Renginyje dalyvavo ir Lietuvos delegacija – programos „Rio 2016“ įgyvendinimo ekspertų komisijos vadovas, Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis, LTOK olimpinio sporto direkcijos direktorius Kazys Steponavičius, jo pavaduotojas Einius Petkus ir olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas. Lietuviams nuoširdžiai talkino Lietuvos garbės konsulas Rio de Žaneire Luisas Octavio de Souza Bandeira.
Trylikos nacionalinių olimpinių komitetų – dešimties Europos, taip pat Japonijos, Kanados ir Kongo atstovai išklausė žaidynių organizatorių pranešimus apie Rio de Žaneire atliktus ir vykdomus pasirengimo darbus, susipažino su miesto pertvarkymo, olimpinių žaidynių dalyvių atvykimo bei apgyvendinimo planais, apžiūrėjo pirmuosius namus ir visą olimpinio kaimelio projektą, nagrinėjo transporto sistemą, išgirdo apie saugumą, bilietų įsigijimą ir t.t. Atvirų durų dienų dalyviai apžiūrėjo jau esančias sporto bazes, kuriose vyks olimpinių žaidynių varžybos, susipažino su rekonstruojamomis arenomis ir būsimų sporto objektų dislokacija.
Lietuvos atstovai turėjo galimybę įvertinti parengiamųjų stovyklų sąlygas, aklimatizacijos, mitybos ypatumus, užmezgė ryšius su vietinėmis sportininkų ir turistų aptarnavimo agentūromis, o su kitų šalių atstovais aptarė nacionalinių rinktinių narių rengimo olimpinėms žaidynėms eigą. Beje, kai kurių didžiųjų valstybių atstovai pasirengimo Rio de Žaneiro žaidynėms klausimus su organizatoriais gvildeno jau nebe pirmą kartą.
Svarstys kelionės variantus
Lietuvos atstovai į Rio de Žaneirą skrido per Frankfurtą. Iš Vokietijos oro uosto į Braziliją skraidinančiame lėktuve teko praleisti daugiau kaip dvylika valandų. Skrydis nelengvas, ypač augesniems, o dauguma atletų būtent tokie. „Tai iš karto verčia galvoti, kaip reikės patogiau skristi.
„Tarsimės su federacijų vadovais, su treneriais, kada ir iš kur jų sportininkai vyks į Rio“, – sakė K. Steponavičius.
„Gal iš JAV miesto Majamio – iš ten iki Rio septynios valandos skrydžio. Gal iš Portugalijos ar Ispanijos?“ – svarstė E. Petkus. Aišku viena, kad užsakomojo reiso iš Lietuvos nebus.
Tarp Vilniaus ir Rio yra keturių valandų laiko skirtumas: kai mūsų sostinėje vidurdienis, Rio de Žaneire – aštunta valanda ryto. Laikas gan patogus Lietuvos žiniasklaidai. Dėl laiko skirtumo, mūsų specialistų nuomone, ypatingos aklimatizacijos nereikės. Jos labiau reikės dėl ilgo skrydžio ir ten laukiančios alinamos drėgmės. Organizatoriai prognozuoja, kad 2016-ųjų žiemą, rugpjūčio 5–21 dienomis, Rio de Žaneire bus apie 25–34 laipsnius šilumos ir nuo 40 iki 97 proc. drėgmės.
Oro uoste verda statybos
Pirmieji vaizdai nusileidus nesužavi, atvirkščiai – greičiau baugina.
„Sunku net suprasti, ar tas oro uostas griaunamas, ar statomas. Greičiausiai rekonstruojamas“, – sakė E.Petkus.
