Sportui rezervuoti pinigai – kitoms reikmėms
Po rinkimų keičiantis pagrindinių institucijų kabinetų šeimininkams kartais nutinka sunkiai paaiškinamų anomalijų.
Viena tokių privers žagtelėti daugiau nei tūkstantį pareiškėjų, praėjusių metų pabaigoje teikusių savo projektus SRF – biudžetiniam fondui, remiančiam gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo iniciatyvas.
Praėjusios kadencijos Vyriausybė žadėjo atsigręžti į mėgėjų sportą ir per kelerius metus net trigubai – nuo 6,8 iki 21,4 mln. eurų – padidino SRF apimtis.
Dabar aiškėja, jog sportui skirtų pinigų kapšas realybėje augo kur kas lėčiau nei politikų vizijose bei teisės aktuose, kurie prieštarauja Konstitucijai.
Reformuotame SRF per pastaruosius dvejus metus buvo susikaupę 16 mln. eurų paskirstytų, bet dar nepanaudotų lėšų. Jomis turėjo būti finansuojami tęstiniai kelerius metus trunkantys projektai.
Vis dėlto sporto šie milijonai taip ir nepasieks – jie jau grąžinti į valstybės biudžetą.
Paskutinį žodį tarė Konstitucijos prievaizdai
Praėjusio lapkričio pradžioje Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog kelis dešimtmečius galiojęs SRF formavimo principas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Remiantis Sporto įstatymu, SRF sąskaitą kasmet papildo fiksuota konkrečių valstybės pajamų dalis: 3 proc. metinių įplaukų iš alkoholio ir tabako akcizo bei 10 proc. surinkto loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
KT nusprendė, kad tokia tiksli formuluotė prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, jog valstybės biudžetą kasmet turi suformuoti Vyriausybė bei Seimas.
Be to, pagal KT išaiškinimą, per metus nepanaudotas SRF lėšas perduoti į valstybės biudžetą draudusi ir jomis kitų metų sporto projektus finansuoti įpareigojusi Sporto įstatymo nuostata taip pat prasilenkia su Konstitucija.
Taip KT iš esmės sugrojo „Requiem“ ilgą skandalų istoriją sau iš paskos vilkusiam fondui.
Tačiau daugelį metų jo lėšomis savo renginius finansavusios visuomeninės organizacijos įsitikinusios, kad tik dėl ŠMSM aplaidumo kartu su pačiu SRF užkasti buvo ir keletą metų jame kaupti milijonai.
Galvos smėlyje
Nors KT sprendimas įpareigoja keisti esamus teisės aktus ir ligšiolinę sporto projektų rėmimo tvarką, nėra konkrečių procedūrų ar terminų, kaip ir kada tai padaryti.
Be to, po KT verdikto iki kalendorinių metų pabaigos buvo dar du mėnesiai skubioms išeitims iš aklavietės surasti.
Tik nei ministerija, nei SRF administruojantys Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF) bei Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) jų pernelyg uoliai neieškojo.
Lapkričio 30 d. kadenciją baigiantis ministras Algirdas Monkevičius, kurį vėliau pakeitė Jurgita Šiugždinienė, pasirašė įsakymą dėl kvietimo teikti paraiškas 2021 metų SRF.
Visas paraiškų teikimo, jų vertinimo ir lėšų skirstymo procesas paleistas taip, lyg aukštyn kojomis situaciją apverčiančio KT sprendimo nė nebūtų.
Tačiau skirtumas išryškėjo dabar.
Pagal nuo 2019-ųjų galiojusią tvarką, nustatytą Seimo „valstiečių“ iniciatyva, SRF finansavo ir ilgalaikius – daugiausiai iki ketverių metų trukmės – projektus.
Paskyrus paramą tokiai paraiškai, fondo administratoriai iškart rezervuodavo visą jai dedikuotą sumą, nors einamaisiais metais panaudojama būdavo tik dalis lėšų.
Tokiu būdu per 2019 ir 2020 metus SRF išmokėjo tik kiek mažiau nei pusę iš 30,2 mln. eurų, numatytų sporto projektams.
