Pastaruoju metu šou verslo pasaulyje netyla kalbos apie priekabiavimą ir prievartavimus. Visi iš eilės prisipažįsta, visi kaltina dėl seksualinio priekabiavimo. Ši banga negalėjo nepasiekti sporto, rašo sovsport.ru žurnalistas Vadimas Anisimovas.
Nieko stebėtino, juk seksualiniai skandalai sporto pasaulyje – įprastas dalykas. Periodiškai iškyla į paviršių istorijos, pavyzdžiui, apie trenerius pedofilus.
Naujausias pavyzdys – JAV gimnastikos rinktinės sportininkių kaltinimai komandos gydytojui. Vieniems teismas paskelbia kaltinamąjį nuosprendį, kiti sausi išlipa iš vandens.
Situacija panaši ir su rėmėjais. Kai ant kortos pastatyta didelė sėkmė ir pinigai, aukštos moralės klausimai gali būti nustumti į antrą planą. Sportininkai, treneriai ir juos palaikantieji ryžtasi viskam, kad tik pasiektų neregėtų aukštumų.
Seksas gerina rodiklius
Dar septintą praėjusio amžiaus dešimtmetį treneriai padarė išvadą – įsimylėjus gerėja sportiniai rodikliai. Merginas, kurias anksčiau laikė užrakintas, ėmė kuo dažniau išleisti į pasimatymus.
Rezultatai iš tiesų pranoko lūkesčius. Nuo tada romanas prieš varžybas buvo būtina sąlyga sportininkėms. Per prievartą mielas nebūsi, bet treneriams pavykdavo sėkmingai piršliauti, o kartais netgi apgyvendindavo kartu, pavyzdžiui, gimnastes su futbolininkais.
Labai greitai specialistai pastebėjo, kad tikrąjį poveikį daro ne romantiniai santykiai, o seksas. Po meilės nakties plaukikai kur kas greičiau nuplaukdavo distanciją, o gimnastės be klaidų, tiksliai atlikdavo programą.
Taip yra todėl, kad seksas teigiamai veikia hipofizės veiklą, atpalaiduoja raumenis, didina testosterono lygį. Juk tai – legaliausias dopingas iš visų įmanomų.
Beje, ne visada pavykdavo parinkti porą. Bet kas sustos, turėdamas tokių žinių ir norėdamas pagerinti rezultatus? Treneriai nusprendė imti pultelį į savo rankas.
Išpopuliarėjo favoritizmas – kai globėjas savo jėgomis formuodavo savo auklėtinės energetinį užtaisą. Dėl šito niekas per daug nesiskundė, o ir kaip to išvengsi? Juo labiau, kad septynias paras per savaitę praleidi su savo treneriu, taigi jis norom nenorom tampa artimu žmogumi.
1997 metais plaukimo trenerį Paulą Hicksoną apkaltino11-os nepilnamečių sportininkių tvirkinimu Anglijoje ir nuteisė. Įdomu, kad teisme jis sakė: „Aš tik norėjau pergalės savo mergaitėms.“ Žinoma, kokiu būdu. Ir tai buvo ne pats blogiausias būdas siekti pergalės.
Sėkmės formulė „nėštumas-abortas“
Sporto bosai ir treneriai toliau ieškojo unikalios sėkmės formulės ir galiausiai rado – nėštumas. Pasirodo, nėštumo pradžioje moters organizme gaminasi hormonas chorioninis gonadotropinas. Jis žymiai pagerina fizinę moters būklę, t. y. veikia kaip augimo hormonas.
Tai ne tiek būtinas, kiek pageidaujamas dopingas įvairiose sporto rūšyse, priklausančiose nuo aerobinės ištvermės. Anoniminiuose skunduose, kurie aštuntą dešimtmetį patekdavo į spaudą, buvo pranešama, kad treneriai versdavo pastoti net 13 metų mergaites. Savaime suprantama, paskui darydavo abortą.
Beje, abortas – neatsiejama šios savotiškos sėkmės formulės dalis. Nutraukus nėštumą moters organizme vyksta pagamintų hormonų reabsorbcija, o tai didina raumenų masę. Detaliau aiškina akušerė, ginekologė Z. K. Zabkova.
– Ar tiesa, ką sakė rinktinių gydytojai apie nėštumą dėl rezultatų?
– Taip, ankstyvą nėštumo stadiją placenta iš tiesų išmeta į organizmą hormonus, kurie gali aktyviai stimuliuoti fizinę jėgą, ypač jei vaisius – berniukas. Hormonų gamybos pikas – devintą–dešimtą savaitę. Tai yra ir maksimalus laikas, kai galima daryti abortą.
