Beveik 20 metų kitoje Atlanto pusėje gyvenantis G. Sokolovas yra vadinamas plaukimo guru. Geriausi pasaulio vandens sporto meistrai eilėmis rikiuojasi prie šio specialisto durų. Tarp elitinių lietuvio klientų pavardžių – ir net 23 olimpinius aukso medalius laimėjęs legendinis amerikietis Michaelas Phelpsas.
FINA ekspertas iš Lietuvos JAV rūpinasi šios šalies plaukikais, penkiakovininkais, triatlonininkais, vandensvydininkais. Aštuonerius metus jis vadovavo JAV plaukimo federacijos fiziologijos ir sporto mokslo departamentui. Unikalią tyrimo metodiką sukūręs mokslininkas sportininkams padeda taisyti technikos klaidas, tobulina jų treniruočių eigą.
G. Sokolovo patarimų buvo išklausiusi ir olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, tačiau į kai kuriuos svarbius aspektus atsižvelgta nebuvo.
„Rūtos atveju, didžiausia problema buvo tai, kad ji laiku nepakeitė trenerio. Ji su treneriu Jonathanu Ruddu toliau treniravosi tais pačiais krūviais, tuo pačiu intensyvumu ir tikėjosi tokių pačių rezultatų.
Rezultatai ima prastėti, jei naudojamas tas pats stresas. Aš kalbėjau su jos treneriu, bet jis pasakė, kad mes dar išsilaikysime tame lygyje. Treneris turi keisti streso lygį pagal sportininko būseną.
Jeigu trūksta ištvermės – reikia stiprinti ištvermę, neužtenka stiprinti greitį, - kalbėjo G. Sokolovas. – Kartais naudingiau yra pakeisti trenerį. Daug sportininkų rezultatai pagerėjo pakeitus trenerį. Kitas treneris nebūtinai yra geresnis, jis tiesiog pakeičia treniruočių metodiką ir rezultatai pradeda augti“.
R. Meilutytė apie karjeros pabaigą paskelbė būdama vos 22-ejų. Ji taip pat yra suspenduota už antidopingo taisyklių pažeidimų, nes tris kartus jos negalėjo surasti antidopingo kontrolieriai.
Su J. Ruddu lietuvė atsisveikino po 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. Tuomet ji buvo išvykusi į Australiją, vėliau dirbo su lietuviu Pauliumi Andrijausku, taip pat bandė savo laimę JAV pas žinomą trenerį Dave‘ą Salo. Vis dėlto rezultatai toliau prastėjo, o šių metų gegužę ji paskelbė, kad baigia karjerą.
„Turbūt ne vienas faktorius lėmė sprendimą baigti karjerą. Nusivylimas rezultatais, motyvacijos trūkumas. Sunku kartais būna nusiteikti ir galvoti, ką dar gali pasiekti, kai esi olimpinė čempionė. Daug faktorių susideda. Ir išsiskyrimas su treneriu, skirtingos šalys taip pat darė įtaką“, - kalbėjo G. Sokolovas.
Nepaisant to, G. Sokolovas pabrėžė, kad sugrįžti į plaukimo takelius jai dar įmanoma.
„Jeigu ji norėtų, galėtų dar sugrįžti“, - pridūrė specialistas.
„Lteam“ konferencijoje G. Sokolovas skaitė pranešimą apie sportininkų persitreniravimo pavojus.
Lietuvos plaukimo lyderio vaidmenį iš R. Meilutytės iškart perėmė Danas Rapšys. Jis į pasaulio elitą įsiveržė jau brandesnio amžiaus. Pastaraisiais metais D. Rapšys beveik po poilsio keliauja po įvairias varžybas ir demonstruoja įspūdingą formą. G. Sokolovas pabrėžė, kad artėjant olimpinėms žaidynėms per didelis krūvis gali būti pavojingas.
„Kuo daugiau varžybų dalyvauji, tuo mažiau treniruojiesi. Žinoma, varžybos kažkiek atstoja treniruotes, bet tai ne tas pats. Pavojus yra.
Bet galima suprasti sportininką ir trenerę, nes komercinėse varžybose galima laimėti pinigų, kurių Lietuvoje nėra per daug. Tačiau artėjant olimpinėms žaidynėms, reikia gerai pagalvoti, kokios varžybose dalyvauti. Reikia skirti laiko treniruotėms ir atsigavimui“, - pabrėžė G. Sokolovas.
G. Sokolovas JAV gyvena ir dirba jau 20 metų. Nepaisant to, jis domisi Lietuvos sportininkų pasiekimais.
„Didesnėse varžybose – pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse – seku lietuvių pasirodymus. Juolab, kad daugelį sportininkų ir trenerių žinau, nes kai kurie buvo mano studentai. Kiekvieną dieną rezultatų neseku, bet domiuosi lietuviais stambiausiose varžybose“, - teigė specialistas.
Žinomas sporto specialistas prisipažino, kad lietuviams niekada neatsisakys padėti ir nuolat palaiko ryšį su savo buvusiais auklėtiniais.
„Visą laiką palaikau ryšį su Lietuvos treneriais. Daugelis jų yra mano mokiniai. Stengiuosi visada atsakyti, kai ko nors paklausia. Lietuvai padėti niekada neatsisakau“, - pridūrė G. Sokolovas.
Kalbėdamas apie problemas Lietuvoje, G. Sokolovas pasigenda tinkamesnio požiūrio į sportuojančius ir pabrėžė, kad didžiausia problema – ne pinigai, o jų panaudojimas.
„Pagrindinis dalykas, kur Lietuva turėtų investuoti pinigus, yra talentų identifikacija ilgalaikių treniruočių laikotarpiu. Tam nereikia labai didelių pinigų, bet investavus į tai, finansinė grąža būtų žymiai didesnė.
Tie sportininkai, kurie pasiekia aukštą meistriškumą, vis tiek dirbs, nepriklausomai ar daug investuosi, ar ne. Jis vis tiek pasieks aukštus rezultatus. Žinoma, kad jie turi būti motyvuojami, apdovanojami už rezultatus, bet nemanau, kad didelių pinigų investavimas tik į elito sportą, padės tai sporto šakai.
Didžiausia grąža bus, jei investuosime į jaunių sportą, - aiškino G. Sokolovas. – Visą laiką geriau, kai yra daug pinigų – atsiranda daugiau galimybių ir pan., bet Lietuvoje matome, kad yra išugdyta daug aukšto lygio sportininkų – plaukikų, lengvaatlečių ir kitų. Tai lemia ne tik pinigai, bet ir talentas, treneriai, įdėtas darbas. Daug dalykų“.