Maža to, ji varžėsi tame pačiame sektoriuje kartu su geriausia Lietuvos šuolininke į aukštį Airine Palšyte.
Tai – 20-metė Jelena Kuličenko. Maskvos apskrityje gimusi ir iki 2021-ųjų vasaros Rusijos garbę gynusi lengvaatletė vėliau įgijo Kipro pilietybę.
Chožuvo Silezijos stadione ketvirtadienį ji metė rimtą iššūkį A. Palšytei, su kuria užfiksavo vienodą aukštį – 1,91 metro. Asmeninį sezono rezultatą pagerinusiai lietuvei aukštesnė, ketvirta, vieta atiteko dėl išnaudoto mažesnio bendro bandymų skaičiaus.
Visgi pati Airinė po savo sėkmingo pasirodymo neslėpė nuostabos dėl to, kad buvo priversta konkuruoti su ruse.
„Nežinau, kokiu principu taip greitai įvyko visos reikalingos permainos, bet įsivaizduoju, kad čia viskas nutiko panašiai kaip ir šuolininkės į tolį Darijos Klišinos atveju, kai ji gyveno, treniravosi ir mokėsi JAV, dėl ko ir gavo galimybę atstovauti savo šaliai olimpinėse žaidynėse kaip neutrali atletė.
Jelena irgi sportuoja Amerikoje. Net nežinau, ar ji kada nors buvo grįžusi į savo gimtąją šalį, todėl gal jai išimties tvarka ir buvo suteikta Kipro pilietybė“, – svarstė liepos viduryje savo 31-ąjį gimtadienį švęsianti lietuvė.
Jos nesugraudino ir prieš porą savaičių per interviu Rusijos žiniasklaidai ašaromis apsipylusi moterų šuolių į aukštį žvaigždė Marija Lasickienė, kuri per Sočyje surengtą šalies lengvosios atletikos komandinį čempionatą patyrė Achilo sausgyslės traumą ir su 1,88 m rezultatu nusileido baltarusei Karinai Demidik (1,91 m).
Po varžybų kalbėdama su vietine žiniasklaida už lietuvių kilmės „Eurosport“ komentatoriaus Vlado Lasicko ištekėjusi olimpinė čempionė prieš TV kameras sunkiai rinko žodžius, o galiausiai nebesuvaldė emocijų ir apsiverkė.
„Aš paprasčiausiai manau, kad mano tarptautinė karjera yra baigta (verkia)... Neplanavau to, kalbėti labai sunku. Nenorėjau verkti, bet kitaip neišeina. Viskas jau seniai nuspręsta. Kad ir ką mes bedarytume, mūsų ten niekas nelaukia ir aš nebepuoselėju jokių vilčių. Tiesiog aš nepasiruošusi tam... Na, kas čia tokio su manimi vyksta (verkia)“, – jauriai pasakojo triskart iš eilės pasaulio čempionė iš Šiaurės Kaukazo.
„Ji, kaip ir visi Rusijos sportininkai, turėjo visas galimybes per tiek laiko, kiek jau vyksta karas, išsakyti savo poziciją karo tema ir pastovėti prieš jį, bet ji to nepadarė. Jis visus metus tylėjo.
Jos vyras, sporto komentatorius, bandė ją teisinti ir teigė, kad ji turėtų būti neutrali ir kad nereikia painioti sporto su politika. Bet kai tokie dalykai vyksta, aš manau, kad negali likti abejingas.
Ji pati priklauso kariniam klubui ir per tiek laiko nesugebėjo pasakyti nė vieno komentaro... Paklauskit ukrainiečių, ką jos apie tai galvoja. Manau, kad ir jos, ir visos kitos sportininkės, kurios palaiko Ukrainą, galvoja tą patį“, – neabejojo A. Palšytė.
Po triumfo 2017-ųjų planetos pirmenybėse M. Lasickienei buvo suteiktas Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyresniojo leitenanto karinis laipsnis. Jai už tai Centrinis sproto armijos klubas (CSKA) per metus sumoka 21 285 JAV dolerius.
Šie faktai stipresni už gailias ašaras pasirodė ir ukrainiečių spaudai.
