūtine varžybose?
– Žinokite, viskas „statyta“ buvo net ne ant Rūtos. Su ja – viskas tvarkoje, tiesiog tikėjomės ir iš Dano. Kaip įprastai – tikiesi maksimumo, o gauni vidurkį. Džiaugiamės Rūtos suspindėjimu, bet laukėme medalio ir iš Dano. Bet liga, visas pasiruošimas... turbūt nepataikyta į formą. Nors treneriai sakė, kad jis tikrai buvo gerai pasirengęs, geros formos. Taigi, tikėjomės 1-2 medalių ir minimum kokių 3 olimpinių normatyvų. Dabar turime gerą A. Savicko gerą pasirodymą.
Nuostabus rezultatas – ir K. Teterevkovos patekimas į 200 metrų krūtine plaukimo finalą ir jame užimta šeštoji vieta. Tiesa, net ir tai neužtikrino olimpinio normatyvo, apie ką dabar galvoja visi sportininkai. Nors Kotryna dabar yra pasaulio „Top-10” plaukikė 200 m krūtine rungtyje, į Paryžiaus olimpines dar nepateko. Olimpinio normatyvo dar neturi ir Andrius Šidlauskas. Taigi, tų normatyvų laukiame, nors atsakomybė sportininkus ir slėgs. Gerai, kad Rūta ir Danas užbėgo į priekį ir tuos normatyvus „pasidarė“ anksčiau. Jie jau buvo ramūs.
– Kokia priežastis buvo tikėtis apdovanojimo iš D. Rapšio, kuris per karjerą nėra iškovojęs medalio ilgame 50 metrų baseine, neskaitant to karto, kai po „auksinio“ finišo Pietų Korėjoje buvo diskvalifikuotas? O ir dabartiniai rezultatai juk nebegrįžta į tą 2019-ųjų formą.
– Mes traktuojame, kad jis yra iškovojęs medalį. Nes visi specialistai pripažįsta, kad tas jo krūptelėjimas 2019-ųjų finale neturėjo jokios įtakos rezultatui. Nežinau, gal ir reikėtų šioje vietoje keisti taisykles, nes tai buvo nevalingas judesys. Sunku pasakyti, ar tai priklausė nuo jaudulio, ar nuo žiūrovų. Nes visgi tai buvo pirmas startas, arenoje – daug nesuvaldytų žiūrovų iš Kinijos. O to prarasto pasaulio čempiono vardo iki šiol neišpasakytai gaila.
Šį kartą Danui pasiruošimas buvo „sustatytas“ puikiai. Ir nesvarbu, kad metai bėga, jis per treniruotes padaro viską ką gali ir tai daro puikiai. Jam tiesiog reikia viduje sugrįžti ir tą medalį pasiimti. Bet šitam pike, kai lieka 1-2 savaitės iki čempionato, daug kas vyksta kaip kortų lošime – kai kurie sportininkai palūžta ir prisimena senus dalykus, prisideda stresas. Tikrai tikėjomės medalio.
– Prieš čempionatą buvo planuota, kad plaukikai dalyvaus 4x100 metrų mišriose ir 4x100 m vyrų kombinuotose estafetėse, bet jau atvykę į Japoniją jų atsisakėte – kaip skelbėte, siekiant susikoncentruoti į asmeninius rezultatus. Kaip dabar vertinate tą sprendimą?
– Dabar vertiname gerai, nes nesitikėjome, kad Rūta laimės medalį 100 m distancijoje ir bus taip stipriai apkrauta. Iš esmės estafečių norėjome, bet mišri estafetė būtų sumaišiusi ir Rūtai, ir Savickui. Manau, prie to sugrįšime vasarį Dohoje vyksiančiame pasaulio čempionate. Gal ne pilna sudėtimi, gal pasipildysime kažkuo kitu iš jaunimo varžybų.
Iš esmės plaukimas – sporto šaka, kuri reikalauja stipraus individualaus pasiruošimo, stipraus charakterio, o jis kartais padeda, bet kartais ir sutrukdo. Pakartosiu, kad iš esmės estafečių norėjome – jis būtų parodęs mūsų tikrąjį lygį. Tačiau patys sportininkai nusprendė kitaip. Pagal planą turėjome jose dalyvauti, bet tikiuosi, kad Dohoje tai padarysime ir būsime tarp 16 geriausių komandų.
– Kalbant apie gerus rezultatus, turbūt labiausiai pradžiugino A. Savickas, kuris 200 metrų krūtine rungtyje pateko į pusfinalį ir įvykdė Paryžiaus olimpinių žaidynių A normatyvą. Kiek džiaugiatės jo progresu per metus?
– Super! Visų pirma labai gerai, kad jis studijuoja (JAV, Floridos universitete, – red. past.). Nes mes turime sportininkų, kurie nebaigę mokslų ir jiems vėliau sunku integruotis į gyvenimą. Aleksas pasirinko labai gerą universitetą ir pasitaiko atvejų, kad tokioje stiprioje aplinkoje sportininkai prapuola, nes pagrindinis dėmesys ten būna skiriamas pirmo ryškumo žvaigždėms. Pirmais metais NCAA varžybose jis šiek tiek „sudegė“, nesudalyvavo pagal savo galimybes, bet pasaulio čempionate išdarinėjo tikrus stebuklus.
