Sidabrinis olimpinių žaidynių prizininkas vasario pradžioje feisbuke prisipažino gavęs laišką, kuriame yra kaltinamas dopingo vartojimu Londono olimpinių žaidynių metu. Tiesa, laiške nurodytas gavėjas – ne Jevgenijus Šuklinas, o Jevgenijus Daluzyan.
Sportininkas įtarė, kad tai tiesiog klaida, nes Daluzyan – Armėnijos sunkiaatletės Melanie pavardė, o pastaroji dėl dopingo vartojimo buvo suspenduota praėjusių metų gruodį.
Bet kiti laiške pateikti duomenys leidžia identifikuoti J. Šukliną, maža to, kilusią painiavą pabandęs išsiaiškinti kanojininkas buvo patikintas, jog teigiamas buvo būtent jo testas.
Pakartotinai išanalizavus olimpiados metu paimtą irkluotojo mėginį rasta draudžiamos medžiagos, laukia B mėginio tyrimas. Jei ir jis bus teigiamas, buvęs atletas gali prarasti ne tik savo titulus, medalius, bet ir įspūdingą pinigų sumą.
DELFI konsultavusios Lietuvos antidopingo agentūros specialistės Rūtos Banytės teigimu, kanojininką klampinantis dehidrochlormetiltestosteronas yra anabolinio steroido metandienono derivatas (išvestinis cheminis darinys).
Pastarasis buvo populiarus praėjusiame amžiuje tarp tuometės VDR sportininkų, socialistinė valstybė slapta net skatino jo vartojimą. Dabar šis preparatas dažniausiai aptinkamas buvusio sovietinio bloko valstybių atstovų organizmuose.
Kodėl Londono olimpinis vicečempionas J. Šuklinas atsidūrė po dopingo kontrolierių padidinamuoju stiklu prabėgus 7 metams nuo sidabrą atnešusio sprinto 200 m distancijos finale?
Retrospektyviniai olimpiados mėginių testai reguliariai daromi nuo 2004 metų Atėnų žaidynių.
Pakartotinius olimpinėse žaidynėse paimtų dopingo mėginių tyrimus atlieka Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) akredituota laboratorija Lozanoje (Šveicarija). Čia saugomi tūkstančiai užšaldytų senų mėginių, kuriuos antidopingo taisyklės leidžia tikrinti pažangesniais metodais dešimt metų.
Suėjus „senaties“ terminui, buteliukai su šlapimo ar kraujo pavyzdžiais sunaikinami.
2016-aisiais Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), reaguodamas į Rusiją sudrebinusį plataus masto dopingo skandalą, gerokai suintensyvino patikrinimus. Nuo to laiko iš naujo išanalizuota daugiau nei pusė tūkstančio Londono olimpinių žaidynių dalyvių dopingo mėginių, ir daugiau nei pusšimtis testų buvo teigiami.
Įdomu, jog dažniausiai aptinkamos draudžiamos medžiagos, kaip ir J. Šuklino atveju, yra anaboliniai steroidai.
DELFI jau rašė, kad dehidrochlormetiltestosteroną ištraukti į dienos šviesą padėjo nauja tyrimo metodika, kurią 2011 metais sugalvojo buvęs Maskvos antidopingo laboratorijos direktorius Grigorijus Rodčenkovas ir jo pavaduotojas Timothy Sobolewski.
2016-aisiais patobulintą metodiką imta taikyti tiriant ir pakartotinai tikrinant dopingo mėginius.
Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) generalinis sekretorius Romualdas Petrukanecas abejoja, kad šioje vietoje galėjo įsivelti klaida.
„Man atrodo, kad tokio masto varžybose kaip olimpiada yra labai maža klaidos tikimybė. Matau, kad bėdų čia tikrai gali būti“, – teigė R. Petrukanecas.
Pasak jo, J. Šuklino B mėginys jau prieš dvi savaites turėjo būti atidarytas ir patikrintas, tačiau WADA neskuba dalintis naujienomis.
Prabėgus mėnesiui po skandalo pradžios J. Šuklinas tvirtina neturėjęs laiko domėtis jį užklupusiu skandalu – esą įtemptai ruošėsi Visagino savivaldybės rinkimams.
„Reikėtų kokių 200 tūkstančių norint apginti savo garbę. Jei nepavyktų apsiginti, tada valstybė iš manęs reikalaus grąžinti premijas, dovanotą mašiną... Visą gyvenimą sportuoji, gini Lietuvos garbę ir vieną dieną lieki pusę milijono skoloje. Sunku suvokti“, – guodėsi J. Šuklinas.
Buvęs olimpietis tvirtina esantis nekaltas, bet negali pasakyti, ar savo reputaciją gins brangiai kainuojančiuose teismuose.
– Kas paaiškėjo per mėnesį, prabėgusį nuo tos dienos, kai pranešėte apie gautą laišką iš Lozanos? – DELFI paklausė J. Šuklino.
