Iš viso buvo pateikta 1210 paraiškų. Daugiausiai paremta fizinio aktyvumo plėtrai skirtų projektų – 113, jiems paskirstyta 5,2 mln. Eur.
Finansuojami 97 inventoriui ir įrangai įsigyti skirti projektai, šiam tikslui numatyta beveik 2,5 mln. Eur.
Sporto renginiams organizuoti skirta beveik 1,7 mln. Eur, jie paskirstyti 44 projektams.
Finansuojama 16 sporto darbuotojų kvalifikacijai tobulinti parengtų projektų už 731,2 tūkst. Eur.
Neįgaliųjų sporto veiklas ir fizinį aktyvumą skatinančiam 31 projektui visose šiose srityse skirta dar 1,4 mln. Eur.
11 sporto bazių plėtrai ir remontui paskirta 2,9 mln. Eur.
Finansavimą gavo įvairių sporto federacijų, asociacijų, klubų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių, švietimo įstaigų ir kitų organizacijų projektai.
Tam, kad skirtingo pobūdžio paraiškos nekonkuruotų tarpusavyje, Fondo lėšos paskirstytos į penkias sritis. Vyriausybės sprendimu, 40 proc. lėšų skiriama fizinio aktyvumo plėtrą skatinančioms veikloms, 20 proc. sporto įrangai ir inventoriui įsigyti, 20 proc. esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, 15 proc. sporto renginiams organizuoti, 5 proc. trenerių kvalifikacijai tobulinti.
Pagal Sporto įstatymą, nuo 2019 m. valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldus Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.
Paraiškas gali teikti ne tiktai nevyriausybinės, bet ir kitos organizacijos, kiti juridiniai asmenys, pavyzdžiui, savivaldybės, švietimo įstaigos.
2019 m. Sporto rėmimo fondas paskirstė 13,2 mln. Eur 362 projektams.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė paaiškino Sporto rėmimo fondo pinigų skyrimo tvarką.
Sporto rėmimo fondas atviras visiems. Kodėl ne visi džiaugiasi?
Baigti skirstyti šių metų Sporto rėmimo fondo pinigai. Matome, kad vis dar yra negalinčiųjų susitaikyti, kad prieš dvejus metus iš esmės pasikeitė pinigų skyrimo tvarka. Lėšos sportui skiriamos nebe už uždarų durų pasitarus keliems žmonėms, o remiantis užsienio praktika sukurtas civilizuotas Sporto rėmimo fondas. Pinigai skiriami ne už šiaip kažką ir kažkam, o konkrečiam projektui įgyvendinti, jį vertina išoriniai ekspertai, kurių pavardės atskleidžiamos tik pasibaigus visam vertinimui, kad vertinimo metu jiems nebūtų daromas poveikis.
Pinigai nebeteka pagal kažkieno norus ir pageidavimus, yra aiškios projektų vertinimo ir lėšų skyrimo tvarkos, Sporto rėmimo fondas tarnauja ne siaurai bendruomenei, o visiems Lietuvos piliečiams nuo darželinukų iki senjorų – kad jiems būtų sukurta kuo daugiau sąlygų sportuoti, judėti, puoselėti sveiką gyvenseną.
Bet apie viską nuo pradžių. Kaip veikia Sporto rėmimo fondas ir kodėl pinigus gauna ne visi jų norintys?
Išskirtinis dėmesys – neįgaliesiems
Iki Sporto rėmimo fondo įkūrimo 2018 m. valstybės lėšas kūno kultūros ir sporto projektams skirstydavo iš 5 asmenų sudaryta taryba, veikianti prie Kūno kultūros ir sporto departamento. Išsamių pagrindimų dėl lėšų naudojimo ne visada būdavo pateikta. Panašus sporto organizacijų ratas kasmet gaudavo tam tikrą dalį, ir visi šiam ratui priklausantys daugiau mažiau buvo patenkinti.
Sporto rėmimo fondas buvo įkurtas siekiant proveržio – kad sporto paslaugos ir veiklos taptų prieinamos ne tik siaurai grupei, bet kiekvienam Lietuvos gyventojui. Įstatymu numatyta, kad pretenduoti į lėšas gali visi juridiniai asmenys, siūlantys sporto ir fizinio aktyvumo veiklas. Žinoma, būtinos paraiškos: kokioms veikloms prašoma pinigų, kiek numatoma įtraukti dalyvių, kokios išlaidos numatomos ir kodėl.
