Tačiau V. Mutko tuoj pat buvo paskirtas Rusijos Vyriausybės vicepremjeru. Jis kuruos valstybės politiką sporto, turizmo ir santykių su jaunimu srityse. Taip pat V. Mutko, neva, galės skirti daugiau dėmesio 2018 metų pasaulio futbolo čempionato organizavimo Rusijoje veiklai. Be to, valdininkas lieka Rusijos futbolo sąjungos (RFS) prezidentu.
V. Mutko pareigose keičia 47-erių metų buvęs jo pavaduotojas Pavelas Kolobkovas.
Ekspertai kol kas abejoja, ar tai yra V. Mutko paaukštinimas, ar pažeminimas.
Fechtuotojas P. Kolobkovas – buvęs aukščiausio lygio sportininkas, jau ne vienus metus ėjęs V. Mutko pavaduotojo pareigas. Įvairias sporto funkcionieriaus pareigybes jis Rusijoje užima nuo 2010-ų.
2000 metų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse P. Kolobkovas tapo olimpiniu čempionu, du kartus yra iškovojęs olimpinių žaidynių bronzą, tris – sidabrą. Taip pat P. Kolobkovas šešis kartus tapo pasaulio, du – Europos čempionu, sykį iškovojo pasaulio taurę.
Įdomus faktas, kad 2004 metais jis tapo pirmuoju karjeros dar nebaigusiu sportininku per visą Sovietų Sąjungos ir Rusijos istoriją, gavusiu karinių pajėgų pulkininko laipsnį.
2012-ais P. Kolobkovas ėjo Rusijos sportininkų delegacijos vadovo pareigas Londono olimpinėse žaidynėse.
V. Mutko Rusijos sporto ministru dirbo nuo 2008 metų (iki 2012-ų buvo Sporto, turizmo ir jaunimo politikos ministras). Jis vadovavo Rusijos sportininkų pasirengimui 2010 metų žiemos olimpinėms žaidynėms Vankuveryje, vasaros olimpiadai Londone (2012), žiemos žaidynėms Sočyje (2014) ir vasaros žaidynėms Rio de Žaneire (2016).
Už Sočio olimpiadą V. Mutko buvo apdovanotas III laipsnio ordinu „Už nuopelnus Tėvynei“.
Pasaulio sporto bendruomenė kritikavo V. Mutko už dopingo vartojimo įdiegimą Rusijos sporte valstybinių mastu. Rusijos sporto ministras neteko Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) akreditacijos į Rio žaidynes, o rusų lengvaatlečiams ir sunkiaatlečiams nebuvo net leista dalyvauti olimpiadoje.
Vėliau už dopingo vartojimą iš 2016 metų parolimpiados buvo pašalinta visa Rusijos delegacija.
V. Mutko yra dirbęs Sankt Peterburgo mero pavaduotoju, buvo šio miesto vyriausybės senatoriumi. Iš jo buvo šaipomasi dėl prasto užsienio kalbų – ypač anglų – mokėjimo bei nuolatinio beveik visų Rusijos ir užsienio sporto įvykių (net ir pačių nereikšmingų) komentavimo žiniasklaidai.
Rusijos žiniasklaida jau humoro forma pakeitė sporto funkcionieriaus vardą ir tėvavardį, pavadinę jį Medalijumi (dėl gausybės medalių Vankuverio, Londono ir Sočio olimpiadose) Meldonijičiumi (dėl rusų sportininkų plačiai vartoto šiuo metu draudžiamo preparato meldoniumo).