„Gazprom“ pinigai nepadėjo
„Fundamentali ataka prieš pačią olimpinių žaidynių esmę“, kurią praėjusią savaitę pagaliau pripažino dopingo kontrolę 2014 metų Sočio žaidynių metu įvertinęs Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), beveik nesulaukė tarptautinių federacijų (TF) reakcijos.
Tik lengvoji atletika, pirmoji pakilusi į kryžiaus žygį prieš dopingo citadelę Rusijoje, garsiai pasveikino IOC, kartu reikalaudama sugriežtinti sankcijas šaliai, kurią Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) kaltina sukūrus valstybinę draudžiamų preparatų vartojimo schemą.
IOC viešai paragino visas TF neberengti tarptautinių varžybų Rusijoje, o jau suplanuotas perkelti į kitas šalis.
Nors Rusijoje kitais metais numatyta visa puokštė suaugusiųjų ir jaunimo čempionatų, pasaulio taurių varžybų etapų ir kitų aukšto lygio turnyrų, IOC rekomendaciją absoliuti dauguma TF praleido pro ausis.
Užtat neapsikentė planetos elitui priklausanti Latvijos skeletono rinktinė, sekmadienį paskelbusi Sočyje vasario 13-26 dienomis turėjusių vykti pasaulio pirmenybių boikotą.
Kitą dieną prabilo ir Austrijos, Pietų Korėjos, JAV delegacijos. Į nepasitenkinimo chorą įsijungus ir Vokietijai, Tarptautinė bobslėjaus ir skeletono federacija (IBSF) skubiai atšaukė Rusijai suteiktą teisę organizuoti čempionatą.
Kol rusai lieja apmaudą ir grasina pareikalauti piniginės kompensacijos, viešų IOC aplodismentų susilaukusi IBSF svarsto pirmenybes perkelti į Bavarijos kurortą Kenigzę (Vokietija).
Įdomu, kad atimti iš rusų čempionatą IBSF pasiryžo nepaisant to, jog pagrindinis federacijos rėmėjas yra Rusijos energetikos gigantas „Gazprom“.
Lietuva – naftos šalis?
Nieko panašaus negirdėti futbolo, biatlono, bokso, šachmatų, slidinėjimo, greitojo čiuožimo, snieglenčių, automobilių sporto ar stalo teniso kuluaruose. Visų šių sporto šakų elitas kitąmet turėtų rinktis Rusijoje.
Tarp svečių bus ir lietuvių, mat Latvijos skeletonininkų pavyzdys imtis radikalių sprendimų ir keisti išankstinius planus jų neįkvėpė.
Praėjusią savaitę paskelbtos naujos vadinamosios McLareno ataskaitos dalies vėl pakurstyto dopingo skandalo įkarštyje į Sibirą iškeliavo Lietuvos boksininkų komanda.
Ant Obės kranto įsikūrusiame Nižnevartovske gruodžio 15-18 d. vyks egzotiškai pavadintos varžybos – Naftos šalių taurė. Turnyras rengiamas sovietų geologui Farmanui Salmanovui, atradusiam Rusijos galios šaltiniu tapusius naftos ir gamtinių dujų telkinius Vakarų Sibire, atminti.
Ar Lietuva į Nižnevartovską kviečiama dėl Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos, šalies bokso federacijos (LBF) prezidentas Darius Šaluga pasakyti negalėjo. Turnyre Sibire Lietuvos boksininkai dalyvauja jau ne vienerius metus, todėl, pasak D. Šalugos, ir šiemet važiavo laikydamiesi „senos tradicijos“.
„Čempionatas ganėtinai stiprus, organizatoriai apmoka kelionę ir išlaikymą. Dalyvauja Rusija, Azerbaidžanas, Kazachstanas – šalys, kurios priklauso pasaulio elitui. O jei dar ir laimėti pavyksta, yra prizinis fondas“, – DELFI aiškino LBF vadovas.
Dėl Naftos šalių taurės grumsis septyni Lietuvos sportininkai. Anksčiau skelbta, kad varžybose dalyvaus 16 valstybių atstovai, bet Nižnevartovske susirinko boksininkai iš 13 šalių.
Galimybės savanoriškai atsisakyti kelionių į Rusiją ir taip prisidėti prie IOC siūlomos šios šalies izoliacijos D. Šaluga teigė nesvarstęs.
Anot jo, lietuviai elgsis taip, kaip nurodys Tarptautinės bokso mėgėjų asociacija (AIBA).
Iki šiol jokio atgarsio bokso pasaulyje iš naujo suliepsnojęs rusų dopingo skandalas nesukėlė. Gruodžio 20 d. Lozanoje (Šveicarija) vyks eilinis AIBA kongresas, bet D. Šaluga abejoja, ar jame bus diskutuojama dėl Europos čempionato perkėlimo iš Jakutsko, kuris pirmenybes turėtų priimti kitais metais.