Atskirai suformuota eilutė negalią turinčių žmonių sporto veikloms: joms numatyta 10 proc. nuo viso fondo lėšų. Tai sudaro per 1 mln. Eur.
Kad skirtingo pobūdžio paraiškos nekonkuruotų tarpusavyje, Fondo lėšos paskirstytos į penkias sritis. Vyriausybės patvirtinta, kad 40 proc. lėšų turi būti skiriama fizinio aktyvumo plėtrą skatinančioms veikloms, 20 proc. sporto įrangai ir inventoriui įsigyti, 20 proc. esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, 15 proc. sporto renginiams organizuoti, 5 proc. trenerių kvalifikacijai tobulinti.
Fondo administravimo darbai Sporto įstatymu priskirti dviem įstaigoms: Švietimo mainų paramos fondui ir Centrinei projektų valdymo agentūrai. Pastaroji atsako tik už vieną sritį – esamų sporto bazių plėtrą, priežiūrą ir remontą, tad didžioji darbo dalis tenka Švietimo mainų paramos fondui.
Kasmet skelbiamas kvietimas iki nustatytos teikti paraiškas kiekvienai iš šių sričių. Ir jau paskelbus kvietimą, ir prieš tai rengiami mokymai potencialiems paraiškų teikėjams – registracija į mokymus ir mokymų medžiaga yra viešai skelbiama internete.
Dviejų etapų vertinimas
Gavus paraiškas, pradedamas jų vertinimas, kuris susideda iš dviejų etapų. Vertinimo tvarka ir kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu .
Pirma, vertinama atitiktis administraciniams reikalavimams, t,.y., ar paraiška pateikta laiku, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, ar jie tinkamai pasirašyti, pateikti visi priedai ir/ar sutartys, kurios reikalingos vertinti projektą. Šį darbą atlieka minėtos Fondą administruojančios įstaigos.
Administracinius reikalavimus atitinkantys projektai (apie 90 proc. iš visų pateiktųjų) perduodami vertinti ekspertams. Ekspertai yra samdomi konkurso būdu pagal nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Sporto projektų vertintojai turi būti susipažinę su sportą reglamentuojančiais teisės aktais, turėti universitetinį išsilavinimą, vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios projektus jie vertina.
Vertintojams taip pat, kaip ir valstybės tarnautojams, galioja nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir kiti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai. Svarbus nešališkumo principas. Vertintojai ne mažiau kaip metus turi būti neturėję darbo santykių, giminystės ar kitokių ryšių su pareiškėju, pateikusiu projektą. Jų pavardės atskleidžiamos pasibaigus visiems vertinimams, paskelbus visus tų metų Fondo lėšų skyrimo rezultatus ir dokumentus.
Paraiškas, kurių suma nesiekia 60 000 EUR vertina vienas ekspertas, o tas kurios pretenduoja gauti didesnes sumas – 2-3 ekspertai. Ekspertai vertina paraiškoje aprašytas projekto veiklas, jų poveikį, dalyvių įtrauktį, biudžetą ir kitus svarbius projekto vykdymo aspektus: visi vertinimo kriterijai yra nurodyti Vyriausybės patvirtintame Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše. Ekspertai vertina ir neretai mažina paraiškoje numatytas sąmatas.
Jei projekto teikėjas turi patirties, jam ekspertai gali skirti iki 5 papildomų balų. Tačiau patirtis nėra būtina, ji tik privalumas. Reikia pripažinti, kad tai nepatinka kai kuriems sporto administravimo senbuviams (šiukštu negalima jokiai įstaigai pradėti sporto ir fizinio aktyvumo veiklų!), ir čia sulaužoma nemažai iečių – tiesa, jau paaiškėjus galutiniams Fondo rezultatams.
