Pusšimtį varžovų olimpiadoje aplenkęs bei 26 vietą užėmęs M. Žiūkas šalies čempiono titulą 10 km distancijoje iškovojo jau šeštą kartą – daugiau nei bet kuris kitas Lietuvos ėjikas per visą istoriją.
Distanciją jis įveikė per 41 min. 52 sek. bei pasiektu rezultatu liko nepatenkintas.
„Po olimpinių žaidynių buvo sunkoka prisiversti treniruotis. Aišku, geros emocijos po olimpinių žaidynių padėjo, bet norisi greičiau baigti sezoną, organizmas reikalauja poilsio. Varžybose buvo labai sunku, tikrai lėtai ėjau, nors treniruotėse taip silpnai dar neatrodžiau“, – sakė M. Žiūkas.
Lengvaatlečio šiemet dar laukia daugiadienės ėjikų varžybos Kinijoje, kurios vyks po dviejų savaičių.
„Eidamas galvojau, kodėl man į galvą šovė dar vykti į Kiniją. Ten bus keturių dienų varžybos, tad po šių varžybų dabar baisoka“, – nusijuokė sportininkas.
M. Žiūkas dar nenorėjo dalintis kito sezono planais. Sportininkas net ir po sėkmingų olimpinių žaidynių dar nėra užtikrintas, ar tęs sportinę karjerą.
„Rio pasiekiau tą, ką galėjau geriausiai, turint galvoje visokias traumas ir kitas nesėkmes. O dėl kito sezono pradėsiu galvoti tik tada, kai baigsiu šį ir gerai pailsėsiu“, – aiškino Gražinos Goštautaitės auklėtinis.
Šalies vicečempionu 10 km varžybose tapo Genadijus Kozlovskis (42 min. 27 sek.), aplenkęs du olimpinių žaidynių dalyvius – Arturą Mastianicą (42 min. 50 sek.) ir Marių Šavelskį (43 min. 56 sek.).
Analogiškose moterų varžybose rimtesnės konkurencijos nesulaukė taip pat šeštą kartą čempione tapusi B. Virbalytė-Dimšienė. Nuotolį ėjikė įveikė per 45 min. 33 sek.
„Po sezono visada noriu startuoti 10 km varžybose, nes tai yra mano mėgiama distancija, tačiau šiemet buvo turbūt sunkiausios Druskininkų varžybos per visą netrumpą mano karjerą. Jausmas vis dar toks pat, koks buvo Rio. Nuo pat pirmų metrų buvo sunku, – krimtosi B. Virbalytė-Dimšienė. – Galėčiau teisintis, kad ėjau su nuskausminamaisiais, bet jaučiu, kad nebuvo problema viena – ir kojos nėjo.“
Pasak jos, po olimpinių žaidynių rodoma sportinė forma parodo, kad dėl ne itin sėkmingo starto Rio priežastis buvo ne psichologija – ėjikė gerai nesijaučia nei varžybose, nei treniruotėse.
„Pirmoji išvada po Rio buvo, kad nesusitvarkiau psichologiškai, bet dabar atrodo, kad tiesiog kažkas buvo nepadaryta, nesugebu „iššauti“ nei treniruotėse, nei varžybose. Dar reikia pabaigti šį sezoną, iki spalio pirmos dienos dar turime tų varžybų“, – sakė taip pat į Kiniją vyksianti ėjikė.
Beje, varžybos Druskininkuose B. Virbalytei-Dimšienei yra išskirtinės – jai priklauso ne tik suaugusiųjų 10 km varžybų rekordas (43 min. 26 sek.), bet ir 1 km mergaičių (4 min. 16 sek.) ir 3 km jaunučių (13 min. 34 sek.) rekordai.
„Žinoma, kad yra sentimentai Druskininkams. Visos trys varžybos – Birštone, Alytuje ir Druskininkuose – yra tas trio, ant kurių Lietuvoje laikosi ėjimas. Kokia bebūtų sportinė forma, visada norisi čia dalyvauti“, – tikino geriausia praėjusių metų šalies lengvaatletė.
Druskininkuose tarp prizininkių pateko dar dvi olimpietės: antrą vietą užėmė Živilė Vaiciukevičiūtė (46 min. 40 sek.), paskutiniame kilometre aplenkusi latvę Agnesę Pastarę (46 min. 44 sek.).
Tarp veteranų šįkart startavo Kristina Saltanovič. Šiemet du aukso medalius Europos veteranų čempionate iškovojusi sportininkė penkis kilometrus įveikė per 24 min. 54 sek.
„Kai supratau, jog į olimpiadą nepateksiu, nebuvo motyvacijos sportuoti, tad į Druskininkus atvykau nesiruošusi. Tikėjausi dalyvauti 3 km, o ne 5 km varžybose ir atvažiuoti norėjau jau vien dėl susitikimo su draugais – pabūti, pasirgti. Nusprendžiau įveikti 5 km, kadangi taip ir priklauso pagal amžių, tai visai smagiai prasiėjau“, – šyptelėjo K. Saltanovič.
Drauge su Portugalijoje gyvenančia ėjike į Druskininkus atvyko ir devynerių metų jos duktė Erika, kuri taip pat išbandė jėgas ėjimo rungtyje – 1 km mergaičių varžybose.
„Dėl jos labai jaudinausi, labiau nei jaudindavausi dėl savęs olimpiadoje. Nemanau, kad ji bus ėjikė, nes yra gana aštri, gana sprinteriško charakterio – turi būti viskas greitai, viskas tuoj pat – ir tas kilometras buvo gana sunku. Prieš tai ji nebuvo nei ėjusi, nei bėgusi kilometro. Po finišo pareiškė, kad jai šuoliai su kartimi vis dėlto labiausiai patinka. Nemanau, kad ją prikalbinsiu į ėjimą, kad ir kaip norėčiau“, – juokėsi K. Saltanovič.
Tuo tarpu pati K.Saltanovič taško karjeroje dar nededa. Normatyvą į olimpiadą turėjusi, tačiau dėl šaliai skirto kvotų skaičiaus į Rio nevykusi ėjikė vis dar turi noro atstovauti Lietuvai aukščiausio rango varžybose.
„Dabar kažkiek bėgiosiu, bandysiu pailsėti nuo ėjimo ir pažiūrėsiu, kiek man jo dar trūksta. Vis dar jaučiu smagumą eidama, bet nežinau, ar einant 20 km smagumas bus toks pat, kaip einant 5 km. Norėčiau grįžti bent su panašia sportine forma kokia buvau. Jei matysiu, kad ta forma bus prastesnė, bandysiu kažką dėlioti ateičiai ir oficialiai baigti karjerą“, – teigė K. Saltanovič.