– Jau treji metai esu nebe sportininkas, o politikas, kandidatavau į Visagino mero postą. Kai gavau tą laišką, buvo sunku suvokti, kas vyksta.
Dėmesį telkiau rinkimams, turiu savo didelę komandą, negalėjau jos pamesti. Teko samdyti teisininkus, kurie dabar aiškinasi dėl visų šitų dalykų, vykusių 2012 metais.
Kiek mane informavo, kol kas laukiame atsakymų, nežinome, kokia situacija. Taip, nors laiške ne mano pavardė, bet mano kontaktai. Iš pradžių maniau, kad tai nieko rimto.
Bet galiu pasakyti, kad per savo sportinę karjerą niekada nevartojau (dopingo – DELFI), tą gali patvirtinti buvę kolegos sportininkai, komandos nariai.
Visą gyvenimą sportas man buvo ambicija – įrodyti sau, kad kažką galiu pasiekti savo jėgomis. Man tai buvo svarbu, tam atiduodavau 120 proc. savo jėgų. Per 15 metų nebuvo tokios treniruotės, kurią būčiau atlikęs pusę jėgos.
Sportinės karjeros metu buvau tikrintas daugiau nei 70 kartų, ir prieš varžybas, ir po jų. Po Londono olimpinių žaidynių taip pat buvo paimti kraujo ir šlapimo mėginiai. Po gero mėnesio sulaukiau rezultatų.
Kiek skaičiau apie tą preparatą, kuris paminėtas laiške, jį labiau naudoja sunkiaatlečiai, kurie augina raumenis. Mano atveju, jis visai nereikalingas.
Prieš svarbias varžybas, ne išimtis ir olimpiada, aš mesdavau svorį. Trys mėnesiai iki olimpinių žaidynių svėriau apie 115-117 kg, o per olimpiadą – apie 100 kg. Paskutines kelias savaites atsisakiau mėsos, stengiausi nevartoti jokių preparatų.
Kai pradėjau aktyviai dalyvauti politikoje, buvo visko, sulaukiau ir didžiulio puolimo, ir grasinimų. Tai susiję su bandymais į Visaginą įvežti pavojingas atliekas. Renku kuo daugiau informacijos. Prieš rinkimus – labai daug keistų atsitiktinumų.
Pasamdyti specialistai nuvyko į Lozaną, bandė išsiaiškinti situaciją. Pasikalbėjau ir su keliais draugais, kurie buvo atsidūrę panašioje situacijoje. Gavau užuominų, kad tai – didžiulis pasaulinis verslas: jei neturi mažiausiai 100-150 tūkstančių eurų teismams, net neverta pradėti tos karuselės, nieko neįrodysi.
Tai mane truputį gąsdina. Jei man mes kaltinimus, norėdamas įrodyti savo nekaltumą, turėsiu kreiptis į Tarptautinį sporto arbitražo teismą, o ten už vieną posėdį turėčiau sumokėti 25 tūkstančius eurų.
Žodžiu, tik kas, kas turi pinigų, gali kovoti.
– Sakote, kad šį skandalą sukėlė politiniai konkurentai?
– Noriu asmeniškai pasakyti vieną dalyką: visą gyvenimą įrodinėjau sau, kad kažką galiu pasiekti. Man pats medalis kaip daiktas vertės neturi, man niekam nieko nereikėjo įrodinėti. Sau iškėliau tikslą, kad galiu tą pasiekti. Aš sau įrodžiau, kad galiu, to iš manęs neatims niekas.
Tas medalis yra Lietuvos, mūsų baidarių ir kanojų federacijos medalis, vienintelis vienvietės kanojos medalis po nepriklausomybės atgavimo, tai vienintelis olimpinis apdovanojimas Visagino istorijoje.
To jausmo, kad aš galiu, niekas iš manęs neatims, aš žinau, kaip buvo, ir negalėjo kitaip būti.
Prieš pat Rio de Žaneiro olimpiadą diskvalifikavo Baltarusijos irkluotojų dvivietę, olimpinius čempionus, vienus iš pretendentų vėl pasidabinti medaliais. Tap pat ir būsimą mano rungties pasaulio čempioną Artiomą Kozyrą.
Juos tikrino treniruočių stovykloje, pas vieną rado švirkštą ir diskvalifikavo visą komandą. Jie padavė į teismą, po olimpiados paaiškėjo, kad tai buvo klaida. Kalbėjau su jais, jie buvo nusivylę, metė sportą, nes dar laukti ketverius metus olimpinių žaidynių nebuvo ūpo.
Panašioje situacijoje esu ir aš.
– Kaip tuomet jūsų organizme galėjo atsidurti draudžiama medžiaga?
