Vykdomojo komiteto rinkimuose kartu su M. Marcinkevičiumi ruošėsi dalyvauti Vytautas Janušaitis, Eglė Balčiūnaitė, Giedrius Gustas, Elijus Čivilis, Vilius Aleliūnas ir Rokas Milevičius.
Bet prieš prasidedant balsavimui rinkimų komisijai pirmininkavęs golfo federacijos prezidentas Česlavas Okinčicas paskelbė, kad visi šie kandidatai – o taip pat Simona Krupeckaitė – negali pretenduoti į vykdomąjį komitetą, nes neturi LTOK narių patvirtintų įgaliojimų.
Prieš kelias savaites visi jie tos pačios LTOK rinkimų komisijos buvo patvirtinti kandidatais. Bet kitas LTOK įstatų punktas numato, jog vykdomojo komiteto nariais gali būti renkami LTOK nariai – fiziniai asmenys ar sporto organizacijų prezidentai – arba pastarųjų įgalioti asmenys.
Nė vienas iš M. Marcinkevičiaus suburtos komandos tokių įgaliojimų nebuvo pateikę.
Prieš šį rinkimų komisijos sprendimą dar protestavo orientavimosi sporto federacijos vykdantysis direktorius V. Aleliūnas, kurį, pergalės prezidento rinkimuose atveju, M. Marcinkevičius būtų siūlęs į LTOK iždininko postą.
„Apie kokius skaidrumo standartus galime kalbėti, daromas šioks toks cirkas. Jeigu matėte, kad šiems kandidatams reikalingi įgaliojimai, buvo galima juos apie tai informuoti. Kodėl tuomet jie buvo įtraukti į spalio 1 d. rinkimų komisijos patvirtintus kandidatų sąrašus? Atrodo labai labai neskaniai. Su visa pagarba, negražiai atrodo. Nereikia jauniems žmonėms užkirsti kelio“, – paėmęs mikrofoną į rankas, kalbėjo V. Aleliūnas.
Tuo metu vieno sostinės viešbučių konferencijų salėje, kurioje vyko LTOK generalinės asamblėjos sesija, nuskambėjo ketvirtai kadencijai perrinktos prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės juokas.
„Gerbiama prezidente, nesupykite, tiesiog yra norinčių dalyvauti sporto procese, mums sportas rūpi. Nekalbu apie oponentų komandą, kalbu apie save asmeniškai, man tikrai įdomu dalyvauti veikloje. Juk buvo galima informuoti. Ačiū už suteiktą galimybę pasimokyti, po ketverių metų kandidatuosime teisingiau“, – reagavo V. Aleliūnas, kurio žodžius palydėjo dalies asamblėjos dalyvių plojimai.
Rinkimų komisijos pirmininkas Č. Okinčicas replikavo gautą pastabą vadindamas „ir teisinga, ir ne“.
„Kai tvirtinome kandidatūras, turėjome omenyje, kad jos yra tinkamai pateiktos, dėl to į sąrašą ir įtraukėme. Bet prieš asamblėjos sesiją vyko dalyvių registracija, įskaitant ir kandidatus į vykdomąjį komitetą. Šitie žmonės nepateikė tinkamų įgaliojimų, tik dėl to išbraukėme juos iš sąrašo. Mes tikrai nenorime braukti dirbtinai, bet yra teisė, yra tvarka. Manau, ateityje mes arba nauja komisija jau turės omenyje, kad iš kandidatų nuo pat pradžių reikia išsireikalauti visų įgaliojimų“, – dėstė Č. Okinčicas.
LTOK vykdomąjį komitetą sudaro 13 narių, įskaitant prezidentą, kuris įtraukiamas automatiškai.
M. Marcinkevičius iš salės traukė nesupratęs, kodėl jam leista dalyvauti prezidento rinkimuose, o vykdomojo komiteto – ne.
„LTOK įstatai netobuli, daug ką galima interpretuoti, kaip patogu. Nelabai ir yra ką pakomentuoti – neetiškai ir negarbingai pasielgė vadinamoji nepriklausoma rinkimų komisija su Č. Okinčicu priešakyje, kuris pats balsavo net nepasirašęs nešališkumo deklaracijos, teikė gėles ir visa kita. Eilinį kartą buvo pademonstruota galia“, – „Delfi“ sakė M. Marcinkevičius.
