Oficialiame Kremliaus puslapyje paskelbtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretas, kuriuo iš Murmansko kilusiai sportininkei jos pačios prašymu panaikinama Rusijos pilietybė.
L. Žurauskaitės prosenelis buvo lietuvis, todėl dabar jai turėtų būti atkurta Lietuvos pilietybė.
Biatlonininkė Lietuvoje pradėjo startuoti praėjusiame sezone. Nors praėjusį kovą Ignalinoje vykusiame šalies čempionate ji neprilygo suaugusiųjų rinktinės senbuvėms Gabrielei Leščinskaitei ir Natalijai Kočerginai, tikimasi, kad naujokė padės suburti moterų estafečių komandą, galinčią dalyvauti pasaulio taurės varžybose.
„Viskas prasidėjo daugiau nei prieš metus. Lietuvos komandos treneris Sergejus Sakalovskis paskambino ir pasakė, kad pastebėjo mane Rusijos varžybose, bei paklausė, ar turiu lietuviškų šaknų. Atsakiau, kad mano prosenelis buvo iš Prienų.
Tai buvo mano tėčio svajonė, kad atstovaučiau Lietuvai. Vis dar neturiu pilietybės ir nežinau, ar ateinančią žiemą galėsiu dalyvauti IBU varžybose. Bet pati svajoju dalyvauti olimpinėse žaidynėse už Lietuvą, toks yra mano tikslas“, – praėjusį pavasarį Lietuvos biatlono federacijos interneto svetainei kalbėjo L. Žurauskaitė.
Mergina biatlonu susidomėjo tik sulaukusi 14-os – kaip yra sakiusi pati, atsitiktinai. Į pirmąsias treniruotes L. Žurauskaitė ėjo tam, kad prižiūrėtų sportuoti pradėjusį jaunesnį brolį.
Nors aukštais rezultatais Rusijoje ji nepasižymėjo, šios šalies žiniasklaida atkreipė dėmesį į L. Žurauskaitės sprendimą atstovauti Lietuvai.
Dienraštis „Sport Express“ suskaičiavo, jog vien per praėjusį olimpinį ciklą iš Rusijos išvyko daugiau nei dvi dešimtys biatlonininkų.
Praeityje Rusija neteko ir tokių pasaulinio masto žvaigždėmis vėliau tapusių sportininkių kaip Anastasija Kuzmina, kuri priėmė Slovakijos pilietybę, ar Darija Domračiova, pasirinkusi Baltarusiją.
Buvęs L. Žurauskaitės treneris Aleksandras Kosoryginas paaiškino, jog norą išvykti išreiškė pati jo auklėtinė.
„Murmansko sportininkai apskritai dažnai keliasi į kitus regionus ar kaimynines šalis. Jų pasirengimui Murmanske tiesiog nepakanka pinigų. Mūsų pagrindinė sporto bazė rekonstruojama jau 15 metų – vargšė mergaitė ir taip užaugo statybvietėje, tad nenorėjo dar ir joje numirti“, – TASS citavo A. Kosoryginą.
„Sport Express“ priminė ir Dūmos deputato Romano Teriuškovo pareiškimą, esą Rusijos pilietybės atsisakymą derėtų prilyginti išdavystei.
„Jeigu viskas iš tiesų yra taip, galbūt bausti vertėtų ne tuos, kurie nusprendžia pakeisti pilietybę, o tuos, kurie nesugeba pastatyti sporto komplekso per 15 metų?“ – retoriškai klausė populiariausias Rusijos sporto dienraštis.