– Likus pusantro mėnesio iki olimpinių žaidynių buvau atsisakęs net paprastų vitaminų, tikrai bijojau, buvo visokių kalbų. Visada žiūrėjau, kad gerčiau tik savo gėrimą, niekur nepalikinėjau jo be priežiūros.
Buvau atidus. Kaip minėjau, atsisakiau net mėsos. Buvau girdėjęs, kad diskvalifikuoti keli JAV atletai, kurie valgė jautieną: paaiškėjo, kad mėsoje buvo anabolinių steroidų.
Kiek galėjau, tiek prižiūrėdavau save. Bet prisiminti tiksliai, kas nutiko prieš septynerius metus, yra sudėtinga. Nežinau, neturiu jokios versijos, kaip ta medžiaga galėjo pakliūti į organizmą.
Be to, tais metais mane ne kartą tikrino: po Europos čempionato, kuriame buvau trečias, treniruočių stovyklose. Prieš olimpiadą per dvejus metus mane tikrino gal 20 kartų.
Net per gimtadienį buvo atvykę antidopingo specialistai. Niekada negavau jokio įspėjimo, buvau atviras, visada bendradarbiavau tiek su Lietuvos antidopingo agentūra, tiek su užsienio pareigūnais.
– Ar jau atliktas jūsų B mėginio tyrimas?
– Niekas negali atsakyti, kur, kaip buvo laikomas tas B mėginys. Girdėjau, kad 2014 metais galėjo būti atidaryti užšaldyti mėginiai.
Kaip tą patikrinti, niekas nežino, WADA – labai uždara sistema. Reikėtų pasamdyti aukščiausios klasės specialistą, kuris galėtų tą išsiaiškinti.
Tai ir būtų mano kelias – pasamdyti ekspertą laborantą, teisininką ir pradėti teismų karuselę. Bet tai reikalaus labai daug pinigų.
– Ketinate savo tiesą įrodinėti teismo salėse?
– Iki rinkimų tam nebuvo laiko, dabar politika yra darbas ir mano gyvenimas. Kai turėsiu kažkokius dokumentus, tada sėsiu prie stalo ir žiūrėsiu, kaip tai yra rimta ir ką daryti toliau.
Esu optimistas, kiekvienam iš savo gerbėjų galiu atvirai pasakyti, kad per savo sportinę karjerą niekada nevartojau ir buvau kaip tik tas žmogus, kuris pasisakė už švarų sportą.
– LBKIF generalinis sekretorius R. Petrukanecas pripažino, kad turint omeny, jog mėginys paimtas olimpiados metu, klaidos tikimybė – labai menka. Jūs tikite laiminga pabaiga?
– Man nesvarbu, kada tas mėginys buvo paimtas. Esu triskart Europos čempionas, keturis kartus tapęs pasaulio čempionatų prizininku. Tarptautinėse varžybose esu iškovojęs beveik 40 medalių.
Mano reakcija būtų tokia pati, jei įtartinas mėginys būtų paimtas per kurias nors kitas varžybas.
Man iš tikrųjų gėda dėl tokios R. Petrukaneco nuomonės. Jis matė visą mano karjerą nuo pat jos pradžios. Kai keliavau į savo pirmąsias varžybas, jis taip pat dar aktyviai sportavo.
Kartu keliaudavome, gyvendavome viename kambaryje, daug laiko praleisdavome stovyklose. Jis žino, kaip viskas vyko. Anksčiau nebuvo jokių įtarimų, kad aš galiu tuo užsiimti. Dabar taip sakoma tam, kad atsikratytų sportininko.
Federacija gaudavo nemažas lėšas už mano pasiekimus, džiaugėsi mano rezultatais, o dabar, kai toks epizodas atsirado, iš karto kiša į pirmą eilę ir nori atsiriboti.
Kiekvienas parodo savo tikrąjį veidą. Tai federacijos medalis, ji turėtų kovoti ir pirma man padėti įrodant tiesą.
O dabar aš paliktas vienas. Kai mano rezultatai džiugino Lietuvą, rankas trynė ir federacija. Paklauskite, kiek ji pinigų papildomai gavo po mano iškovotų medalių, ypač po olimpinių žaidynių. Kiek sportininkų už tas lėšas buvo nuvežta į treniruočių stovyklas?
Vienas niekur nevažiuodavau, dalindavausi su visa rinktine, kad kiti už mano pinigus galėtų irgi sportuoti ir siekti rezultatų.
O dabar mane išmeta iš vagono, nes jau esu nebereikalingas federacijai, baigęs karjerą. Jei dar būčiau sportininkas, manau, ji mane gintų.
Medalius galiu pamiršti, priimti tai, kas yra, bet pasikartosiu – niekas neatims tikėjimo iš manęs, nes prakaitą liejau ne dėl medalių, o norėdamas sau įrodyti, kad galiu.
Kiek turėjau informacijos, ją visą paviešinau, neturiu ko slėpti, visada buvau atviras.