Kad negalės dalyvauti vykdomojo komiteto rinkimuose, jis teigė iš to paties Č. Okinčico išgirdęs jau prasidėjus generalinės asamblėjos sesijai.
„Sukėlė labai didelį šoką, net prakaitas išpylė. Paprašiau, kad jis nueitų ir tą pasakytų televizijos tiesioginiame eteryje, o ne man į ausį pašnibždėtų. Šalia turėjome savo teisininką, jis sakė, kad taip tikrai negali būti, tikrai galime kovoti. Taip suprantu, kad ir man tik iš malonės buvo leista pabūti svečiu ir padalyvauti prezidento rinkimuose“, – ironizavo M. Marcinkevičius.
Jis taip pat priekaištavo rinkimų komisijai, jog būrys kandidatų pašalinti nepasiūlius sutvarkyti reikiamus įgaliojimus vietoje.
Vis dėlto mėginti ginčyti penktadienio LTOK generalinės asamblėjos sprendimus teisinėmis priemonėmis M. Marcinkevičius teigė neketinantis.
„Matome, koks bendruomenės nusiteikimas. Tiesiog su kai kuriais žmonėmis, kurie akivaizdžiai išreiškė palaikymą ir vis dėlto nepalaikė, kurį laiką bus net nemalonu bendrauti. Nemanau, kad verta su pliku pešiotis.
Jei nuspręsime dalyvauti kituose rinkimuose, jiems daug geriau pasiruošime ir neduosime LTOK ramiai gyventi savo darbus ir darbelius dirbant. Akivaizdu, kad nereikėjo tiesiog pasikliauti tuo, jog buvome patvirtinti kandidatais, bet ir skaityti visus įstatų punktus. Tačiau, kaip ir minėjau, skirtingi teisininkai skirtingai juos aiškina. Po ketverių metų, jei dar tikėsime tuo olimpiniu komitetu, ateisime geriau apsišarvavę teisininkais nei šiandien buvo apsiginklavusi Daina“, – atsiliepė 41-erių vilnietis.
Prezidento rinkimuose už jį balsus atidavė 16 LTOK narių, 48 palaikė D. Gudzinevičiūtę.
Po pirmojo balsavimo kalbėdamas su žiniasklaida M. Marcinkevičius dar vylėsi patekti į vykdomąjį komitetą, kad galėtų iš vidaus stebėti LTOK veiklą.
„Būtų nelabai patogu prezidentei tęsti savo darbus tokiu tonu ir tokia forma, kaip tai vyko pastaruosius 12 metų. Pats buvau ten ir mačiau, kaip vyksta tie posėdžiai – nėra ten demokratijos, viskas primetama ir tvirtinama bendru sutarimu. Jei mane išrinktų į vykdomąjį komitetą, jau taip nebebūtų“, – tuomet kalbėjo dar nepašalintas kandidatas.
M. Marcinkevičius šiuo metu vadovauja Vilniaus savivaldybės įsteigtam Sostinės sporto centrui, eina triatlono bei irklavimo federacijų viceprezidento pareigas. 2018-2022 metais jis buvo LTOK pavaldaus Lietuvos olimpinio fondo direktorius.
D. Gudzinevičiūtė LTOK vadovauja nuo 2012 metų, kai pakeitė pirmąjį po nepriklausomybės atkūrimo prezidentą Artūrą Poviliūną. Penktadienį ji buvo perrinkta ketvirtai kadencijai.
2012-ųjų rinkimuose buvusi šaulė balsų santykiu 57:43 nurungė Virgilijų Alekną, 2016-aisiais konkurencijos nesulaukė, 2020-aisiais 49:17 įveikė Emilį Vaitkaitį.
58-erių Sidnėjaus olimpinė čempionė yra ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narė.
D. Gudzinevičiūtės teikimu penktadienį patvirtinti naujieji LTOK viceprezidentai Darius Šaluga, Inga Navickienė ir Gintaras Jasiūnas.
Generalinio sekretoriaus poste Valentiną Paketūrą keičia Mindaugas Griškonis, o iždininku lieka Darius Čerka.
Visi jie priklausys naujajam vykdomajam komitetui, kuriame taip pat bus rinkimuose daugiausiai palaikymo sulaukę Vaidas Budrauskas, Gintarė Šakytė, Saulius Binevičius, Edgaras Stankevičius, Saulius Galadauskas, Vytautas Polujanskas bei prezidentės pasiūlyta Sandra Jablonskytė.