Pirmenybes paskutinę jų dieną uždarė ir du iš 23-ijų čia deleguotų lietuvių. Pirmasis su Italijos sostine atsisveikino Edis Matusevičius, kuris pasirodė vyrų ieties metimo finale.
Antru geriausiu rezultatu tarp visų dalyvių į finalą patekęs Edis jame liko visiškai šalia priziinkų pakylos, ketvirtas. Geriausiu, penktuoju, metimu jis ietį nusviedė 83,96 m.
„Gal rezultatas ir neblogas, bet aišku, norėjosi geresnio, norėjosi ir medalio. Kažkaip ne iki galo sukovojau gal. Nežinau tiesiog, pritrūko. Gal pritrūko kantrybės, nes labai skubėjau. Labai gal per daug norėjau ir tas pakišo koją. Nepadariau, ką reikėjo.
Stengiuosi būti pozityvus. Vis tiek rezultatai gerėjantys pastoviai, jau metu kažkokį neblogą rezultatą. Tai dėl to smagu, bet sakau, kartais norisi ir daugiau, ir geriau, ir pritrūksta tiesiog. Tai sportas“, – prikandęs lūpą sakė lietuvis.
Lietuvos atstovas nusileido čekui : šiemet toliau metė čekui Jakubui Vadlejchui (88,65 m), čempiono titulą praradusiam Julianui Weberis (85,94 m) ir suomiui Oliveriui Helanderiui (85,75 m).
„Pritrūko beveik dviejų metrų, bet viena klaidelė gali kainuoti kelis metrus. Tiesiog pritrūko vienos smulkmenos“, – teigė Edis.
E. Matusevičius finalą pradėjo ketvirtas, o jo sezono rezultatas (85,68 m), kuris leido užsitikrinti olimpinį kelialapį, tarp visų europiečių buvo penktas. Visgi potencialo pasigrumti su jais vilnietis turėjo: jam priklauso Lietuvos rekordas – 89,17 m.
„Sezonas dar nebaigtas, dabar reikės šiek tiek daugiau treniruočių režimą pajungti, kad pasiruoščiau olimpinėms žaidynėms geriau.
Iš Romos išsivešiu alkį, nes dabar dar labiau noriu medalio, nes vis tiek jau tas amžius ir laikas atrodo. Bet reikia ir geresnių rezultatų, bus jie, bus ir visa kita“, – konstatavo jis.
Pora kuklesnių mėginimų startavęs lietuvis vėliau išsijudino ir gerino savo situaciją, tačiau iki podiumo jam pristigo: 79,54 m–80,12 m–82,81 m–82,76 m–83,96 m–77,35 m.
Prieš paskutinį bandymą, kuriuo dar galėjo viską pakeisti, metimui jau pasiruošusio Edžio teisėjai paprašė luktelti, nes tuo metu buvo pristatomos moterų 800 metrų bėgimo finalo dalyvės.
„Sutrukdė tikrai. Galėjo iškart prieiti ir pasakyti, kad teks palaukti, o ne tada, kai jau nuėjau, pasiruošiau ir visas užsivedęs buvau. Kažkaip išmuša iš vėžių tai. Šioks toks minusas gal organizatoriams. Ne man vienam taip buvo, mačiau ir kitiems. Tiesiog nemalonu, kai esi pasiruošęs, o tave stabdo“, – dėstė jis.
E. Matusevičius kvalifikacijoje geriausiu trečiuoju bandymu įrankį nusviedė net 84,82 metro, su kaupu viršijo normatyvą (82,00 m) ir tapo A grupės nugalėtoju. Edį tik pačioje B grupės varžybų pabaigoje nežymiai pralenkė titulą ginantis vokietis J. Weberis (85,01 m).
Iš viso normatyvą įvykdė septyni iš dvylikos finalininkų.
Pirmi lietuvio mėginimai buvo kiek kuklesni – 78,88 m ir 79,60 m.
Trečiose per karjerą Europos pirmenybėse dalyvavęs atletas pagerino asmeninį rekordą, kuris buvo pasiektas 2018-aisiais Berlyne – 10 vieta (77,64 m). 2016-aisiais Amsterdame jis liko 21-as (77,86 m).
Nors 27-erių metų Lietuvos rekordininkas šiemet startavo nedaug, visose varžybose jo paleista ietis skrido toliau nei 80 metrų.
Edis po Tokijo žaidynių, kuriose užėmė 14 vietą (81,24 m), ilgai gydėsi alkūnės traumą – reabilitacija užtruko net 22 mėnesius. Vis tik jo sugrįžimas buvo puikus – laimėtas Europos žaidynių sidabras ir užimta aštunta vieta pasaulio čempionate Budapešte. Ietis galėjo skrieti dar toliau, jeigu ne lietuvį kamavę Achilo skausmai.
Įdomu, kad Lietuvai aukso medalius Europos čempionatuose kol kas kala tik disko metikai: Virgilijus Alekna (2006-aisiais Geteborge), Andrius Gudžius (2018-aisiais Berlyne) ir Mykolas Alekna (2022-aisiais Miunchene), kuris Romoje tenkinosi bronza.
2026-aisiais Europos pirmenybes priims Birmingamas, o 2028-aisiais − Chožuvas.