Kovo pradžioje Tarptautinė stalo teniso federacija paskelbė, kad 11-metė stalo tenisininkė iš Sirijos Hend Zaza iškovojo olimpinį kelialapį ir Tokijuje galėtų tapti penktu jauniausiu visų laikų olimpiečiu ir jauniausiu nuo 1968-ųjų, kai žaidynėse pasirodė Rumunijos dailiojo čiuožimo atstovė Beatrice Huștiu.
H. Zaza būtų jaunesnė už britų riedlentininkę Sky Brown, praėjusių metų pasaulio čempionato prizininkę, kuri taip pat turėtų pelnyti olimpinį kelialapį ir į Tokiją atvykti atšventusi 12-ąjį gimtadienį.
Nepaisant to, kad paaugliai patranko olimpinės šventovės vartus, pastaraisiais dešimtmečiais stebima kita tendencija: didėjantis olimpiečių amžiaus vidurkis.
Rio de Žaneire 31-erių Michaelas Phelpsas tapo vyriausiu plaukiku, laimėjusiu aukso medalį individualioje rungtyje, bet jau kitą dieną kitas JAV plaukikas Anthony Ervinas rekordą pagerino – čempionu tapo būdamas 35-erių.
Dar 2000-aisiais aukso medalį iškovojęs, tada su sportu atsisveikinęs ir į roko grupės veiklą įsitraukęs, bet 2011 m. vėl į baseiną sugrįžęs A. Ervinas savo triumfą Brazilijoje pavadino „absurdišku ir siurrealistiniu“.
Panašių „senolių“ sėkmės istorijų pastarosiose olimpiadose apstu. 41-erių uzbekė Oksana Čusovitina Rio de Žaneire finale varžėsi su perpus jaunesnėmis gimnastėmis, o plento dviratininkė Kristin Armstrong trečią kartą iš eilės tapo olimpine čempione būdama jau 43-ejų. Sprinteris Kimas Collinsas 2016 m. olimpinėje atrankoje tapo pirmuoju 40-mečiu istorijoje, 100 m nubėgusiu greičiau nei per 10 sekundžių.
Pasak Billo Mallono, garsaus olimpinių žaidynių istoriko, vidutinis olimpiečių amžius nuo 25 metų 1988-aisiais pakilo iki 27-erių. Net ir tokiose daugiausia jaunimo atstovaujamose sporto šakose kaip plaukimas ar gimnastika fiksuojami amžiaus pokyčiai: plaukikų amžiaus vidurkis padidėjo 13 proc., gimnastų – 12 proc.
Irkluotojų, besivaržančių olimpiniuose vienviečių finaluose, amžiaus vidurkis nuo 24-erių metų 1976-aisiais pakilo iki 31-erių 2012 m. Kas ketvirtas JAV olimpinės lengvaatlečių rinktinės narys į Rio de Žaneirą vyko jau atšventęs 30-metį, dar keliolika 30-ąjį gimtadienį sutiko tais pačiais metais po žaidynių Brazilijoje. B. Mallono skaičiavimais, lengvaatlečiai šiandien 5 proc. vyresni nei prieš 30 metų.
Kas nutiko? Paaiškinimai yra keli. Pirmiausia tai susiję su sporto mokslo ir medicinos laimėjimais, padedančiais išsaugoti talentingus, bet senstančius atletus. Dėl patobulintų treniruočių bei atsigavimo po krūvių metodų sportininkai ilgiau išlieka sveiki ir ištvermingi. Kitaip tariant, novatoriškos treniruotės prailgina karjerą.
„Jau nėra savaime suprantama, kad su amžiumi tampi silpnesnis ir lėtesnis. Jei tinkamai rūpiniesi savimi, daugelį fizinių savybių gali išlaikyti ilgai, o patirtis suteikia pranašumo“, – „The Wall Street Journal“ cituoja Kanados chirurgą ortopedą Robertą Litchfieldą, operavusį dešimtis olimpiečių.
Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) sprendimas praėjusio šimtmečio pabaigoje panaikinti draudimą profesionalams dalyvauti olimpinėse žaidynėse taip pat užprogramavo olimpiečių amžiaus kreivės kilimą aukštyn. Nuostata, kad varžomasi dėl garbės, ne dėl pinigų, kurios IOC laikėsi kone visą šimtmetį, trumpino net ir stipriausių atletų karjeras. Daugelis su sportu atsisveikindavo tiesiog po studijų ar norėdami įsitvirtinti kitoje veiklos srityje.
Net JAV atletai tik 1978 m. ėmė gauti papildomų pajamų, kad galėtų treniruotis ir neuždarbiauti kitur. Kai olimpinis sportas tapo „etatiniu“ darbu ir karjeros galimybe, sportininkų amžiaus vidurkis ėmė kilti. Šiandien stipendijos, sutartys su rėmėjais ir komercinių varžybų prizai leidžia atletams ilgiau pragyventi iš sporto, o socialinių tinklų eroje atsiradusios galimybės monetizuoti savo įvaizdį finansinę jų pusę dar labiau sustiprino.
Ar sensta Lietuvos olimpiečiai?
Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva jau dalyvavo septyneriose vasaros olimpinėse žaidynėse, į kurias delegavo 271-ą sportininką. Du sportininkai (Virgilijus Alekna ir Daina Gudzinevičiūtė) olimpinėse žaidynėse dalyvavo penkiskart, 9 – keturiskart, 27 – triskart.
