„Lietuva sugrįžo ten, kur ir turi būti. Negalime nesidžiaugti rezultatais, pasiektais šiais metais. Tam ir yra kovojama dėl pergalių, aukštų vietų, asmeninių rezultatų. Privalome džiaugtis, siausti. Ta kartelė iškilo aukščiau ir nesinori, kad ji nusileistų“, – apibendrindamas mūsų šalies sportininkų pasirodymą kalbėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis.
Smagu, kad visai netoli medalių buvo dar penki Lietuvos lengvaatlečiai: šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė ir ėjikė Brigita Virbalytė-Dimšienė iškovojo taip vadinamą „medinį“ medalį arba ketvirtąją vietą, ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė buvo penkta, šeštąsias pozicijas užėmė Lietuvos bėgimo rekordininkai Agnė Šerkšnienė (400 m) ir Simas Bertašius (1500 m).
Europos čempionatų istorijoje tai buvo antra gausiausia Lietuvos delegacija, tačiau pati sėkmingiausia.
Arčiausiai 2018 metų rezultatų yra tik 2006 metų Senojo žemyno pirmenybės Geteborge, kai auksu puikavosi disko metikas Virgilijus Alekna, o maratonininkė Živilė Balčiūnaitė buvo ketvirta. Tačiau kita artimiausia prizininkų pakylai rungtis buvo moterų 4x400 m bėgimo estafetė, kur Lietuvos komanda pelnė 11 vietą.
Du medalius Lietuvai pavyko laimėti ir 2012 metais Helsinkyje, tačiau tuomet nebuvo čempiono titulo: sidabrą iškovojo šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys, o sprinterė Lina Grinčikaitė – bronzą.
„Kartų kaita jau įvyko, ištvėrėme kritiką, kartais teisingą, o kartais ir nelabai. Bet kaip kitaip įmanoma būti trijų milijonų šalyje, kur antra religija krepšinis ir trūksta tikrų sporto bazių? Kaip tėvus įtikinti, kad jų vaikai bus sveiki, grakštūs, greiti ir stiprūs eidami sportuoti į baisias bazes.
Vasarą galime basi bėgioti laukuose ar stadione, bet kaip žiemą? Treneriai gerai dirba, talentų mes turime. Jau ne kartą sakiau, kad iš tų trijų milijonų Lietuvoje ir keturių milijonų pasaulyje talentų turime tiek, kad pavydėti gali visi“, – tvirtino E. Skrabulis.
Paklaustas, kas lėmė tokią sėkmę Vokietijos sostinėje, jis kalbėjo apie daugelio metų darbą: „Niekas vienas negali išspręsti užduočių, o čia dirba visa komanda, pradedant treneriais, sportininkais, medicinos darbuotojais, federacija. Sportininkus palaikėme visur ir visada. Net tada, kai šalia nebūdavo nieko“.
Dar įdomiau, kad sėkmingiausiu Europos čempionatu Lietuva gali pasidžiaugti būtent tuomet, kai kone pusę (13) rinktinės narių sudarė tokių varžybų debiutantai.
„Komanda gausi, bet kokybiška ir jauna. Berlyne buvo jaunų sportininkų, apie kuriuos pirmą kartą išgirdo ne tik pasaulis, bet ir pati Lietuva. Jei bus sveiki, dirbs, dar daug metų mus džiugins“, – neabejojo LLAF vadovas.
Prisiminęs paskutinį, Europos auksą atnešusį A. Gudžiaus metimą Olimpiniame stadione, E. Skrabulis juokėsi: „Happyend'as, fantastiška kova. Drama, kuri baigėsi puikiai, o švedai turėtų būti pikti ant Andriaus. Tegul pyksta, o mes džiaukimės. Gaila, kad A. Palšytės medalis išslydo, bet kita vertus, laimėjo ta, kuri šoko aukščiau. Tik jei bulgarė būtų šokinėjusi šalia, kaip visos kitos, nebūtų tokios nuoskaudos, o ji tarsi išlindo iš už kampo. Nežinau, kas tuos scenarijus mums rašo, bet taip gal netgi įdomiau“.