Normatyvas, emocijos – aš pats buvęs sportininkas, išgyvenau. Tarp rytinės ir vakarinės dienos dalies jis turėjo sunkų periodą, neužmigo, o tai padarė įtaką. Galėjome turėti arba finalininką, arba net ir medalininką. Ta Alekso galutinė 11-a vieta neatspindi tikrojo potencialo – juk jam dar tik pirmi metai čempionate, jis iš visko mokosi. Taigi, labai džiaugiamės, tai yra labai pozityvi naujiena, nes ateina jauna karta, turime ir daugiau perspektyvių sportininkų.
Kiek gaila, kad Aleksas nevyksta į studentų universiadą Kinijoje, kur pagal dabartinę formą galėtų ir 100 metrų normatyvą „užkabinti“. Bet jis nori pailsėti – sezonas ilgas, suprantame sportininkus. Nežinia, ar Aleksą išleis į pasaulio čempionatą Dohoje, nes vyks pasiruošimas NCAA varžyboms. Norėtume, bet greičiausiai jis koncentruosis į olimpiadą, prieš tai kažkur dar bandydamas „nugriebti“ 100 metrų normatyvą.
– Kiek arti pagrindinės rinktinės yra likęs dabartinis jaunimas. Ypatingai – merginos, Smiltė Plytnikaitė ir kitos, vykstančios į čempionatus. Ar galima papildymą išvysti jau Dohoje?
– Galime to tikėtis. Jau dabar komandoje turėjome Daniil Pancerevą ir Eriką Grigaitį. Gaila, kad jiems nepavyko įvykdyti asmeninių rekordų – kažkas su asmeniniu pasiruošimu buvo blogai. Bet jų dar laukia universiada ir Eurpos U-23 čempionatas – lauksime jų rezultatų. Lygiai taip pat ir su Smilte. Kad ir kokia ji būtų stipri, žvelgiant į suaugusiųjų sportą tu susiduri su kita realybe. Ateina patyrę atletai, o kai tu pamatai starto protokolą – nesvarbu, koks pats esi geras Europoje – ima bėgioti šiurpuliukai, sunku suvaldyti emocijas.
Bet iš jaunimo rinktinės matau 2-4 kandidatus. Yra Tomas Navikonis, yra ir kitų normatyvų nepadariusių sportininkų. Mes matome, koks pajėgus šitas čempionatas, kad A. Savickas plaukė 200, bet neplaukė 100 metrų distancijos, o A. Šidlauskas – atvirkščiai. Tiesiog normatyvai labai aukšti, o plaukime pataikyti į formą pavyksta ne visada. Į Dohą bus arčiau skristi, ne taip sunku, kaip čia Azijoje – koncentruojamės ir į tai, kad turėtume bent vieną estafetę ir olimpinėse žaidynėse.
– Čempionatas Dohoje – vasario mėnesį, o įprastai pasaulio čempionatų olimpiniais metais nebūna. Kiek realu tose pirmenybėse pamatyti rinktinės lyderius – tuos, kurie jau turės olimpinius normatyvus?
– Matysime, ką treneriai pasakys. O trenerių komandą turime labai jauną. Tuo džiaugiuosi, nes mes jau kalbame ne tik apie kitų metų Paryžiaus olimpiadą, bet ir apie ateities žaidynes. Rezultatai Japonijoje – visai neblogi: du finalai, pusfinaliai, medalis. Turime potencialą ateičiai. O ar rinktinės lyderiai bus Dohoje? Aš manau, kad bus. Jeigu pastebėtumėte, dauguma pasaulio lyderių po olimpinių žaidynių darė pertraukas. Dauguma mūsų sportininkų pertraukų neturėjo, visada traukia mūsų rinktines. Nes ir jiems reikia tų rezultatų, ir mūsų asociacijai jų reikia.
O kai kurios didžiosios pasaulio šalys renkasi kitą modelį, daro pertraukas. Manau, mes jos nedarysime, pasiruošę keliausime į Dohą ir ten matysime visus mūsų geriausius atletus. Juk mes įprastai vasarį-kovą irgi turėdavome atranką, taigi viskas pagal kalendorių sutampa. O į Dohą keliauti tikrai arčiau, bus proga pasitikrinti jėgas.
Tuo pačiu ten bus tikimybė užimti aukštesnes vietas, kaip kad būna ir po olimpinių žaidynių vykstančiuose čempionatuose, kuriuos praleidžia dalis žvaigždžių Dauguma JAV universitetų lyderių ruošis NCAA varžyboms ir tie, kurie turės olimpinius normatyvus, čempionatą Katare praleis. Taigi, yra galimybių užimti aukštesnes vietas.