Sportininkės kelio pradžia I. Serapinaitei nebuvo sunki – sportininkas buvo ne tik jos tėtis, bet ir mama, kurie rūpinosi, kad jų atžalos nuo mažens užsiiminėtų aktyvia veikla.
„Iš pradžių mane leido į plaukimą, bet po kurio laiko nusprendžiau pereiti į gimnastiką. Tai buvo ne meninė, o sportinė gimnastika su labai sunkiomis treniruotomis, mat čia privalai būti labai atletiška. Tai mane kiek išgąsdino, tad tėtis pasiūlė išbandyti penkiakovę.
Turėjau pranašumą – jau mokėjau plaukti, o penkiakovėje tai yra pagrindinis gebėjimas. Penkiakovininkų dažniausiai ieškoma tarp plaukikų“, – pasakoja olimpietė.
Labiausiai mėgsta dvikovas
Nors plaukimas – viena stipriausių I. Serapinaitės rungčių, tačiau mėgstamiausia yra kita rungtis.
„Plaukimas man geriausiai sekasi, tačiau labiausiai patinka ne jis, o fechtavimas. Nes būtent šioje rungtyje akis į akį susiduri su kiekvienu savo priešininku. Fechtavimo dvikovose aiškiausiai juntama varžybų atmosfera ir ta kovos dvasia man patinka“, – teigia sportininkė.
Laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ ji pasakoja, kad vos į penkiakovę atėjusiam sportininkui neduodama joti, šaudyti ar fechtuotis. Pradžių pradžia yra plaukimas ir bėgimas.
„Kitos rungtys įtraukiamos vėliau. Nors dabar vis jaunesni vaikai gauna pistoletus, nes senus kulkinius pakeitė pistoletai su lazeriais. Po 2–3 sportavimo metų jaunieji penkiakovininkai pradeda mokytis fechtavimo ir jojimo“, – sako atletė.
Tradicija: penkiakovininkai kariuomenės savanoriai
Pernai, baigusi bazinius mokymus, I. Serapinaitė kartu su kita olimpiete Vaida Žūsinaite tapo Lietuvos kariuomenės savanorėmis.
Tačiau jos ne vienintelės olimpietės savanorių gretose. I. Serapinaitė tapo tik viena iš Lietuvos kariuomenės savanorių penkiakovininkų šalia Justino Kinderio ir Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės. Beje, buvimas savanoriu atveria ir naujų galimybių atstovauti šaliai kasmečiuose kariškių sporto čempionatuose.
Pati sportininkė prisipažįsta, kad mokykloje buvo rami, mat visas jėgas stengėsi nukreipti į sportą, todėl nedalyvaudavo net mokyklos renginiuose ir vaidinimuose. Tačiau kasmet stengėsi atstovauti mokyklai tarpmokyklinėse sporto varžybose.
Sportinis ėjimas su pagalvėmis
Siųsdama linkėjimus „Lietuvos mokyklų žaidynių“ sportininkams, I. Serapinaitė linkėjo jiems stiprybės, ištvermės, atkaklumo. „Būtent šios savybės padės įgyvendinti jūsų tikslus. Jei pasiduosi – nieko neturėsi. Nepasiduokit, eikit pirmyn, turėkit savo tikslą“, – ragina sportininkė.
Daugiau apie penkiakovę I. Serapinaitė papasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys televizijos kanalas TV6. Žiūrovai taip pat galės sužinoti, kaip taisyklingai atsisėti į balną ir ką sunkiau valdyti – žirgą ar automobilį.
Laidos pabaigoje vedėjas Mindaugas Ponomariovas-Ozis susirungs su olimpiete Brigita Virbalyte-Dimšiene bei karatė kiokušin užsiimančiu Emiliu Alijošiumi. Visi trys „Maxima“ parduotuvėje varžysis neolimpinėje sporto šakoje – greitajame ėjime su pagalve ant galvos.
„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.