Optimizmo nestokojantis LLAF vadovas tiki, kad tokie rezultatai yra geriausia reklama lengvajai atletikai mūsų šalyje: „Reikia nebijoti sakyti, kad esame greičiausi, šokliausi, stipriausi. Aišku, sėkmės irgi reikia, bet negalime nesidžiaugti, kad švarėja pasaulio sportas. Esame tame pasaulio šalių rate, kurios garbingai kovoja“, – teigė jis.
Europos lengvosios atletikos čempionato medalių įskaitoje Lietuva užėmė 17 vietą, Estija su vienu bronzos medaliu – 25-ąją, o Latvija Berlyne liko be apdovanojimų.
Medalių įskaitos nugalėtoja tapo Didžioji Britanija (7 aukso, 5 sidabro ir 6 bronzos), antrą vietą užėmė Lenkija (7 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos), o varžybų šeimininkė Vokietija tenkinosi trečia pozicija (6 aukso, 7 sidabro ir 6 bronzos).
Kitas Europos lengvosios atletikos čempionatas vyks 2020 metais Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje pajėgiausi Senojo žemyno atletai varžysis „Charlety“ stadione.
O kitais metais mūsų šalies lengvaatlečių pagrindinis startas bus pasaulio čempionatas Dohoje (Kataras). Jis vyks 2019 metų rugsėjo 28 – spalio 6 dienomis.
Lietuvos lengvaatlečių rezultatai Europos čempionate Berlyne
| Atletas/atletė | Rungtis | Rezultatas | Vieta |
|---|---|---|---|
| Andrius Gudžius | diskas | 68,24 m | 1 |
| Liveta Jasiūnaitė | ietis | 61,59 m | 3 |
| Airinė Palšytė | šuolis į aukštį | 196 cm | 4 |
| Brigita Virbalytė | 20 km sp.ėjimas | 1:27:59 | 4 |
| Živilė Vaiciukevičiūtė | 20 km sp.ėjimas | 1:28:07 | 5 |
| Agnė Šerkšnienė | 400 m | 51,42 | 6 |
| Simas Bertašius | 1500 m | 3:39,04 | 6 |
| Editas Matusevičius | ietis | 77,64 m | 10 |
| Arturas Mastianica | 50 km sp.ėjimas | 3:58:29 | 14 |
| Eglė Balčiūnaitė | 800 m | 2:04,60 | 15 |
| Morauskaitė, Misiūnaitė, Krūminaitė, Galvydytė | 4×400 m | 3:37,73 | 15 |
| Tadas Šuškevičius | 50 km sp.ėjimas | 4:01:30 | 17 |
| Modesta Morauskaitė | 400 m | 52,68 sek. | 18 |
| Justinas Beržanskis | 3000 m kl. | 8:36,88 | 19 |
| Adrijus Glebauskas | šuolis į aukštį | 2,16 m | 20 |
| Gediminas Truskauskas | 200 m | 21,11 sek. | 20 |
| Valdas Dopolskas | maratonas | 2:18:12 | 20 |
| Dovilės Dzindzaletaitė | trišuolis | 13,75 m | 23 |
| Ieva Zarankaitė | diskas | 53,91 m | 23 |
| Ieva Zarankaitė | rutulys | 15,13 m | 23 |
| Karolina Deliautaitė | 100 m | 11,75 sek. | 23 |
| Remigijus Kančys | maratonas | 2:18,59 | 26 |
| Milda Eimontė | maratonas | 2:38:58 | 27 |
| Eva Misiūnaitė | 400 m | 54,02 sek. | 31 |
| Ignas Brasevičius | maratonas | 2:20:20 | 40 |
| Vaida Žūsinaitė | maratonas | 2:50:49 | 43 |
| Mindaugas Viršilas | maratonas | 2:27:47 | 55 |