Tai veikiausiai ir buvo trenerių metodo esmė. Bet įvedus griežtą dopingo kontrolę, tokia racionalizacija pasidarė labai rizikinga. Bet kokiai sportininkei, gavusiai leidimą dalyvauti dideliame turnyre, privalomai atliekamas hormonų testas. Jei būtų užfiksuotas vyriškų hormonų – androgenų – padidėjimas, ją gali nušalinti nuo varžybų.
„Ne paslaptis, kad kai kuriose sporto rūšyse ankstyvas seksualinis gyvenimas netgi skatinamas. Meninėje gimnastikoje, dailiajame čiuožime, sinchroniniame plaukime svarbūs ne tik rekordai, bet ir išorinės išraiškingumo priemonės. Sportininkė turi būti emocionali, plastiška, moteriška. O seksualinis gyvenimas stimuliuoja hipofizės veiklą, teigiamai veikia ir moters emocionalumą. Juk vyro sperma – papildoma energija, kurios reikia sportininkėms.
Todėl dažnai jaunoms gimnastėms, čiuožėjoms, plaukikėms, pretenduojančioms į sėkmę didžiajame sporte, tekdavo atsisveikinti su nekaltybe. Čiuožėjų ar sportinių šokių šokėjų pora pasirodo sėkmingiau, jei tarp partnerių užsimezga intymūs santykiai. Neretai treneris tapdavo piršliu“, – savo kolegės nuomonę palaikė sporto medikas N. Malcevas.
Ji nebegalėjo tylėti
Stebėtina, bet buvusi olimpinė gimnastė Olga Kovalenka savo šalyje praktiškai pamiršta. Neseniai interviu Vokietijoje ir Liuksemburge rodomai televizijai RTL ji pasakojo, kaip laimėjo olimpinius medalius. Šią temą greitai išplėtojo savaitraštis „Sports Illustrated“.
1968 metais O. Kovalenka laimėjo komandinį auksą SSRS rinktinei. „Sports Illustrated“ ji pasakojo, kad Rusijos valstybinio sporto komiteto valdininkai privertė ją pastoti 18 metų, o po 10 savaičių pareikalavo pasidaryti abortą.
O. Kovalenka pasakojo, kad taip nutiko ne jai vienai, tiesiog ji nebegalėjo daugiau tylėti: „Mano atvejis – ne išskirtinis. Buvau tik viena iš daugelio sportininkių, kurioms seksas (kaip ir treniruotės) buvo privalomas. Merginos, kurios nenorėdavo vykdyti vyresnybės nurodymų, rizikavo būti išmestoms iš komandos. Tas, kurios neturėjo vaikinų, vertė miegoti su treneriais“.
Toli nuo tėvų rinktinėse būtent treneris tapdavo sportininkėms artimiausiu žmogumi, su kuriuo jos dalindavosi absoliučiai viskuo.
Buvusi gimnastė, kandidatė į sporto meistres atskleidė (su sąlyga, kad nebus skelbiama jos pavardė) savotišką savo ruošimosi varžyboms patirtį.
„Treneris naudojosi tuo, kad visas savo intymias problemas mes, 15–16 metų mergaitės, aptardavome tik su juo. Kas antra gimnastė buvo jį įsimylėjusi, o jis suprato – per didelį sportininkės jaudulį prieš varžybas galima lengvai numalšinti be alkoholio ir be tablečių – seksu. Tai dabar galiu daugiau ar mažiau objektyviai įvertinti situaciją. O tada tiesiog dusau iš nuoskaudos. Juk mes buvome kelios jaunos, dailios merginos.
O prieš didelį turnyrą daugiausia vilčių dėdavo į vieną. Ir kai favoritė vakare išeidavo į eilinį „pokalbį“ su mūsų treneriu, aš baisiausiai pavydėdavau. Negalvojau nei apie ateitį, nei apie moralinę viso to pusę, man norėjosi atsidurti ten, favoritės vietoje“, – pasakojo ji.
Skirtas „lovos režimas“
1988 metais Otavoje vyko konferencija, kurioje aptarinėjo sėkmės formulės problemą ir seksualinę prievartą prieš sportininkes, dangstantis pasiruošimu varžyboms.
Rusijoje priverstinio nėštumo mada praėjo, bet vietoje jos atėjo kita. Dukart olimpinė biatlono ir slidinėjimo čempionė Anfisa Rezcova visai neseniai atskleidė paslaptį, kas praėjusio amžiaus dešimtą dešimtmetį vyko Rusijos sporte.
