Ateinantį sezoną Europos rankinio federacijos (EHF) organizuojamose varžybose norą dalyvauti pareiškė rekordinis klubų iš Lietuvos skaičius.
Viso paraiškas varžyboms pateikė 4 vyrų klubai (Klaipėdos „Dragūnas“, Vilniaus VHC „Šviesa“, Kauno „Granitas-Karys“ ir Kauno „Ažuolas“-KTU) bei dvi moterų ekipos (Kauno „ACME-Žalgiris“ ir Kauno raj. HC „Cascada“-Garliava SM).
EHF nuo kito sezono keičia savo vykdomų varžybų struktūrą. Ir toliau lieka EHF Čempionų lyga, o antrosios pagal stiprumą pirmenybės vadinsis Europos lyga, trečiosios – EHF taurės varžybomis.
Lietuvos vyrų klubams pagal reitingą yra numatytos 3 vietos EHF taurės varžybose, tačiau LRF generalinis sekretorius Miglius Astrauskas tikino, kad yra nemaža tikimybė, jog vietą gaus ir ketvirtoji komanda.
„Pagal reitingą Lietuvai yra skirtos 3 vietos, tačiau kalbėjomės ir dėl „Ąžuolo“-KTU dalyvavimo. Kai bus žinoma, kaip vietas užpildo kitų šalių klubai, realu, jog gausime papildomą vietą. Kauniečiai jau yra įrodę, kad gali tinkamai varžytis tarptautiniame turnyre ir šios vietos tikrai nusipelnę“, – kalbėjo M. Astrauskas.
Baltijos lygos pripažinimas ir viešinimas
Ketvirtadienį EHF vykdė specialią video konferenciją su Europos šalių rankinio federacijų vadovais ir pateikė artimiausius savo planus bei išklausė federacijų siūlymų bei pageidavimų.
„Pateikėme savo siūlymus, kurie buvo palankiai sutikti tiek EHF, tiek kitų federacijų. Pristatėme idėją, kaip EHF galėtų prisidėti prie rankinio populiarinimo atskirose šalyse. Norime, kad EHF daugiau prisidėtų prie bendros komunikacijos ir marketingo vystymo visuose regionuose.
Taip pat išreiškėme norą, kad Baltijos lyga, kaip naujas produktas, būtų, kuo daugiau viešinamas EHF šaltiniuose ir taip būtų bandoma kartu pritraukti rėmėjus.
Dar vienas punktas, kurį iškėlėme tai EHF Čempionų lygos transliacijų Lietuvoje klausimas. Pabrėždami, kad dėl pastarųjų sprendimų patyrėme dideles išlaidas, paprašėme nemokamai teisių į Čempionų lygos transliacijų paketą.
Finansavimui gauti pristatėme savo kuriamą ilgalaikę treniruočių programą 10–19 metų rankininkams. Ši programa būtų prieinama internete ir turėtų daug vaizdinės video medžiagos. Ji padėtų treneriams geriau planuoti treniruotes ir įsidiegti aiškesnius vertinimo kriterijus, “, – siūlymus dėstė LRF generalinis sekretorius.
LRF atkreipė dėmesį ir į spragas Europos jaunių čempionatų sistemoje. Lietuvos U17 rinktinei B diviziono finale pralaimėjus Portugalija buvo prarastos visos galimybės šios kartos merginoms į A divizioną kitose amžiaus grupėse.
„Puikiai prisimename situaciją, kai vienas įvartis nulėmė tai, kad mūsų septyniolikmetės merginos pralaimėjo B diviziono finale ir pagal dabartinę sistemą prarado galimybes ir kitose amžiaus grupėse, kada nors žaisti Pasaulio ar Europos čempionate. Tokia sistema mūsų nuomone yra per žiauri ir sportininkams itin jauname amžiuje dingsta motyvacija, o U19 B diviziono kovos praranda bet kokią prasmę“, – teigė M. Astrauskas.
Rinktinių sugrįžimas laukia jau rudenį
Vasarą jokios rankinio varžybos mūsų šalyje nelaukia, o artimiausi rinktinių startai laukia tik rudenį. Birželio mėnesį Lietuvos vyrų rinktinė sužinos savo varžovus į 2022 metų Europos čempionatą, o moterys į 2021 metų planetos pirmenybes.
Jaunių iki 18 metų vaikinų rinktinė, turėjusi žaisti šią vasarą, į Bulgariją vyks sausio mėnesį ir ten kovos Europos čempionato B divizione. Merginų iki 16 metų paplūdimio rankinio rinktinė rugsėjo mėnesį varžysis Italijoje, vyksiančiame čempionate. Šiuo metu dar yra galimybė, kad pirmenybės bus keliamos į kitą šalį.
M. Astrauskas atkreipė dėmesį ir į finansinę šio susitraukusio kalendoriaus pusę.
„Šiais metais turėsime tik vienerias vyrų rinktinės rungtynes Lietuvoje, o tai yra pagrindinė galimybė, pritraukiant rėmėjus. Viskas elementaru – nėra renginių, nėra ir papildomų pajamų. Todėl svarbu, kad EHF įsiklausytų į teikiamus siūlymus, kad šis sudėtingas laikotarpis būtų įveiktas, kuo sklandžiau“, – pridėjo LRF generalinis sekretorius.