Sambo yra viena iš nedaugelio sporto šakų, kurios virš Ukrainos pasirodžius Rusijos bombonešiams neužtrenkė durų agresoriams.
Kovo 3 d. – praėjus savaitei po invazijos pradžios – posėdžiavęs Tarptautinės sambo federacijos (FIAS) vykdomasis komitetas priėmė rezoliuciją dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai.
Nors pastarojoje cituojama Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) rekomendacija, FIAS nusprendė kitaip nei siūlė Lozana, kuri ragino uždrausti agresorių atstovams pasirodyti tarptautinėje arenoje.
Sambo varžybose rusai ir baltarusiai vis dar gali dalyvauti, tik jau kaip neutralūs atletai – po FIAS vėliava.
„Kokia mano nuomonė apie sankcijas? Bloga, jos turėtų būti visai kitokios. Apskritai FIAS turėtų kažką daryti, jeigu nori išsaugoti sambo ateitį“, – Delfi sakė K. Muradovas.
Sambo taisyklės susiformavo sovietmečiu. Pats sporto šakos pavadinimas yra rusiškos frazės „savigyna be ginklų“ abreviatūra. Sambo pradininkais laikomi NKVD ir Raudonosios armijos instruktoriai, apmokę kareivius artimos kovos technikos. 1938 m. SSRS sambo buvo pripažinta savarankiška sporto šaka.
Nors prabėgo kone šimtmetis, ir sambo išplito po beveik šimtą šalių visuose žemynuose, turinčių FIAS pripažintas nacionalines federacijas, madas ant sambo kilimo toliau diktuoja Maskva.
FIAS būstinė įsikūrusi Šveicarijoje, bet neformalus galios centras yra būtent Rusijos sostinė. Čia reziduoja dabartinis organizacijos prezidentas Vasilijus Šestakovas – 69-erių buvęs Rusijos Dūmos narys, priklausantis valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ ir mėgstantis pasigirti, jog jaunystėje Sankt Peterburge sportavo kartu su šalies prezidentu Vladimiru Putinu, su kuriuo taip pat kartu yra išleidęs knygą apie dziudo.
Iškalbingas faktas, jog Kremliaus šeimininkas 2005-2011 metais pats buvo FIAS garbės prezidentas, vadindavo sambo „nacionaliniu Rusijos sportu“ ir yra žadėjęs pasistengti, kad sambo atsidurtų olimpinėje programoje.
Dabar toks įvykių posūkis daug kam atrodytų siurrealistiškai.
Karas visiškai sugriovė šių metų sambo tarptautinį kalendorių. Gruodį greta karo veiksmų zonos esančios Moldovos sostinėje Kišiniove turėjęs vykti pasaulio kadetų čempionatas buvo atidėtas metams.
Neįvyks ir gegužės pabaigoje Jekaterinburge planuotas Europos suaugusiųjų čempionatas – jau pačioje karo pradžioje FIAS paskelbė „dėl saugumo sumetimų“ laikinai nerengsianti varžybų Rusijoje ir Baltarusijoje.
Tuo metu Bulgarijos žiniasklaidoje praėjusį kovą dar šmėkštelėjo žinutė apie šios šalies vyriausybės skirtą finansinę paramą pasaulio jaunimo pirmenybėms organizuoti. Bet praėjus mėnesiui FIA lakoniškai informavo sulaukusi bulgarų rašto apie atsisakymą rengti pirmenybes. Todėl ateinantį spalį vyksiantis turnyras perkeltas į Armėnijos sostinę Jerevaną.
Teisės organizuoti suaugusiųjų čempionatą panašiai atsisakė Turkmėnijos sostinė Ašchabadas. Vietoje jo lapkritį pajėgiausius planetos sambo meistrus priims gretimos Kirgizijos sostinė Biškekas.
Tik klausimas, kiek meistrų susirinks Centrinės Azijos stepių pakraštyje.
Lietuviai kol kas nenusprendė, ar važiuoti į naujus šeimininkus radusias pirmenybes.
„Nežinau, sunkus klausimas. Yra pliusų, yra minusų“, – sakė K. Muradovas.
Paklaustas, ar tarptautinėje sambo bendruomenėje kam nors kyla klausimų dėl FIAS vadovybės laikysenos, LSF atstovas, kuris pats priklauso vienai FIAS komisijų, teigė bandantis derinti su kolegomis iš kitų šalių bendrą poziciją.
„Mes patys keliame klausimus: stengiamės susisiekti su kitomis nacionalinėmis federacijomis, paklausti jų nuomonės ir tartis dėl bendrų sprendimų“, – kalbėjo K. Muradovas.
Lietuvos meistrai iš pasaulio sambo pirmenybių medalių parvežė dvejus pastaruosius metus iš eilės. Paskutinis pernai tai padarė planetos vicečempionu kovinio sambo svorio kategorijoje iki 71 kg tapęs Žygimantas Ramaška.
2011 metais pasaulio čempionatas vyko Vilniuje, šeimininkai tuomet pelnė tris bronzos apdovanojimus.
Tituluočiausias šalies sambo meistras yra Sergejus Grečicho, kovinio sambo varžybose per karjerą triskart tapęs planetos čempionu.