Interviu žurnalui „Andrejus“ ji pareiškė: „Atsirado pinigų. Didelė komercija. Pirk parduok. Keista politika kviestis užsieniečių trenerių už milžiniškus atlyginimus – nepaisant kalbos barjero, kultūrų skirtumo, amžinos konkurencijos. Neaišku – kam? Kuo mūsiškiai prastesni? Juk visiškai aišku, kad užsieniečiams nenaudinga, jei mes laimime! Viskas pasidarė pasibjaurėtina. Lyg kas būtų ėmęs naikinti mūsų pasiekimus, žadinti žmonėse tamsiąją pusę“.
Bet kur kas didesnį rezonansą sukėlė A. Rezcovos pareiškimas apie savotišką „lovos režimą“ biatlono rinktinėje: „Negeri dalykai prasidėjo dar man esant, per pereinamąjį dešimtą dešimtmetį. Atsirado „lovos režimo“ mada – kad treneris permiegotų su kiekviena sportininke, o paskui tas, kurios patiko treneriams, ir į komandas ėmė. Ne pagal sportinius sugebėjimus, o pagal sugebėjimus lovoje! Ėmėme ristis žemyn“.
Vėliau A. Rezcova dar kartą patvirtino – gandai apie tai, kad į rinktinę galima patekti tik per lovą – tiesa.
Pasirodo, ir ji pati sulaukdavo pikantiškų pasiūlymų dešimtą dešimtmetį: „Buvo pasiūlymų. Grįžti į savo komandą dešimtą dešimtmetį buvo sunku – kažkam reikėjo sumokėti, kažkam – kiti dalykai. Bet tai buvo įdomu! Į komandą imdavo už gražias akis arba, vaizdžiai tariant, „už lovos režimą“. Toks neteisingas, nešvarus elgesys. Nesinori, kad dabar taip būtų – mano komandoje yra mergaičių“.
Garsi sportininkė nepanorėjo viešinti trenerių pavardžių. Po tokio pareiškimo turėtų kilti prisipažinimų banga, kaip po sekso skandalo šou versle. Bet Rusijoje visi ramiai nutylėjo. Tik keturis kartus tapęs olimpiniu biatlono čempionu Aleksandras Tichonovas savo svetainėje griežtai sukritikavo A. Rezcovą.
„Eilinį kartą mane šokiravo jos kvailumas. Po tokių pasisakymų kyla daugiau klausimų ne tada rinktinėje dirbusiems žmonėms, o pačiai garsiajai sportininkei. Puikiai pažįstu tų metų sportininkus ir galiu pasakyti, kad tai absoliutus melas“, – rašė A. Tichonovas.
Na, palikime šį klausimą buvusių garsių sportininkų sąžinei.
Būna savo noru, būna priverstinai
Regis, trenerių ir sportininkių santykiai – visuotinis reiškinys. Labai ilgai Olga Korbut tylėjo dėl patiriamos savo trenerio Ronaldo Knyšo seksualinės prievartos.
Amerikiečių žurnalui „National Enquirer“ ji pasakojo, kaip treneris lauždavosi pas ją naktį, versdavo gerti konjaką ir „ilgai tenkinti visas jo seksualines fantazijas“. Jei ji nepaklusdavo, treneris ją sumušdavo.
R. Knyšas neigė visus kaltinimus, bet sportininkės vyras pasakojo žurnalistams, kad O. Korbut tik neseniai nustojo naktimis sapnuoti košmarus, susijusius su patirta seksualine prievarta. Jo teigimu, būtent todėl ji ir pasidalino savo tragiška istorija su pasauliu.
Ar tai tiesa, ar ne, jau nesužinosime. Paslaptis gaubia Stanislavo Žuko ir jo dviejų mokinių – Jelenos Vodorezovos ir Anos Kondrašovos istoriją. Sportininkės pranešė apie amoralų savo trenerio elgesį. Daugelis netgi galvojo, kad S. Žuką uždarė į kalėjimą, bet jis atsipirko tik išvarymu iš CSKA į pensiją einant 52-uosius metus.
Varžybų dalyvių pasakojimu, dažnai seksualiniai santykiai būdavo ne tik trenerių, bet ir pačių sportininkių interesas. Tai išskirtinai individualus klausimas. Komandinėse sporto šakose buvo dažnos trenerių ir sportininkų sąjungos, o klubas dėl visa ko šiuos santykius globojo.
