Į renginį, kurį finansavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Olimpinio solidarumo programa, susirinko apie 80 dalyvių. Pranešimus skaitė treneriai, Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) direktorius, misijos vadovas Einius Petkus, medikai ir sporto psichologės. Susirinkusius pasveikino ir seminarą moderavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Renginyje dalyvavo ir tomis dienomis Druskininkuose stovyklavusios lengvaatletės Birgita Virbalytė-Dimšienė ir Neringa Aideitytė.
Medikai mokėsi valdyti stresą
Pirma seminaro diena buvo skirta medikų mokymams. Netikėtos sportininkų traumos ir būtinybė greitai reaguoti medikams gali kelti stresą, kurį būtina valdyti. Apie tai kaip pasiruošti įtemptam darbui olimpinėse žaidynėse ir išmokti reaguoti į streso situacijas gydytojams ir kineziterapeutams pasakojo LOSC psichologė Aistė Žemaitytė.
Psichologė iš geriausių relaksacijos priemonių išskyrė fizinį aktyvumą ir patarė gydytojams savo darbotvarkėje rasti laiko mankštai, pademonstravo stresą valdyti padedančius kvėpavimo pratimus ir aptarė kitas, įtampą mažinančias technikas.
Olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas ir kineziterapeutas Kęstutis Laurinskas aptarė dažnai pasitaikančias traumas, jų prevenciją ir kolegoms pademonstravo testus, padedančius įvertinti sportininko pasiruošimą tam tikriems fiziniams krūviams. Kauno sporto medicinos centro direktorė, gydytoja Alma Kajėnienė apžvelgė sportininkų biocheminių tyrimų rezultatus ir pristatė siūlomų tyrimų planą 2016 metams.
Mažiau individualių sporto šakų atstovų
Antrą seminaro dieną į seminarą susirinkusius trenerius, sporto medicinos ir sporto federacijų atstovus pasveikino LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė. Pirmą pranešimą skaitė LOSC direktorius Linas Tubelis.
2014-2015 metų sezono tikslus pasiekė 66 proc. sportininkų. L. Tubelio teigimu tai yra labai geras rodiklis, nes priešolimpinio 2010-2011 metų sezono tikslus pasiekę buvo tik 30 proc. atletų. 2014-2015 metų sezone 100 proc. planuotus tikslus įvykdė paplūdimio tinklinio ir plaukimo sporto šakų atstovai.
LOSC direktorius pabrėžė, kad šiais priešolimpiniais metais yra daugiau sportininkų, iškovojusių kelialapius į žaidynes nei 2007 ir 2011, tačiau sumažėjo olimpinėms žaidynėms rengiamų individualių sporto šakų atstovų. 2014-2015 metų sezone olimpinės rinktinės kandidatų sąraše jų buvo 112, o lapkričio 26 d. patvirtintame olimpinės rinktinės kandidatų sąraše jų liko 102. Šį pokyti lėmė sugriežtinti atrankos kriterijai.
Didelė sportininkų motyvacija
„Šitoje komandoje nemotyvuotų sportininkų nėra“, – taip apie žaidynėms besirengiančią irkluotojų rinktinę sakė treneris Mykolas Masilionis.
Didelę sportininkų motyvaciją ir ryžtą atstovauti Lietuvai akcentavo visi seminare pasisakę treneriai: Žilvinas Ovsiukas (plaukimas), Mindaugas Ežerskis (imtynės), Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė), Vladimiras Bajevas (boksas), Valerijus Konovalovas (dviračių sportas), Vaclovas Šiugždinis (dviračių sportas), Petras Vinciūnas (dziudo), Kęstutis Jezepčikas (lengvoji atletika), Aleksas Stanislovaitis (lengvoji atletika) ir Bronislovas Vyšniauskas (sunkioji atletika).
Aptarę savo sporto šakų atrankos ir pasirengimo specifiką, treneriai įvardino ir pagrindines problemas – tai lėšų ir sporto bazių trūkumas, kvalifikuotų kineziterapeutų stygius. Daugelį kankina nežinomybė dėl perspektyvinės pamainos – neaišku, ar ir toliau jaunuosius sportininkus rengs LOSC, o Vilniuje sporto gimnazijos dar nėra.
Higiena, traumos ir dopingo kontrolė
Net ir menkiausia sloga ar virškinimo sutrikimas gali įtakoti sportininkų rezultatus. Gydytojos A. Kajėnienės teigimu elitiniai sportininkai susiduria su 4 kartus didesne rizika susirgti infekcinėmis ligomis, nes dideli fiziniai krūviai slopina imuninę sistemą. Be to, tolimoje šalyje laukia virusai ir bakterijos, su kuriais lietuviai nėra susidūrę. Gydytoja pasakojo treneriams apie ligų prevenciją, patarė griežtai laikytis higienos, atkreipti dėmesį į mitybą bei vartoti probiotikus.
Lietuvos sporto medicinos centro vyr. gydytojas Edmundas Švedas atkreipė trenerių dėmesį į tai, kad šiais metais sportininkai patyrė ypač daug traumų. Daugiausiai traumų patyrė gimnastai, pagal sunkias traumas, t. y., lūžius, pirmauja lengvaatlečiai.
E. Švedas pabrėžė, kad atsigavimo priemones sportininkams turi skirti tik gydytojai ir patvirtinti, jog jos neįtrauktos į draudžiamų preparatų sąrašus.
„Geriau 10 kartų pasitikrinti, nes kartas nuo karto susiduriame su maisto papildais, kuriuose yra draudžiamų medžiagų“, – teigė E.Švedas.
Svarbiausius antidopingo reikalavimus ir naujoves seminare pristatė Lietuvos antidopingo agentūros direktorė I. Lukošiūtė-Stanikūnienė, krepšinio rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas papasakojo kaip organizuojamas krepšinio rinktinės medicininis aptarnavimas, apie svarbiausius psichologinius veiksnius, lemiančius pasiekimus sporte kalbėjo psichologė Rinalda Germanienė, o misijos atstovė spaudai Goda Smilingytė patarė, kaip treneriams ir sportininkams bendrauti su žiniasklaida žaidynių metu.
Gruodžio 10-ą dieną seminaro dalyviai apsilankė naujame Druskininkų sporto centre, kurį apžiūrėjo kartu su centro direktoriumi Juliumi Matulevičiumi.