Likusiais milijonais turėjo būti finansuojami beveik 600 anksčiau patvirtintų tęstinių projektų, kurie toliau bus įgyvendinami 2021-2024 metais.
Tačiau dėl KT sprendimo nepanaudoti 16 mln. eurų metų pabaigoje buvo sugrąžinti į valstybės biudžetą.
Tad tęstinius projektus dabar teks dengti šių ir ateinančių metų SRF lėšomis. O tai reiškia, jog atitinkama suma sumenks naujiems projektams paskirstoma kasa.
„Anihiliacijos“ pasekmės
Apie skylę SRF, pro kurią išbyrėjo kolosali suma, asociacijos „Sportas visiems“ generalinis sekretorius Giedrius Grybauskas praėjusį mėnesį išgirdo stebėdamas vieną pirmųjų naujos kadencijos Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdžių.
Nepatikėjęs savo ausimis jis paskambino sporto projektus kuruojančiai ŠMPF direktorės pavaduotojai Žanai Orlovai.
„Paklausiau, kokie teisės aktai leidžia tuos pinigus paimti kitoms reikmėms. Ž. Orlova patikino, kad tokių teisės aktų nėra, yra vienintelis KT sprendimas, kad negalima biudžetinių pinigų perkelti į kitus metus.
Bet atimti šitokius pinigus iš 2021-ųjų fondo ir leisti juos ankstesnių metų projektams yra visiškai neteisėta visų 1,3 tūkstančio šių metų pareiškėjų atžvilgiu. Dar paklausiau direktorės pavaduotojos, kur dingo tie milijonai. Ji atsakė, kad nunyko“, – Delfi pasakojo G. Grybauskas.
„Anihiliacijos“ rezultatas toks, jog SRF naujiems projektams šiemet nebegalės skirti žadėto 21 milijono – anaiptol.
ŠMSM duomenimis, anksčiau patvirtintiems ilgalaikiams projektams per šiuos metus reikės išleisti daugiau nei 8 milijonus eurų. Tai – pirmasis SRF lygties veiksmas su minuso ženklu.
Antrąjį turėtų atlikti pati ŠMSM, kuomet užbaigs skubiai rengiamas Sporto įstatymo pataisas ir pateiks jas Seimui.
30 proc. SRF lėšų ketinama nukreipti į aukšto meistriškumo sportą. 6,4 mln. eurų suma šiemet numatoma papildomai finansuoti federacijas, skirti daugiau stipendijų, pirkti medicininės įrangos, galiausiai užbaigti nei skusto, nei lupto lengvosios atletikos maniežo Vilniuje rekonstrukciją ir t.t.
Atlikus visą artimetiką, naujiems sporto projektams SRF iš 21 milijono belieka 6,5 mln. eurų – mažiau nei buvo prieš ketverius metus.
„Burbulas sprogo“
Dauguma Delfi kalbintų federacijų, klubų, sporto mokyklų ir kitų visuomeninių organizacijų atstovų apstulbo sužinoję, į ką pavirto Vyriausybės žadėta Lietuvos gyventojų sveikatinimo politika.
Kai kurie jau buvo matę tokių gandų socialiniuose tinkluose, bet nenorėjo jais tikėti.
„Viena ausimi girdėjau, bet niekaip nesupratau, kaip čia taip. Tokiu atveju visiems pretenduojantiems į paramą žymiai sumažėja šansų. Prieš kelerius metus, kai keitėsi fondo struktūra, buvo atsiradę labai daug vilties – viešojoje erdvėje buvo akcentuojama, kad pinigų masiniam sportui daugės, tik duokite paraiškas, ateina puikūs laikai. Dabar, be abejo, liūdna, jaučiamės šiek tiek nuvilti. Paraiškų pildymui atiduodavome daug jėgų, o dabar panašu, kad finansavimo sulauks nebent kažkokie fantastiški projektai. Iš principo šitas burbulas sprogo“, – konstatavo tris paraiškas šių metų fondui pateikusios Sostinės ledo ritulio akademijos direktorė Dalia Katulienė.