„Kol kas visiška tyla. Čempionatą perkelti į kitą šalį būtų ganėtinai sudėtinga, nes tai – nemaži finansai. Nebent kuri nors turtinga šalis parodytų iniciatyvą. Bet, žinodamas AIBA praktiką, labai tuo abejočiau“, – atviravo D. Šaluga.
Jo žodžiais, lietuviai galbūt būtų aktyvesni, jei gautų įrodymų, jog dopingo aferose tiesiogiai dalyvauja Rusijos boksininkai.
Prieš Rio de Žaneiro olimpiadą iš dalyvių sąrašo nebuvo išbrauktas nė vienas Rusijos bokso rinktinės atstovas. Bet žaidynėms prasidėjus kilo teisėjavimo skandalas dėl rusams palankių abejotinų sprendimų, o jau po varžybų dėl dopingo taisyklių pažeidimų diskvalifikuotas olimpiniu vicečempionu tapęs Miša Alojanas.
Tačiau D. Šalugai to negana.
„Mums veltis į politiką nebūtų išmintinga. Jeigu būtų konkrečiai įrodyta, kad Rusijos boksininkai vartoja dopingą, tuomet kita kalba. Bet kol kas šitas skandalas bokso nepalietė. Nebent didžiosios šalys nuspręstų imtis kažkokių priemonių. Bet kas tie didieji bokse – ta pati Rusija, buvęs sovietinis blokas, Ukraina ir Kuba. Štai ir visas pasaulio boksas. Nelabai yra kam boikotuoti. Tai darydami mes tiesiog patys liktume už borto ir nesiboksuotume su stipriausiais“, – samprotavo D. Šaluga.
Nesirengia „plėšytis marškinių“
Be savo sporto šakos aukščiausių vadovų ženklo rodyti iniciatyvos nesiruošia ir Lietuvos biatlonininkai.
Vasario 21-28 d. Ostrove vyks pasaulio jaunimo čempionatas, kovo 6-12 d. Tiumenėje – prestižinės pasaulio biatlono taurės etapas.
Ekspertų darbo grupę McLareno ataskaitoje minimiems faktams įvertinti sudariusi Tarptautinė biatlono sąjunga (IBU) kol kas vengia kalbėti apie alternatyvias varžybų vietas, jų praleisti nesirengia ir lietuviai.
„Elgsimės taip, kaip pasakys IBU. Vis dėlto ji finansiškai mums atneša didesnį indėlį nei mūsų valstybė. Jei ne IBU, biatlono Lietuvoje nė nebūtų. O plėšytis marškinius ir rodyti pavyzdį kitiems, kaip padarė latviai, mums būtų kvaila. Tik nubaustume patys save“, – DELFI sakė Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas.
Anot jo, skubiai pakeisti IBU tarptautinį kalendorių beveik neįmanoma, nes jau užsakyti lėktuvų skrydžiai, kuriais į etapus Azijoje bus skraidinami pasaulio taurės varžybų dalyviai.
Karinį paradą Sočyje ignoruos
Vis dėlto vienerias varžybas pajėgiausiems Lietuvos biatlonininkams teks praleisti.
Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis ir Vytautas Strolia tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Praeityje jie ne kartą yra atstovavę Lietuvos kariuomenei pasaulio kariškių žiemos žaidynėse ar čempionatuose. O 2014 metais Tomas Kaukėnas netgi pelnė sidabrą, nusileidęs tik geriausiam šio dešimtmečio planetos biatlonininkui iš Prancūzijos Martinui Fourcade'ui.
Tuomet T. Kaukėną kariuomenės vadovybė apdovanojo pinigine premija. Bet šįkart finansinio paskatinimo piniguose nesimaudantys šalies biatlonininkai gali nesitikėti.
Kariuomenės sporto klubui vadovaujantis pulkininkas leitenantas Valentinas Mizgaitis DELFI patvirtino, kad Lietuva nedalyvaus vasario 22-28 d. Sočyje vyksiančiose pasaulio kariškių žiemos žaidynėse.
Oficialiai sprendimo motyvai nekomentuojami, bet, DELFI žiniomis, į Rusiją nutarta nevažiuoti dėl geopolitinės situacijos.
Briuselyje (Belgija) įsikūrusios Tarptautinės kariškių sporto tarybos (CISM) organizuojamame renginyje Sočyje neturėtų pasirodyti ir dauguma kitų Vakarų valstybių.
Lietuva į kariškių žiemos žaidynes įprastai siųsdavo biatlono ir orientavimosi slidėmis atstovus.