Vyriausia Lietuvos olimpinė rinktinė buvo 2012 m. Londone, tada visų dalyvių amžiaus vidurkis siekė 27,5 m. (tai yra matematinis metų vidurkis, o ne 27 m. ir 5 mėn.). Su kiekvienu olimpiniu ciklu rinktinė po truputį seno ir amžiaus vidurkis, palyginti Barselonos ir Londono olimpiečius, padidėjo pusantrų metų – nuo 26 iki 27,5 m. Rio de Žaneire vidurkis liko panašus (27,3) kaip ir Londone.
Olimpinių debiutantų amžiaus vidurkis keitėsi ne taip stipriai. Rekordines žemumas (23,9) jis buvo pasiekęs 2004 m. Atėnuose, bet, palyginti 1992 ir 2016 m., liko beveik nepakitęs (25,1 ir 25,3). Vidutinis visų vasaros olimpiadų dalyvių ir debiutantų amžiaus skirtumas yra dveji metai (žr. 1 lentelę).
Beje, įdomi tendencija – daugėja 30-ies ir daugiau metų sulaukusių Lietuvos olimpiečių. Rio de Žaneire tokio amžiaus olimpiečių buvo rekordiškai daug – net 25 ir sudarė 37 proc. visos delegacijos. Barselonos olimpinėje rinktinėje 30-mečių ir vyresnių sportininkų buvo tik 10, tad iki Rio šis skaičius šoktelėjo 2,5 karto (žr. 2 lentelę).
Be abejo, kai kalbame apie 30-mečius ir vyresnius sportininkus, dažniausiai turime omenyje pakartotinai į olimpines žaidynes sugrįžusius atletus – retai tai būna debiutantai. Septyneriose vasaros žaidynėse 30 sportininkų debiutavo būdami 30-ies arba vyresni. Tai 11,5 proc. visų šio periodo Lietuvos olimpinių debiutantų (261) ir 27,5 proc. visų tokio amžiaus Lietuvos atstovų (109) vasaros olimpiadose. Daugiausia 30-mečių ir vyresnių debiutantų buvo Atlantoje (8) ir Londone (7).
Verta pastebėti, kad didėjantis Lietuvos olimpiečių amžiaus vidurkis labiausiai susijęs su kylančiu moterų, patekusių į olimpines žaidynes, amžiaus rodikliu. Vyrų olimpiečių amžiaus vidurkis per pastaruosius dešimtmečius kito nežymiai ir taip drastiškai nesvyravo kaip moterų (žr. 3 lentelę).
Štai Atėnuose Lietuvos olimpiečių moterų amžiaus vidurkis siekė 30 metų (30,1), o vyrų delegacija tąsyk buvo jauniausia atkurtos Lietuvos olimpinėje istorijoje (25,5). Pekine vyresni buvo vyrai olimpiečiai (vyrai – 27,6, moterys – 26,4), Londone skirtumo beveik nebuvo, o štai Rio de Žaneire Lietuvos olimpietės vidutiniškai buvo beveik dvejais metais vyresnės nei olimpiečiai vyrai (vyrai 26,8, moterys – 28,5).
Taigi, Lietuvos moterų olimpiečių amžiaus vidurkis nuo 1992 iki 2016 m. padidėjo net ketveriais metais (nuo 24,7 iki 28,5), o visose dalyvautose olimpiadose vyrų olimpiečių labai nesiskyrė (palyginus Barseloną ir Rio – pusmečiu).
Įdomu tai, kad 1992 m. Lietuvos olimpiečiai vyrai buvo vidutiniškai 1,6 m. vyresni už olimpietes moteris, o 2016-aisiais santykis pasikeitė – olimpietės moterys 1,7 m. buvo vyresnės už vyrus.
Galima atkreipti dėmesį ir į tai, kad pastarosiose dviejose olimpiadose Lietuvos olimpiečių moterų amžiaus vidurkis viršijo 27 metus, o debiutančių siekė 25-erius. To iki Londono olimpinių žaidynių nėra buvę.
24,7 m. – toks vidutinis Lietuvos sportininkų, debiutuojančių vasaros olimpinėse žaidynėse, amžius, bet lygindami didžiųjų šalies miestų (pagal kilmę) atstovus matome, kad debiuto olimpinėse žaidynėse amžiaus vidurkiai čia gerokai išsiskiria. Vyriausi olimpinėse žaidynėse debiutuoja alytiškiai (amžiaus vidurkis – 27,6), nedaug atsilieka marijampoliečiai (27,5), o štai panevėžiečiai olimpiadose pirmąkart startuoja būdami gerokai jaunesni – vidutiniškai 22,6 m. (žr. 4 lentelę).
Panevėžiečių amžiaus vidurkis susijęs su sporto šaka, kurios atstovų šis miestas ypač daug parengia, – plaukimu. Lietuvos plaukikų, dalyvaujančių olimpinėse žaidynėse, amžiaus vidurkis yra vienas jauniausių tarp visų sporto šakų (21,8) atstovų ir lenkia tik gimnastų (20,5).
Vyriausi Lietuvos olimpiečiai yra šauliai – jų amžiaus vidurkis siekia 40,5 m. Tai vienintelė sporto šaka, kurios olimpiečių amžiaus vidurkis peržengia 30-mečio ribą. Arčiausiai jos yra baidarininkai (29), gerokai lenkiantys kitas giminingas sporto šakas – irklavimą ir kanojų irklavimą.
Trečioje vietoje pagal visų dalyvių, ne tik debiutantų, amžiaus vidurkį vasaros olimpiadose yra lengvaatlečiai (28,3), ketvirtoje – krepšininkai (27,5), lenkiantys stalo teniso ir dviračių sporto atstovus (žr. 5 lentelę).
Pastaba: visi skaičiavimai atlikti pasitelkus tik gimimo metus, sportininkų amžių įvardijant pagal tai, kiek metų suėjo olimpiniais metais (nesvarbu, prieš, per ar po olimpiados).