Asociacija „Sportas visiems“ ilgą laiką buvo viena stambiausių SRF recipienčių. Šiemet fizinio aktyvumo plėtotės Lietuvoje projektui ji prašo 448 tūkst. eurų. Ir tai – tik viena iš daugiau nei 1,3 tūkst. į SRF suplūdusių paraiškų.
G. Grybauskas įsitikinęs, kad fondas staiga nuskurdo dėl ŠMSM valdininkų neveiklumo.
„Man kyla klausimas, kodėl ministerija taip neatsakingai elgėsi neieškodama jokių sprendimų? Tereikėjo pakeisti sutartis su pareiškėjais, ką jie jau ne kartą darė, ir išmokėti likusią paramą tęstiniams projektams avansu. Tuomet tie pinigai nebūtų „nunykę“, – galvą kraipė vienas „Sportas visiems“ vadovų.
Su juo sutinka Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna.
„Čia yra didžiuliai pinigai, didelis praradimas, tuo labiau, kad tos lėšos jau buvo paskirstytos. Dabar kaip ir bus pažeidžiami lūkesčiai tų, kurie teikė paraiškas į šių metų fondą, nes galimybė gauti paramą sumažėja.
Tai – visiškai ministerijos atsakomybė. Galbūt nemanyčiau, kad naujos kadencijos jos vadovybės, bet būtent tų, kurie net ir žinodami KT išaiškinimą vis tiek paskelbė kvietimą teikti paraiškas sena tvarka. Ir dabar man atrodo, kad čia dar bus visokių klaustukų, ko gero, ir skundų teismams. Jau teko girdėti apie tokius ketinimus. Patekome į situaciją, iš kurios išeitys – miglotos. Aišku, galima teisintis, kad dabar vis tiek karantinas, žmonės mažiau juda ir taip toliau. Bet gaila, kad realiai sportas neteko milžiniškų pinigų“, – apgailestavo V. Alekna.
Ministerija nuplaukė pasroviui
Kaltinimų dėl nesuvaldytos padėties Seime praėjusį mėnesį sulaukę ŠMSM atstovai teisinosi, jog elgėsi pagal galiojančius teisės aktus. Nors šie ir paremti Konstitucijai prieštaraujančiomis įstatymo nuostatomis.
Tačiau tokiais argumentais ministerija tik įvaro save į loginį kampą: vis dar nepakeistas Sporto įstatymas lygiai taip pat imperatyviai draudžia pervesti SRF lėšas į valstybės biudžetą, tik tai ŠMSM nesulaikė.
Tokį sprendimą padiktavo Finansų ministerija. Kreipimasis į pastarąją prašant išaiškinimo buvo bene vienintelis ŠMSM veiksmas susidūrus su pavojumi netekti 16 mln. eurų. O gautas atsakymas – tiesiog mechaniškai įvykdytas.
„Įsigaliojus KT nutarimui, ŠMSM kreipėsi į Finansų ministeriją dėl paaiškinimo, kokios SRF lėšos yra grąžintinos į valstybės biudžetą. Finansų ministerija išaiškino, jog į valstybės biudžetą turi būti grąžintos visos iki gruodžio 31 d. neišmokėtos, nepanaudotos ar netinkamomis pripažintos ir projektų vykdytojų grąžintos lėšos“, – teigiama ŠMSM sporto grupės vadovo Rolando Zuozos atsakyme Delfi.
Į skambučius telefonu pastarasis neatsiliepė, tad klausimus teko pateikti raštu. Vienas jų buvo toks: ką konkrečiai ŠMSM, kaip valstybės politiką formuojanti ir teisėkūros iniciatyvos teisę turinti institucija, padarė per du mėnesius nuo KT sprendimo iki metų pabaigos, kad trečdaliui bendrų metinių valstybės asignavimų sportui prilygstanti suma būtų panaudota sporto reikmėms?
