„Ar pats sprendimas – didelis siurprizas? Manau, jis dėsningai brendo. Džiugu tai, kad bet koks sprendimas tokioje situacijoje yra gerai, blogiausia būtų – jokio sprendimo“, – apie R. Meilutytės pasitraukimą DELFI studijoje kalbėjo E. Vaitkaitis.
Federacijos vadovas vylėsi, kad Rūta nenutols nuo sporto, vienaip ar kitaip jos veikla bus susijusi su plaukimu.
Anot E. Vaitkaičio, jos sprendimui įtakos turėjo kiekvieno visuomenės nario labai aukšti lūkesčiai ir nuolatinis žiniasklaidos atakavimas.
„Reikia pripažinti, kad ir žiniasklaidos indėlio tame būta. Jaunam žmogui – tokia atsakomybė užkrauta. Gal čia pasireiškė lietuviškas bruožas: geriausias patiekalas lietuviui – kitas lietuvis. Kartais man nesuprantamas tas tautos kraujo troškimas.
Atrodydavo, kad sidabro medalis – jau tragedija. Tokio dalyko aš nesuprantu. To nesuvokia ir patys sportininkai. Nekalbu vien apie Rūtą.
Kai laimi aukso medalius, tave greit išaukština, o kai laimi mažesnės prabos apdovanojimus, maišo tave su žemėmis. Pasikartosiu, kad tame Rūtos sprendime kiekvienas palikome savo indėlį. Ir skaudu, ir apmaudu, kad apie daug pasiekusius žmones gerai atsiliepiama tada, kai jie numiršta, o kalbant apie Rūtos atvejį, kai ji baigė karjerą.
Mes nemokame džiaugtis šia akimirka“, – tvirtina E. Vaitkaitis.
Pats buvęs plaukikas dabartiniams plaukikams primena tai, kad jų pergalės nėra tik laimėjimas baseino takelyje.
„Visų pirma ant apdovanojimų pakylos lipantis plaukikas gauna ir tribūną. Jis galbūt tampa nuomonės lyderiu, kažkas jį seka, ir svarbu – kokią žinutę nori jis pranešti.
Rūtos atveju, tos žinutės buvo ir pergalės, ir pralaimėjimo atveju. Po laimėjimų jos pasiekimai bylojo apie atletės charakterį, jauną amžių, emigracijoje tikslų siekiantį žmogų.
Nesėkmės atveju buvo skurtas filmas „Rūta“, kuriame visai kita jos pusė, emocijos, atvirumas, kova su savimi.
Ji parodė, kad ir stipriausi žmonės gali palūžti, jiems skauda. Tos pergalės turėjo socialinę potekstę“, – kalbėjo E. Vaitkaitis.
Federacijos vadovas mintimis pasidalino ir apie paskutinį R. Meilutytės trenerį Dave'ą Salo, kuris yra aukščiausio lygio profesionalas, tačiau ne plaukiko auklė ar virėjas.
„Tai – aukščiausio kalibro specialistas, tačiau kitokio tipažo, nei mūsų įprasti treneriai. Dauguma mūsų specialistų yra ne tik treneriai, bet ir maisto žinovai, psichologai, kartais net auklės. D. Salo – ypač profesionalus treneris, jam svarbu ką tu darai baseine, bet už baseino ribų tai tavo asmeninis reikalas.
Tu turi būti profesionalas, turi ateiti išsimiegojęs, pailsėjęs, pavalgęs ir 100 proc. jėgų atiduoti treniruotėse. Treneris reagavo ir sakė tai, ką ir turėjo sakyti.
Jo atletų gretose būna ne vieno sportininko, kuris turėjo dopingo šleifą, tad jis pasielgė taip, kaip jam atrodė teisinga. Kalbant apie Rūtos treniravimąsi ar nesportavimą, tiesa yra kažkur per viduriuką. Tikrai nebuvo taip, kad ji nesitreniravo, mes turėjome pasiruošimo planą, pirmos kontrolinės varžybos buvo numatytos praėjusį savaitgalį.
Iki to laiko Rūta turėjo atlikti medicininius patikrinimus. Baseine, ko gero, tas darbas nebuvo atliekamas taip kokybiškai, kaip turėjo būti. Bet nėra kalbos, kad ji pusę metų jau nesitreniravo“, – tvirtino E. Vaitkaitis.
Anot jo, plaukimo federacija norėtų Rūtos žinomumą išnaudoti populiarinant sporto šaką.
„Galvosime, bet visų pirma reikia Rūtos nuomonės ir noro. Tikrai turime minčių, kaip ji galėtų būti naudinga šiai sporto šakai, kaip būtų galima panaudoti visą jos potencialą, patirtį. Kol kas, manau, jai reikia pailsėti nuo vandens, nuo baseinų. Manau, natūraliai tokie dalykai susidėlios“, – vylėsi E. Vaitkaitis.
Buvęs plaukikas žino, ką reiškia staiga baigti karjerą.
„Na, aš buvau paprastas plaukikas, siekiantis rezultatų, nepatyriau tokios šlovės ir populiarumo, kokio sulaukė Rūta (šypsosi). Baigus karjerą prie fizinių krūvių įpratęs organizmas ir toliau to reikalauja. Mano atveju po plaukimo esu išbandęs ne vieną sporto šaką, esu bėgęs ir maratoną, dalyvavau slidžių maratone, net išbandžiau kovos menus. Galiausiai pradedi gyventi normalų gyvenimą – šeima, darbas“, – pasakojo E. Vaitkaitis.
Ženklų, kad R. Meilutytė gali dėti tašką karjeroje buvo kur kas anksčiau, štai, prieš pusantro mėnesio buvo dingusi jos „Instagram“ paskyra, kurią iki tol sekė keliasdešimt tūkstančių jos gerbėjų.
„Apie socialinius tinklus nekalbėjome, bet mano spėjimas toks, kad Rūta norėjo naikinti vieną identitetą ir ieškoti kito. Faktas – ji nenori, kad į ją žiūrėtų tik kaip į olimpinę čempionę. Tą byloja ir sukurtas filmas, kiti jos pasisakymai. Rūta parodė, kad ji turi savo vidinį pasaulį, kurį nori atskleisti kitomis formomis, o ne plaukimo dėka“ – teigė E. Vaitkaitis.
Plaukimo federacijos vadovas vylėsi, kad su olimpine čempione turėjo ir turės pakankamai gerus santykius. Kitą vertus, jis nežino, kaip su juo bendravo pati sportininkė – ar formaliai kaip su įstaigos vadovu, ar kaip žmogumi, kuriuo galėjo pasitikėti.
„Noriu tikėti, kad ryšiai su ja nenutrūks. Kiekvieną savaitę turėjome „higieninius skambučius“. Lietuvoje būdavo ankstyvas rytas, Kalifornijoje – vėlyva naktis. Tą pulsą visada palaikydavome“, – kalbėjo E. Vaitkaitis.
Anot jo, bausmė plaukikei turės žymę šalies plaukimo bendruomenei, nes tai – antidopingo taisyklių pažeidimas.
„Formaliai nesigilinant į visą situaciją, aplinkybes, prie sportininko liks ta žvaigždutė, reiškianti jo diskvalifikaciją. Manau, sporto šakai ir federacijai tai dėmė“, – teigė E. Vaitkaitis.
Pirmą pokalbio su plaukimo federacijos vadovu dalį ir informaciją apie R. Meilutytei vis dar gresiančias sankcijas galite paskaityti čia.
Visas pokalbis su E. Vaitkaičiu – vaizdo įraše.