A. Daugirdas tokį žingsnį vadina nenaudingu sportininkams, bet visiškai suprantamu.
„Tai – sukarintas renginys. Esant tiek daug antirusiškos tematikos, susijusios su kariniais veiksmais ir Ukrainoje, ir Sirijoje, dalyvauti ten būtų negražu ir nedora. Aš nemėgstu kišti prie sporto politikos, bet čia – kitoks atvejis“, – svarstė LBF prezidentas.
Rusiški ruporai taip pat netyli
Didžiausias 2017 metais Rusijoje vyksiantis sporto renginys bus FIFA Konfederacijų taurės turnyras, numatomas birželio 17 – liepos 2 d.
Šalį taip pat turėtų aplankyti „Formulės 1“ etapas, pasaulio šachmatų komandų čempionatas, Europos jaunimo stalo teniso pirmenybės, greitojo čiuožimo, snieglenčių ir slidinėjimo pasaulio taurių etapai.
Nepaisant IOC rekomendacijų vengti Rusijos, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) neužima jokios pozicijos dėl lietuvių dalyvavimo šioje valstybėje vyksiančiose tarptautinėse pirmenybėse, palikdamas nacionalinėms federacijoms spręsti savo nuožiūra.
„Rekomendacijų kažkur nevažiuoti mes negalime teikti, nes federacijos nėra mums pavaldžios. Neturime teisės joms nurodinėti, tai – jų apsisprendimo reikalas“, – DELFI sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Kitaip precedento neturinčioje situacijoje elgiasi Latvijos olimpinis komitetas.
Šalies skeletono rinktinei paskelbus apie čempionato Sočyje boikotą, Latvijoje kilo aštrių diskusijų audra. Ne visi sporto atstovai vieningai palaikė pasaulio čempioną ir olimpinį vicečempioną Martiną Dukurį su kompanija.
Kitaip nei skeletonininkai, Latvijos bobslėjaus rinktinės nariai buvo žymiai atsargesni ir vengė kalbėti apie boikotą. O aršiausiai pirmuosius užsipuolė Latvijos teniso sąjungos prezidentas Juris Savickis, kuris yra ir rusų įkurtoje Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL) žaidžiančio Rygos „Dinamo“ klubo vadovas.
Duodamas interviu Rusijos žiniasklaidai, J. Savickis suabejojo pačių Latvijos skeletonininkų „švarumu“.
„O kas patikrino pačius latvius? Tokia ir kontrolė. Manau, į Sočį jie nenori važiuoti, nes yra prastos formos. Todėl ir žaidžia visokius žaidimus. O gal tikrai skeletonininkai – drąsūs žmonės. Juk ir trasa jie leidžiasi gulėdama galva į priekį. Tegul. 99,9 proc. Latvijos gyventojų apie juos nieko nežino“, – minties „perlus“ žarstė J. Savickis.
Tokie pasisakymai Latvijoje mažai ką nustebino, kadangi jų autorius yra rusų kontroliuojamos energetikos kompanijos „Itera Latvija“ vadovas.
Vis dėlto Latvijos olimpinis komitetas sureagavo ir išreiškė paramą šalies skeletono rinktinei.
„Gerbiu jų sprendimą ir laukiu tarptautinių organizacijų veiksmų dėl čempionato šeimininkų pakeitimo“, – dar prieš perkeliant pasaulio pirmenybes iš Sočio, sportininkus užstojo olimpinio komiteto prezidentas Aldonis Vrublevskis.
Agentai klastojo mėginius
Boikotuoti čempionatą Rusijoje latviai pasiryžo, nes iki šiol įtaria buvę „apvogti“ per 2014 metų Sočio olimpines žaidynes.
Tuomet rinktinės lyderis M. Dukuris nusileido tik šeimininkų atstovui Aleksandrui Tretjakovui ir pelnė sidabrą.
Nors WADA tyrėjo Richardo McLareno parengtoje naujausioje ataskaitos apie dopingo sistemą Rusijoje dalyje konkrečios atletų pavardės nebuvo atskleistos, Rusijos žiniasklaida išsiaiškino, kad A. Tretjakovas yra vienas iš dvylikos Sočyje ant nugalėtojų pakylos užlipusių rusų, kurių dopingo mėginiai buvo suklastoti.
Primename, kad R. McLarenas metė kaltinimus Rusijai Sočio žaidynių metu slapta sukeitus arba klastojus šeimininkų dopingo mėginius. Įtariama, kad iš viso daugiau nei tūkstantis Rusijos atletų iš 30 sporto šakų dalyvavo valstybės remiamoje dopingo vartojimo kampanijoje, kuri šalyje vyko nuo 2011 metų.
Manoma, kad konspiracija buvo įtraukusi tiek aukščiausius šalies sporto vadovus, tiek valstybės institucijas, tiek saugumo tarnybas. Oficialioji Maskva visus kaltinimus neigia.