„KT sprendimas yra galutinis ir neginčijamas. Ministerija privalo jį vykdyti. Pagal galiojantį Sporto įstatymą ir jį lydinčius teisės aktus, nebuvo galimybės nepanaudotų SRF lėšų paskirti kitoms sporto reikmėms. Visos sutartys su finansavimą gavusiais sporto projektų vykdytojais buvo pasirašytos, rezervinis sąrašas nebuvo sudaromas, avansai pervesti pagal poreikį, pavedimai pagal pateiktas ataskaitas buvo daromi iki pat metų pabaigos.
2021 metų kvietimas teikti paraiškas paskelbtas pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Taip pat atlikta SRF nepanaudotų lėšų analizė ir prognozuojamų lėšų poreikis iki 2025 metų. Analizė pristatyta Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijai. Kreiptasi į Finansų ministeriją dėl grąžintinų lėšų.
Gera žinia, kad projektų vykdytojams avansu išmokėtos lėšos yra laikomos einamųjų metų asignavimų panaudojimu. Šiuo metu yra sudaryta Sporto įstatymo keitimo darbo grupė, kurios sudėtyje yra valstybinių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Taip pat tobulinamas ir SRF modelis, kuris nustatys efektyvesnį lėšų paskirstymą bei lėšų planavimą“, – rašo R. Zuoza.
Klaidino pareiškėjus?
Delfi jau ne kartą rašė apie nuolatinius skandalus dėl skaidrumo stygiaus ir korupcijos apraiškų SRF.
2018-aisiais atlikta fondo reforma visų problemų taip ir neišsprendė – ar, tiksliau tariant, sukūrė naujų.
SRF kontrolę perėmus ŠMPF – anksčiau tai darė jau likviduotas Kūno kultūros ir sporto departamentas – administravimo kaštai išaugo keturis kartus.
Tačiau kasmet atsinaujinančios abejonės dėl pinigų dalybų skaidrumo niekur nedingo, o projektų vykdytojai pradėjo skųstis pertekline lėšų panaudojimo kontrole, dėl kurios dešimtys pareiškėjų nusprendė verčiau atsisakyti paramos.
Kai kurie skundai jau praėjusiais metais nukeliavo iki teismo, paraku kvepia ir šiemet SRF kepamas pyragas.
Oficialioje fondo interneto svetainėje pareiškėjams buvo nurodyta savo projektų pradžią planuoti ne anksčiau nei birželį.
Tačiau tokio reikalavimo nėra ministro įsakyme skelbti kvietimą teikti paraiškas – šiuo teisės aktu birželio 1 d. terminas yra tik rekomenduojamas.
Iki pat šios savaitės SRF svetainėje skelbta klaidinanti informacija, kuri buvo pataisyta tik po to, kai į ŠMSM kreipėsi Delfi.
„Per pareiškėjams rengiamus mokymus niekas nepasakė, kad čia – tik rekomendacija, kad iš tiesų žmonės gali veiklą vykdyti visus metus. Kitaip tariant, jie sąmoningai klaidino tūkstantį pareiškėjų, kurių dauguma vadovaujasi tuo, ką mato SRF puslapyje. Kažkodėl ŠMPF ėmė ir savavališkai nusprendė, jog pusę metų jokios veiklos negali būti vykdomos. O kaip tu padarysi žiemos renginį vasarą? Juk nebus birželio 1 d. sniego dienos. Bet jiems matyt taip patogiau.
Fondo administratorius – labai neprofesionalus. Dokumentacinė našta nė kiek nepalengvėjo, tvarka nebuvo supaprastinta. Paraiškos forma labai apkrauta, kai kurie reikalavimai pertekliniai, nežinau, kam jie padaryti tokie sudėtingi“, – skundėsi G. Grybauskas.
ŠMSM Delfi nurodė, jog rekomendacija susilaikyti nuo projektų įgyvendinimo iki birželio yra susijusi su pandemija. Tačiau taip ir nepaaiškino, kodėl per visą paraiškų priėmimo periodą SRF svetainė neteisingai informavo apie svarbią kvietimo sąlygą.
Atsakomybę nori patikėti brangesniems ekspertams
Kaip ten bebūtų, fondo artimiausiais mėnesiais laukia dar viena reforma – šįkart jau paskutinė.