„Rusijos ginkluotųjų pajėgų kapitonė apsiverkė per TV, nes jai neleidžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose... Bet ne dėl to, kad jos šalis vykdo genocidą... Ir ne dėl to, kad kažkuris kitas rusų kapitonas paleido raketą, kuri užmušė Ukrainos šuolininkės į aukštį Katerinos Tabašnik motiną... Ji verkia tik dėl medalių...“, – pastebėjo ukrainiečiai.
Beje, Chožuve užtikrintai triumfavo absoliuti sezono lyderė Jaroslava Mahučik iš Ukrainos, nors šį kartą jai 2 metrų riba ir nepakluso (1,97 m).
„Šiai dienai kovoti su J. Mahučik tikrai nėra šansų. Ji yra tiesiog iš kitos kosmoso srities. Ir apskritai šita rungtis dabar yra labai aukštame lygyje“, – konstatavo A. Palšytė.
Pačiai Airinei sezonas prasidėjo gana sunkiai, buvo ir sveikatos problemų, tačiau, kaip atskleidė kaunietė, jos planas yra po truputį įsibėgėti.
Chožuve ji jau pirmais mėginimais susitvarkė su 1,79, 1,84 ir 1,88 m aukščiais, o į 1,91 m iškeltą kartelę peršoko antruoju bandymu bei tarp 16 dalyvių užėmė garbingą ketvirtą vietą.
„Tokia ir situacija, kai turiu ledų maišus neštis po treniruočių ir varžybų. Tiesiog yra kaip yra. Be abejo, nesu šimtaprocentinės formos. Niekam ne paslaptis, kad pastarieji keleri metai man yra išties sunkūs, bet nusprendžiau, kad jau net neverta šnekėti apie traumas, nes tai nieko nepakeis.
Vis tiek reikia dalyvauti ir pasiekti kuo geresnius rezultatus. Ar tau skauda, ar neskauda, tai nėra įdomu praktiškai niekam, išskyrus artimiausius žmones ir komandą. Iš esmės tų pasiteisinimų ieškojimas nieko nekeičia.
Visa mano sportinė forma yra planuojama liepos mėnesio pabagai ir rugpjūčio pradžiai, kai atsidarys atranka į Paryžiaus olimpines žaidynes. Visa kita, kas vyksta iki to, praktiškai nėra taip svarbu.
Žinoma, atstovauti savo šaliai komandiniame čempionate ir kituose aukščiausio rango varžybose tikrai yra labai svarbu. Ir aš turbūt neprisimenu nė vieno čempionato, kai reikia rinkti taškus, kuriame būčiau šokusi mažiau nei 1,90 m. Stengiausi ir šiandien susikaupti bei visą įmanomą dėmesį bei jėgas koncentruoti į tai.
Šiek tiek gaila, nes su tuo pačiu rezultatu galėjau būti ir trečia, kas būtų davę dar vieną tašką (trečia likusi serbė Angelina Topič (taip pat 1,91 m) išeikvojo vienu mėginimu mažiau – „Delfi“), bet džiaugiuosi, kad mano forma kyla ir 5 centimetrais pagerinau asmeninį sezono rezultatą“, – pasakojo ji.
2017-aisiais su šalies rekordu (2,01 m) tapusi Europos uždarų patalpų čempione A. Palšytė jau spėjo sudalyvauti trejose olimpinėse žaidynėse – 2012-aisiais Londone (10 vieta), 2016-aisiais Rio de Žaneire (13 vieta) ir 2020-aisiais Tokijuje (28 vieta).
Akivaizdų tolesnį savo tikslą Airinė patvirtino su plačia šypsena veide.
„Stengiuosi dirbti tikslo link. Ketvirtosios olimpinės žaidynės jau būtų visai solidu“, – nuotaikingai skaičiavo ji.
Primename, kad A. Palšytės indėlis padėjo lietuviams Europos lengvosios atletikos komandiniame čempionate nuskinti bronzą ir bilietą į elitinę grupę – po dramatiškos atomazgos tik pusės taško skirtumu buvo iškovota trečia vieta.
Iš viso Lietuvai Europos žaidynėse atstovauja net 130 sportininkų, iš kurių trečdalį (43) sudarė lengvaatlečiai.