Ilgai, beveik pusantros valandos, truko visa patikra oro uoste. Tiek pat laiko užėmė ir kelionė iki viešbučio mieste. Tikriausiai tai laikini sunkumai, kurių neliks jau kitais metais per pasaulio futbolo čempionatą, o iki žaidynių atidarymo dar per 950 dienų. Beje, brazilai mėgsta pasigirti, kad šiemet per popiežiaus vizitą į paplūdimį, kuriame vyko mišios, per tris valandas jie spėjo saugiai suleisti beveik tris milijonus žmonių. Reikia suprasti, kad viskas bus padaryta laiku ir saugiai.
Apie saugumą, ypač keliuose, be abejo, organizatoriams dar teks rimtai pasukti galvas. Pavyzdžiui, dabar vietinių nestebina toks vaizdelis judrioje šešių juostų magistralėje: trečioje ar antroje juostoje stovi automobilis, o jo vairuotojas perka užkandžius, gėrimus. Kitos mašinos kantriai laukia. Tiesa, ir Lietuvoje prie autostrados žmonės perka grybus, uogas, bet ne antroje eismo juostoje.
Aišku, bus olimpinių linijų, bet šio pasitarimo dalyviams bene daugiausiai klausimų kol kas kėlė transportas.
Į arenas keliaus pėsčiomis
Pirmieji įspūdžiai – kaip oro uoste. Gerą valandą tenka važiuoti pro lūšnynus, kol pasimato išvaizdūs namai. Ten maišosi prabanga ir skurdas. Butai ant vandenyno kranto kainuoja milijonus dolerių. Apskritai kainos stebina. Kambarys trijų žvaigždučių viešbutyje parai kainuoja daugiau nei tūkstantį litų. Dabar. O žaidynių metu kainos visada pakyla. Žmonių įvairovė – kaip ir namų. Apsirengimas – nuo šortų ir bikinių prie paplūdimių iki solidžių tamsių kostiumų prie bankų bei biurų.
Dauguma olimpinių sporto bazių – dar maketuose. Galima sakyti, kad žaidynių atidarymui jau pasirengęs legendinis Marakanos stadionas, kuriame vyks ir uždarymo ceremonija. Futbolo rungtynes dabar jame gali stebėti 80 tūkst. žiūrovų. Per žaidynių atidarymą ir uždarymą bus dar papildomų 20 tūkst. žiūrovų vietų. Restauruojamas ilgamečio FIFA prezidento Joao Havelange‘o vardo stadionas, kuriame rungtyniaus lengvaatlečiai. Tvarkingiausiai atrodo techninių sporto šakų – šaudymo, fechtavimo bazės, kurioms vadovauja kariškiai. Na, o garsiajame Sambodrome dėl olimpinių medalių kovos šaudymo iš lanko meistrai, finišuos maratonininkai.
Lietuvius džiugino, kad dauguma mūsiškius dominančių sporto arenų – bokso, plaukimo, imtynių, dziudo, krepšinio, dviračių trekas bus kaimelio pašonėje, olimpiniame parke. „Bus galima nužingsniuoti pėsčiomis“, – sakė K. Steponavičius. Žinoma, sportininkai į varžybas dažniausiai važiuoja.
Kaimelį apžiūrėjo iš bokšto
Olimpinį kaimelį atvirų durų dienų dalyviai apžiūrėjo nuo specialiai įrengto apžvalgos bokšto. Tą dieną smarkiai lijo, todėl pavaikščioti būsimomis kaimelio gatvėmis organizatoriai nekvietė. Kol kas ten stovi du dar neįrengti namai. Iš viso olimpiniame kaimelyje bus 31 namas, dauguma – septyniolikos aukštų. Namuose – butų, kaip buvo ir Londone ar Pekine, sistema, po vieną, du, tris ar net keturis miegamuosius. Kambariuose stovės beveik 18 tūkst. lovų. Atvyks per 12 tūkst. sportininkų. Namuose bus įrengti 159 liftai.
Didžiausias atstumas nuo namo iki kaimelio valgyklos – 650 metrų, iki olimpinio kaimelio transporto stoties – 800 metrų. Visa olimpinio kaimelio teritorija – 62 hektarai.