Įgyvendinant KT sprendimą, SRF bus panaikintas, o finansavimą fizinio aktyvumo projektams skirstys pati ŠMSM.
Ministerijai lieka tik nuspręsti, kaip užbaigti problematiškas šių metų dalybas, bei sukurti naują tvarką ateičiai.
„Kvietimas įvykęs – aišku, jis mums tikrai nepatinka, bet veiksmai jau atlikti. Nelabai kažką galime daryti, nes principai aprašyti dabartiniame Sporto įstatyme, ir kol jis yra toks, mes privalome jo laikytis. Bet ateityje pokyčių tikrai bus, mus įpareigoja Vyriausybės pavedimas ir KT sprendimas, taip pat yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabų. Turime eliminuoti tiek neteisėtus dalykus, tiek galimas neskaidrumo apraiškas“, – Delfi sakė sausio pradžioje pareigas pradėjęs eiti viceministras Linas Obcarskas.
ŠMSM teigimu, fondas kitais metais taps dar viena valstybės biudžeto eilute be konkretaus lėšų šaltinio. Ir be ypatingos skirstymo procedūros – ketinama atsisakyti patariamąjį žodį turėjusios Sporto projektų komisijos, kurią sudarė pagrindinių nevyriausybinių organizacijų atstovai.
„Dėl jos pernelyg ilgai užtrukdavo sporto projektų vertinimo procesas, būdavo įžvelgiami interesų konfliktai. Visuomeninių organizacijų atstovų pozicija bus pasitelkiama tobulinant modelį ir nustatant aiškius vertinimo kriterijus, stiprinant ekspertinį vertinimą“, – rašoma ministerijos atsakyme Delfi.
V. Aleknos nuomone, pastarasis iki šiol buvo opiausia SRF žaizda, nepaisant išaugusių išlaidų paraiškas vertinantiems ekspertams.
Praėjusiais metais SRF projektus analizavo 66 ekspertai, ir net du trečdaliai jų – 45 – buvo paties fondą administruojančio ŠMPF darbuotojai, kuriems įprastesnis darbas su švietimo iniciatyvomis.
„Mano giliu įsitikinimu, ligšiolinis ekspertų vertinimas nebuvo pakankamai kokybiškas, jie nebuvo tiek kompetentingi, kiek reikėtų. Vis tik atsakomybė čia prasilenkia su atlygiu – tiksliai neįvardinsiu, bet už vieną įvertintą anketą mokama gal keliolika eurų. Tai tikrai maži pinigai.
Manau, vis dėlto reikėtų samdyti keletą normalių ekspertų – galbūt penkis ar šešis, ir mokėti jiems rimtą atlyginimą, kad jie prisiimtų pilną atsakomybę už savo darbo kokybę. Dabartiniu apmokėjimu gero specialisto neprisiviliosi, todėl belieka kviesti ekspertus iš savo žmonių rato, kamšyti skyles“, – svarstė liberalas.
O kol naujos žaidimo taisyklės bus kuriamos, tokiems fizinio aktyvumo propaguotojams kaip D. Katulienė beliks laukti, ar „nunykę“ 16 mln. eurų taps dar viena neišmokėta valstybės skola sportui, panašiai kaip Nacionalinis stadionas arba ne vieną profesionalų klubą į šešėlį pastūmėjusi mokesčių politika.
„Gal aš kažko nebesuprantu, bet kur ta valstybės pagalba sportui? Buvo iškeltos labai globalios problemos: kad vaikai nesportuoja, kad atsiliekame pagal sveikatos rodiklius. Kaip galima tikėtis pasiekti šiuos tikslus už 6 milijonus? Visas šis gražus projektas tampa popierine butaforija, kuri labiau erzina nei duoda realios naudos“, – kalbėdama su Delfi, baiminosi Sostinės ledo ritulio akademijos vadovė.
Primename, kad SRF lėšomis finansuojamos fizinio aktyvumo plėtrą skatinančios veiklos, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimai, sporto renginių organizavimas, kvalifikacijos tobulinimas ir sporto bazių plėtra, priežiūra bei remontas.