Vienas perspektyviausių Lietuvos žiemos sporto atstovų pasakojo, kad meilė snieglentėms – šeimos palikimas.
„Kiekvieną savaitgalį su broliu važiuodavome į Lietuvos rytus, Ignaliną. Pradėjau nuo lyguminių slidžių, bet nepatiko, nes niekas nepakelia į kalną. Po to perėjau prie kalnų slidžių, o netrukus – prie snieglenčių, tad užkabino brolis“, – prisiminė snieglentininkas.
Tuomet A. Arlauskui dar teko išsirinkti, ko tiksliai jis nori pasiekti – snieglenčių sportas dar skirstomas į kelias atšakas. Vaikinas pasirinko krosininko kelią.
„Kažkam Lietuvoje reikėjo palaikyti ir snieglenčių krosą, nes akrobatinio nuolydžio atstovų jau turime“, – sakė snieglentininkas.
Vienas didžiausių kroso mėgėjo iššūkių – naujų treniruočių trasų paieška. Šios privalo būti užtektinai plačios keturių ar šešių žmonių lenktynėms, be to, jose turi būti visų įprastų kliūčių: viražų, posūkių, gūbrių bei tramplinų. Tad, norint tapti geriausiu, būtina nuolat keliauti ir mokytis.
„Aukščiausio lygio trasos būna daugiau nei kilometro ilgio. Vidutinis greitis jose gali viršyti 60 km/val.. Man labiausiai patinka tramplynai, nes pašoki, paskrendi kokius 15 metrų, o tada jau žiūri, kaip nusileisti“, – juokėsi A. Arlauskas.
Tiesa, visų pirma geras snieglentininkas lavina ne gebėjimą atlikti triukus, bet reakciją ir gebėjimą greitai įvertinti situaciją. Tad, anot jaunojo sportininko, tokios iš pirmo žvilgsnio nesusijusios šakos kaip irklavimas, motokrosas ar skvošas – puikios treniruotės snieglentininkams.
Po mokyklos baigimo A. Arlauskas laukia dviejų didžiulių iššūkių. Pirmasis – 2020 metų jaunimo olimpinės žaidynės, kurioms jis jau pradėjo ruoštis.
„Norėčiau užimti prizinę vietą, tačiau olimpiečiai jau ir taip nugalėtojai“, – įsitikinęs sportininkas.
Mokykloje žaidęs futbolą, tinklinį ir kvadratą, A. Arlauskas džiaugėsi pagaliau atradęs savo vietą žiemos sporte: „Sportas man yra disciplina ir noras siekti užsibrėžtų tikslų“.
Kitas snieglentininko tikslas – kareivio duona, mat kitąmet vaikinas kariuomenėje pratęs asmeninį tobulėjimą.
Lietuvos mokyklų žaidinių sportininkams A. Arlauskas patarė jau kaip kelis kartus geriausiu slidininku pripažintas atletas – jei rasite savo nišą, įdėsite visas jėgas, sportas atsilygins pergalėmis.
„Su lenta galima pradėti važinėti, kai tik vaikas ima vaikščioti – dvejų ar trejų metų, o penkerių ar šešerių vaikai jau patys daro triukus. Tad, jei turite tikslą tapti sportininkais, nepasiduokite ir tikrai viską padarysite“, – tvirtino snieglentininkas.
Lietuvos mokyklų žaidynės – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos: nuo estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio.