Į projektų atrankos posėdžius kviesti ir „Transparency International“ atstovai
Visi projektai, ekspertų įvertinti ne mažiau kaip 56 balais, teikiami Sporto komisijai, kuri pritaria ekspertų siūlymui skirti finansavimą arba ne. Sporto komisijos institucinę sudėtį nustato Vyriausybė, o personalinę tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Po vieną narį į komisiją deleguoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), aukštą meistriškumą Lietuvoje plėtojančios sporto šakų federacijos, taip pat asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos savivaldybių asociacija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Komisijos nariai privalo nusišalinti, jei svarstomas jų organizacijos pateiktas projektas – tai pasitaiko, nes projektų teikėjai dažniausiai yra sporto organizacijos. Ministerija taip pat siūlė nevyriausybinėms sporto organizacijoms ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovams dalyvauti komisijos veikloje stebėtojų teisėmis, kad būtų užtikrintas visiškas skaidrumas. Tiesa, visi komisijos posėdžiai yra įrašomi.
Tokiais atvejais, kai ekspertų nuomonė atmetama, komisijos narių argumentai privalo būti pagrįsti, objektyvūs ir aiškiai išdėstyti. Jei pateikiami subjektyvūs, nepagrįsti, klaidingais skaičiavimais ar interpretacijomis, prielaidomis paremti argumentai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gali neatsižvelgti į komisijos nuomonę ir skirti finansavimą projektui, kurį ekspertai įvertino ne mažiau kaip 56 balais. Kalbant apie projekto atranką negali galioti jokie subjektyvumo, prielankumo ar atvirkščiai – priešiškumo – faktoriai.
Komisijos siūlymus apibendrina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistai ir teikia ministrui pasirašyti įsakymą dėl lėšų skyrimo projektams. Projektai yra kruopščiai tikrinami, kad skiriant lėšas būtų užtikrintai laikomasi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Poreikis viršija Fondo sumą
Ir čia dar ne viskas. Toliau vyksta sutarčių pasirašymas su finansavimą gavusiais pareiškėjais. Prieš pasirašydamas projekto finansavimo sutartį pareiškėjas privalo pasirašyti nepriekaištingos reputacijos deklaraciją. Jei kažkas nuslepiama ir faktai iškyla po sutarties pasirašymo, sutartis nutraukiama, visos lėšos grąžinamos. Pasirašius projektų sutartis vykdoma sutarčių įgyvendinimo kontrolė: atliekamos patikros, privalu teikti ataskaitas ir pan.
Svarbu paminėti, kad lėšos skiriamos ne vieneriems, o ketveriems metams – tiek laiko pareiškėjai gali įgyvendinti projektus.
Nors Fondo biudžetas didelis, finansavimas skiriamas tik daliai projektų, kiek tai leidžia finansinės galimybės. Sporto bazėms atnaujinti finansuota 10 aukščiausiais balais įvertintųjų, o poreikis 12 kartų didesnis negu šiai sričiai numatyta suma. Geresnis santykis kitose srityse. Pavyzdžiui, finansavimas skirtas 133 fizinio aktyvumo projektų iš 381 pateiktos paraiškos, 97 įrangos įsigijimo projektams iš 345 pateiktųjų.
Skaidrumas, atskaitomybė ir prieinamumas visiems
Suprantamas ir nepasitenkinimas: lėšų negauna nemažai pareiškėjų, o kartais naujokai aplenkia senbuvius. Tačiau toks yra projektinio finansavimo principas. Jo privalumas yra skaidrumas ir atskaitomybė: aišku, kam, kokioms veikloms skiriami pinigai, kaip jie bus panaudoti – kitu atveju, lėšos grąžinamos. Antra, pagaliau į sporto, gyventojų fizinio aktyvumo veiklas gali ateiti naujos, veržlios idėjos, remiamos ne tik federacijos, bet ir gyventojų fizinis aktyvumas.
Kitąmet Sporto rėmimo fondą turėtų sudaryti 21 mln. Eur, beveik trečdaliu daugiau nei šiemet. Taigi galimybės didesnės. Ir nors kai kuriems asmenims Fondas nepatinka ir ieško įvairių būdų jį diskredituoti, tikiu, kad kitąmet turėsime ir naujų dalyvių, ir visų gyventojų fiziniam aktyvumui labai reikalingų projektų. Sportas ir judėjimas nėra kažkieno prerogatyva, tai yra kiekvieno teisė.