Profesorius, sporto psichologas P. A. Žorovas neabejoja, kad kartais ir patys sportininkai per karjeros metus jaučia sekso trūkumą.
– Sportas, kaip kai kurios kitos veiklos rūšys, mūsų požiūriu, apskritai yra seksualinės energijos sublimacija. Savaime suprantama, seksualinis kontaktas atpalaiduoja. Bet kartais, kai sportininkas labai įsitempęs, seksas būtinas, kad pašalintų įtampą. Na, šio laikymas metodu yra labai individualus dalykas.
– Bet ar šis metodas taikomas kasdienėje praktikoje?
– Žinoma. Beje, sportininkų hiperseksualumas – toli gražu ne retenybė. Pažinojau vieną garsią lengvosios atletikos atstovę, kuriai prieš startą tiesiog reikėdavo vyro. Ir į delegaciją olimpiadose visada reikėdavo įtraukti jos vaikiną.
Kuo čia dėti paslaptingi rėmėjai
Neseniai žiniasklaida sužinojo rusų čiuožėjos Julijos Lipnickos turtingo rėmėjo pavardę. Po 2014 metų olimpiados jis pradėjo investuoti į sportininkę.
Kaip, kodėl ir kam, pats verslininkas nesutiko komentuoti: „Jei kažką ir dariau, nepasakosiu jums apie tai“. Aplink šią istoriją pasklido įvairių gandų, taip pat ir seksualinio pobūdžio.
Iš tiesų rėmėjų ir sportininkų santykių klausimas yra tokio paties pobūdžio, kaip ir santykiai su treneriais. Dideli pinigai užtikrina didelius pasiekimus. Žinoma, skandalų su rėmėjais kur kas mažiau nei su treneriais, bet jie irgi būna seksualinio pobūdžio.
Pavyzdžiui, taip buvo su Ana Kurnikova. Kaip rašė žiniasklaida, garsiosios tenisininkės rėmėjas buvo dabar jau miręs mafijozas Jakovas Hofmanas. Jo grupuotė Maskvoje vertėsi reketu ir užsakomosiomis žmogžudystėmis.
Vienas leidinys cituoja artimo nužudyto mafijozo draugo, 55 metų teniso trenerio Igorio Tateosovo žodžius: „Jei ne Hofmanas, niekas niekada nebūtų išgirdęs apie A. Kurnikovą. Kai ji buvo maža, jis už viską mokėjo. Jis nupirko jai pirmą raketę, mokėjo už teniso mokslus. Įskaitant ir kelionę į Ameriką“.
Regis, J. Hofmanas labai mylėjo Aną, bet dar labiau mylėjo jos mamą – Alą Kurnikovą. Jie netgi buvo pateikę pareiškimus civilinės metrikacijos biure. Deja, įsimylėjėliams nebuvo lemta būti kartu. Padedamos J. Hofmano, Kurnikovos išvyko į Ameriką, o patį mafijozą pagrobė ir nužudė.
Didysis tenisas visada buvo susijęs su dideliais pinigais ir sekso skandalais. O tikrų tikriausiu atradimu tapo laikraščio „Savaitės argumentai“ korespondento pasakojimas 2007 metais.
„Grįždamas po eilinio garsaus buitinės technikos gamintojo pristatymo, kuriame dalyvavo Jelena Dementjeva ir Ana Čakvetadzė, Madrido „Westin“ viešbučio lifte susidūriau su pliku storuliu, kuris energingai glamžė jauną merginą, o ši absoliučiai nesipriešino.
Didis buvo mano nustebimas, kai pažinau, kad geidulingasis storulis – generalinis čempionato rėmėjas. O prieinama mergina – viena iš turnyro dalyvių, tuo metu pasaulio reitinge užimanti penktą vietą – Jelena Jankovič.
Glamonėdamasi porelė privažiavo iki trečio aukšto, o po akimirkos užsidarė nr. 333 apartamentuose. Taip visiškai atsitiktinai pavyko sužinoti apie esančius „specialius“ numerius, kuriuose kai kurioms turnyro dalyvėms tekdavo linksminti turtingus rėmėjus ir potencialius reklamos užsakovus“, – rašė žurnalistas.
Nieko stebėtino, jei ir toliau sporto pasaulyje kils sekso skandalų. Seksas, kaip ir pinigai, – viena iš didžiojo sporto dalių – moksliniu, finansiniu ar vien sportiniu požiūriu. Kalbėti apie praeitį lengviau nei apie dabartį, o turint galvoje, kiek daug keistų istorijų, susijusių su sportu, galima neabejoti – dalis jų tikrai bus tiesa.